Vienas dažniausių besikreipiančių pacientų skundų - prieš akis plaukiojantys juoduliai, taškeliai ar dėmelės. Tai gali būti tiek visiškai nepavojingas fiziologinis reiškinys, tiek rimtų akies problemų simptomas, todėl svarbu įvertinti jų atsiradimo aplinkybes ir atvykti pas specialistą, kad šis atidžiai apžiūrėtų ir įvertintų akies dugno būklę.
Pasak gydytojų, dažniausia tokių procesų priežastis yra pokyčiai, atsiradę stiklakūnyje. Tai skaidri gelinės konsistencijos struktūra, užpildanti didesnę dalį akies obuolio tūrio ir palaikanti jo formą. Apie 99 proc. šios terpės sudaro vanduo, o likusį 1 proc. - įvairios organinės, daugiausia baltyminės medžiagos bei elektrolitai.
„Su amžiumi stiklakūnio struktūra kinta, jame esančios mikroskopinės kolageno skaidulos sulimpa, taip sudarydamos įvairios formos tankesnes struktūras - stiklakūnio drumstis, kurių šešėliai krinta ant tinklainės ir yra matomi kaip juoduliai ar „musytės“. Regos lauke jos daugiau ar mažiau juda, lyg lėtai „praplaukia“, - pasakoja gydytoja oftalmologė.
Jei tokių drumsčių yra viena kita, jos matomos jau seniai, jų nedaugėja, regėjimas nepablogėja ir jokių kitų simptomų nėra - greičiausiai tai nepavojingi fiziologiniai stiklakūnio pokyčiai, kurie yra natūralus procesas. Tiesa, vertėtų žinoti, kad stiklakūnio drumsčių daugėja su amžiumi, taip pat anksčiau pastebimos ir gausesnės jos gali būti trumparegiams, ypač aukšto laipsnio.
„Stiklakūnio drumstys dažniausiai atsiranda dėl stiklakūnyje vykstančių amžinių pokyčių - nyksta tarp kolageno skaidulų esančios jungtys, skaidulos sulimpa, formuojasi šviesą nepraleidžiančios drumstys, kurias matome kaip įvairių formų ir intensyvumo plaukiojančius darinius“, - pranešime žiniasklaidai yra pasakojusi Akių klinikos „Lirema“ akių ligų gydytoja chirurgė dr. Vilija Danilevičienė.
Dažniausiai „muselėmis akyse“ skundžiasi vyresnio amžiaus žmonės. Jei tai tęsiasi ilgą laiką, abiejose akyse arba tai vienoje akyje, tai kitoje pakaitomis, to priežastis gali būti akies stiklakūnio drumstys, kurios atsiranda su amžiumi, jas gali sukelti buvusios akies traumos ar kataraktos operacija.
Pasak internetinės klinikos „Dimedic“ gydytojos dr. Justės Zeidotaitės, mirgėjimas akyse gali atsirasti dėl staigaus kraujotakos pokyčio, pavyzdžiui, staigiai atsistojus. „Tokiu atveju reiškinys yra normalus ir greitai praeina. Dažnai mirgėjimas akyse pasireiškia nuovargio, organizmo išsekimo atveju, arba kai trūksta svarbių mikroelementų bei vitaminų. Kartais žaibavimas akyse gali reikšti rimtas akių ligas, pavyzdžiui, tinklainės patempimą ar įplėšą“, - anksčiau pranešime žiniasklaidai aiškino gydytoja.
Vis dėlto, susidūrus su tokiais regėjimo lauke atsirandančiais vaizdiniais, vertėtų kritiškai įvertinti situaciją ir nepamiršti, kad ne visada šie reiškiniai yra nekalti. Pavyzdžiui, jei drumsčių regos lauke atsiranda staiga, jos itin gausios, tampa tamsesnės arba staiga jų smarkiai padaugėja, o kartu atsiranda blyksėjimas prieš akis - tokie simptomai gali būti susiję su tinklainės (vidinio akies obuolio sienelės sluoksnio) pažeidimu.
„Žaibavimas ar blyksėjimas prieš akis atsiranda dėl fotoreceptorių dirginimo, kai prie tinklainės prisitvirtinęs stiklakūnis juda ir ją patempia. Dažniausiai tai atsitinka dėl su amžiumi progresuojančių stiklakūnio pokyčių, įvykus traumai ar patiriant didesnį fizinį krūvį. Esant itin didelei tempimo jėgai, tinklainėje atsiranda plyšys, kurio laiku nepastebėjus ir negydant išsivysto tinklainės atšoka“, - pasakoja oftalmologė D. Šimkienė.
Gydytoja priduria, kad tokiais atvejais regos lauke gali atsirasti dėmė, lyg šešėlis ar „užuolaida“, pridengianti dalį vaizdo, o jei atšoka apima centrinę tinklainės dalį, pacientui žymiai pablogėja matymas. Labai svarbu prisiminti, kad esant šiai patologijai reikalinga skubi operacija, nes uždelsus gydymą, galimas negrįžtamas smarkus matymo pablogėjimas ar net apakimas.
Be to, į minėtus simptomus labiau atkreipti dėmesį reikėtų tada, jei jie atsiranda po akies operacijos, akies ar galvos traumos - tam tikrais atvejais, tai gali būti susiję su kraujavimu į akies vidų ar uždegiminiais procesais.
Gydytoja oftalmologė akcentuoja, kad tinklainės plyšys ir atšoka yra pažeidimai, kurie nesukelia jokio skausmo, todėl atsiradus daug naujų dėmių, blyksėjimui ar „užuolaidai“ regos lauke reikėtų nedelsiant kreiptis į oftalmologą.
„Nors plyšys ar atšoka randami tikrai ne visiems dėl šių simptomų besikreipiantiems pacientams, konsultacijos metu gydytojas įvertina akis ir jei rimtesnių pakitimų nerandama, paaiškina galimą tolimesnę eigą, pavojingus simptomus bei kontrolinių vizitų poreikį“, - pasakoja D. Šimkienė.
Vertėtų nepamiršti, kad tokios konsultacijos metu plečiami vyzdžiai, o tai kelioms valandoms pablogina matymą, sukelia laikiną vaizdo išsiliejimą. Dėl šios priežasties, iškart po apžiūros rekomenduojama nevairuoti ir neplanuoti labai svarbių darbų.
Jei tinklainės pažeidimai yra diagnozuojami laiku, taikomas gydymas lazeriu, kurio spinduliu suformuojami randeliai aplink plyšį, neleidžiantys skysčiui skverbtis toliau po tinklaine ir sukelti didesnės apimties jos atsisluoksniavimo. Jei plyšys didelis ar sunkiai pasiekiamas, gali prireikti gydymo specialiu šalčio zondu, kuris taip pat formuoja randus, stabdančius pažeidimo plitimą.
Tiesa, įvairūs mirgėjimai, blyksėjimai, žybsėjimai prieš akis gali būti susiję ir su kitais organizmo sutrikimais. Jei atsiradusių reiškinių apibūdinimui geriausiai tinka mirguliavimo, raibuliavimo apibrėžimas - dažniausiai tai ne paties akies obuolio problema.
„Mirgėjimas prieš vieną ar abi akis, trunkantis kelias minutes, gali būti laikino kraujotakos sutrikimo simptomas. Reikėtų atkreipti dėmesį ar to neišprovokuoja staigus kūno padėties pasikeitimas, į galimus kraujospūdžio svyravimus, bendrą organizmo tonusą, nuovargį, kartu atsiradusį silpnumą ar galvos skausmą“, - pabrėžia gydytoja oftalmologė.
Raibuliavimas gali būti ir tam tikrų neurologinių būklių, tokių kaip migrena, simptomas. Be to, susiliejusį vaizdą ir jo mirgėjimą gali sukelti įtemptas akių darbas bei nuovargis, todėl norint to išvengti reikėtų daryti pertraukėles, išlaikyti tinkamą atstumą iki kompiuterio ekrano ar knygos, nepamiršti užsidėti skaitymui ar darbui su kompiuteriu reikalingų akinių.
D. Šimkienė atkreipia dėmesį, kad kartais atpažinti šiuos simptomus ir apibūdinti, ką tiksliai matome, yra labai sunku, taip pat kiekvienas tuos pačius dalykus gali pajausti kiek skirtingai. Dėl šios priežasties, pajutus nerimą keliančius požymius, geriausia nerizikuoti ir apsilankyti pas specialistą, o gydytojas oftalmologas, uždavęs tam tikrus patikslinančius klausimus, gali nukreipti ir pas kitus specialistus.
Sveikatos priežiūros specialistai atkreipia dėmesį, kad žmonės, kurie skundžiasi mirguliavimu ir žaibavimu akyse, juodomis muselėmis ar spalvotais ratilais, turėtų neignoruoti nemalonių simptomų, stebėti savo būseną ir neatidėlioti vizito pas gydytojus. Kartais už šių vaizdinių slepiasi nuovargis bei išsekimas, tačiau neretai jie gali pranašauti ir rimtas akių ligas, tokias kaip tinklainės patempimas ir įplėšimas.
Vaistininkė Kristina Šnirpūnienė teigia, kad „Dažniausiai į vaistininkus kreipiasi žmonės ieškodami vaistų ar vitaminų regėjimui pastiprinti, akių sausumui, jautrumui mažinti, bet kartais pasakomas ir kitas nusiskundimas - mirgėjimas akyse. Jis gyventojų apibūdinimas labai įvairiai - tai žaibai akyse, tai juodi ratilai, tai lakstančios muselės“.
Vaistininkės praktika rodo, kad dažniausiai „muselėmis akyse“ skundžiasi vyresnio amžiaus žmonės. Jei ši problema tęsiasi ilgą laiką ir apima abi akis arba pakaitomis vieną ir kitą akį, to priežastis gali būti su amžiumi atsirandančios akies stiklakūnio drumstys. Jas gali sukelti buvusios akies traumos ar kataraktos operacija.
Internetinės klinikos „Dimedic“ gydytoja dr. Justė Zeidotaitė teigia, kad mirgėjimas ir žaibavimas akyse žmonėms pasitaiko dažnai, tačiau gydytoja įspėja, kad nors ir daugeliu atveju ši problema gali reikšti įprastą akių nuovargį, vis dėlto, situacijai kartojantis ir nesikeičiant, reikėtų neatidėlioti vizito pas gydytoją.
„Mirgėjimas akyse gali atsirasti dėl staigaus kraujotakos pokyčio, pavyzdžiui, staigiai atsistojus. Tokiu atveju reiškinys yra normalus ir greitai praeina. Dažnai mirgėjimas akyse pasireiškia nuovargio, organizmo išsekimo atveju, arba kai trūksta svarbių mikroelementų bei vitaminų. Kartais žaibavimas akyse gali reikšti rimtas akių ligas, pavyzdžiui, tinklainės patempimą ar įplėšą“, - aiškina gydytoja.
Pritardama medikei, vaistininkė pastebi, kad mirgėjimas akyse gali atsirasti ir dėl akių nuovargio bei dirbtinio apšvietimo. „Šiuo atveju akių įtampa pasireiškia spalvotais ratilais akyse, akių skausmu, sausumu po intensyvaus darbo kompiuteriu, ilgo žiūrėjimo į televizoriaus ekraną. Rekomenduočiau daryti trumpas pertraukėles darbo metu, per kurias reikėtų pažiūrėti į tolį, pamirksėti, esant akių sausumo, graužimo pojūčiui, vartoti natūralias ašaras“, - pataria K. Šnirpūnienė ir priduria, kad juoduliai akyse taip pat gali atsirasti ir dėl kraujagyslinių akių pažeidimų.
Svarbiausia neignoruoti nemalonių pojūčių. Pvz., jei mirgėjimas atsirado staiga, akyse juntamas ir žaibavimas, be to, atsirado regos lauke plintantis šešėlis, galima įtarti stiklakūnio ar tinklainės atšoką bei plyšimus, todėl būtina kreiptis į gydytoją okulistą.
Vaistininkė priduria, kad svarbu žinoti, jog tinklainės plyšimai gydomi operaciniu būdu. Tuo tarpu, esant stiklakūnio problemoms ir senatviniams kraujotakos sutrikimams akyse, paprastai gydymas nėra taikomas.
Gydytoja primena, kad niekuomet nereikėtų ignoruoti nemalonių simptomų. Pajutus mirgėjimą, žaibavimą ar kitus neįprastus simptomus, turėtumėte stebėti, ar jie kartojasi, taip pat, kiek laiko trunka, ar yra naujai atsiradę, kada ir dėl ko praeina, ar jaučiamas akių, galvos skausmas, ar atsirado regėjimo sutrikimų.
„Simptomams kartojantis visuomet reikėtų kreiptis į gydytoją, kuris nustatys diagnozę ir paskirs gydymą. Naujai atsiradę ir žmogui neįprasti simptomai visuomet reikalauja mediko konsultacijos. Tik jam atmetus rimtą susirgimą, galima atkreipti dėmesį į gyvenimo būdą. Dažniausia pacientų klaida - delsimas. Pirmąsyk sužaibavus gali būti sunku suprasti, kad žaibuoja būtent akyse. Delsiama ir tuomet, kada simptomai pasireiškia be skausmo“, - akcentuoja „Dimedic“ gydytoja dr. J. Zeidotaitė.
Akių problemos ir nuovargis yra gana dažna problema, su kuria susiduria įvairaus amžiaus žmonės. Su šiomis bėdomis kovojantiems gyventojams vaistininkė pataria reguliariai vartoti vitaminus akims, kurių sudėtyje yra antioksidantų, tokių kaip omega-3 riebiosios rūgštys, vitaminas A, cinkas, bioflavanoidai, kraujotaką tinklainėje gerinančių medžiagų, pavyzdžiui, taurino ir ginkmedžio ekstrakto. K. Šnirpūnienė taip pat primena profilaktikos svarbą: „Nuo 45-50 metų rekomenduoju pradėti reguliariai lankytis pas okulistus, kurie laiku pastebės šias akių ligas ir suteiks gydymą ar vertingų patarimų“.
Be to, vaistininkė primena, kad mirgėjimas akyse ne visuomet yra tiesiogiai susijęs su akių problemomis, pvz., mirguliuoti akyse gali ir prieš prasidedant migrenai - tai vienas iš auros simptomų. Jei mirgėjimas akyse atsiranda staiga pakeitus kūno padėtį ir pasireiškia kartu su galvos skausmu, taip gali nutikti dėl sumažėjusio kraujospūdžio.
Ypač svarbu atkreipti dėmesį į mirgėjimą akyse, kurį sukelia galvos smegenų kraujotakos sutrikimas. Vieną rytą pramerkusi akis Joana, besilaukianti 31 nėštumo savaitę, matė tarsi pro rūką. Išvedusi augintinį pasivaikščioti, ji grįžo namo, tačiau mirgėjimas akyse nesiliovė. „Pradėjo stipriai skaudėti galvą, todėl nusprendžiau pailsėti ir užmigau. Kadangi nėštumo metu moteris jokių skausmų nejautė, pamanė, kad tai tiesiog migrenos priepuolis ir tikėjosi, jog skausmas turėtų greitai praeiti. „Jaučiau mažylės judesius, todėl į ligoninę važiuoti neskubėjau. Pykinimui ir vėmimui nesibaigiant, po kelių valandų nuvykau į Jonavos ligoninę“, - tęsė ji.
Atvykus į ligoninės akušerijos skyrių, bekalbant su slaugytoja, Joanai dingo regėjimas. Pasak Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Nėštumo patologijos sektoriaus vadovės, gydytojos akušerės ginekologės doc. dr. Reginos Mačiulevičienės, pacientės ligos pradžia buvo netikėta ir būklė blogėjo labai greitai. „Joanai buvo nustatytas padidėjęs arterinis kraujospūdis, o atlikus laboratorinius tyrimus rastas padidėjęs baltymo kiekis šlapime. Vėliau nėščiosios būklė dėl progresuojančio regėjimo sutrikimo, psichologinio susijaudinimo ir dezorientacijos laike ir erdvėje dar labiau pablogėjo. Buvo aiškinamasi, kokios regos sutrikimo priežastys, nes sergant preeklampsija sunkūs sąmonės ir regos sutrikimai pasitaiko labai retai, - tikino gydytoja. - Po išsamių tyrimų, patvirtinta sunkios preeklampsijos diagnozė. Vienintelis gydymo pasirinkimas šiuo atveju buvo skubi cezario pjūvio operacija. Tęsti nėštumą buvo pavojinga tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatai ir gyvybei“, - tęsė doc. dr. R. Po sėkmingos operacijos jauna moteris vėl galėjo matyti. Cezario pjūvio pagalba gimė mergaitė, kuri toliau prižiūrėta Kauno klinikų Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje. Mažylei nustatytas nepakankamas augimas gimdoje dėl pagrindinės motinos ligos - preeklampsijos. „Dabar jaučiamės gana gerai. „Preeklampsija pasireiškia 2-8 iš 100 nėščių moterų. Ji gali būti lengvos formos ir nepakenkti nei motinai, nei vaisiui. Tačiau kartais ligos eiga būna labai sunki. Sunkia preeklapmsijos forma suserga 1 iš 200 nėščiųjų, o dažniausi simptomai yra galvos skausmas, regos sutrikimai, skausmas po dešiniuoju šonkauliu, pykinimas, vėmimas, staiga atsiradęs veido, rankų ir kojų tinimas bei labai bloga savijauta“, - aiškino R. „Preeklampsija pakenkia dar negimusiam vaikeliui, nes paveikia placentos funkciją. Sutrinka vaisiaus augimas, sumažėja vaisiaus vandenų. Jei preeklampsijos forma labai sunki ir placentos funkcija labai sutrinka, dėl deguonies stokos vaisiaus būklė gali tapti kritinė, jis gali žūti gimdoje“, - teigė doc. dr. R. Nors preeklampsijos priežastys nėra žinomos, tačiau liga gali pasireikšti bet kuriai nėščiajai, todėl savo sveikatos būklę reikėtų stebėti viso nėštumo metu. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti toms moterims, kurių kraujo spaudimas prieš nėštumą buvo padidėjęs, kurių kraujospūdis buvo aukštas ir ankstesnių nėštumų metu. Taip pat sergančios inkstų ligomis, diabetu ar imuninėmis ligomis, pavyzdžiui, sistemine raudonąja vilklige.
„Pradėjo stipriai skaudėti galvą, todėl nusprendžiau pailsėti ir užmigau. Nors mano nėštumas buvo lengvas - niekada nepykino, tačiau prabudau nuo pykinimo“, - prisiminė Joana. Kadangi nėštumo metu moteris jokių skausmų nejautė, pamanė, kad tai tiesiog migrenos priepuolis ir tikėjosi, jog skausmas turėtų greitai praeiti. „Jaučiau mažylės judesius, todėl į ligoninę važiuoti neskubėjau. Pykinimui ir vėmimui nesibaigiant, po kelių valandų nuvykau į Jonavos ligoninę“, - tęsė ji. Atvykus į ligoninės akušerijos skyrių, bekalbant su slaugytoja, Joanai dingo regėjimas. Moteris nedelsiant buvo išvežta į Kauno klinikas. Pasak Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Nėštumo patologijos sektoriaus vadovės, gydytojos akušerės ginekologės doc. dr. Reginos Mačiulevičienės, pacientės ligos pradžia buvo netikėta ir būklė blogėjo labai greitai. „Joanai buvo nustatytas padidėjęs arterinis kraujospūdis, o atlikus laboratorinius tyrimus rastas padidėjęs baltymo kiekis šlapime. Vėliau nėščiosios būklė dėl progresuojančio regėjimo sutrikimo, psichologinio susijaudinimo ir dezorientacijos laike ir erdvėje dar labiau pablogėjo. Buvo aiškinamasi, kokios regos sutrikimo priežastys, nes sergant preeklampsija sunkūs sąmonės ir regos sutrikimai pasitaiko labai retai, - tikino gydytoja. - Po išsamių tyrimų, patvirtinta sunkios preeklampsijos diagnozė. Vienintelis gydymo pasirinkimas šiuo atveju buvo skubi cezario pjūvio operacija. Tęsti nėštumą buvo pavojinga tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatai ir gyvybei“, - tęsė doc. dr. R. Mačiulevičienė. Po sėkmingos operacijos jauna moteris vėl galėjo matyti. Atlikus cezario pjūvį gimė mergaitė, kuri toliau prižiūrėta Kauno klinikų Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje. Mažylei nustatytas nepakankamas augimas gimdoje dėl pagrindinės motinos ligos - preeklampsijos. „Dabar jaučiamės gana gerai. Man šiek tiek suprastėjo regėjimas, bet tai yra maža pasekmė to, kas įvyko“, - kalbėjo moteris.
„Preeklampsija pasireiškia 2-8 iš 100 nėščių moterų. Ji gali būti lengvos formos ir nepakenkti nei motinai, nei vaisiui. Tačiau kartais ligos eiga būna labai sunki. Sunkia preeklapmsijos forma suserga 1 iš 200 nėščiųjų, o dažniausi simptomai yra galvos skausmas, regos sutrikimai, skausmas po dešiniuoju šonkauliu, pykinimas, vėmimas, staiga atsiradęs veido, rankų ir kojų tinimas bei labai bloga savijauta“, - aiškino R. Mačiulevičienė. „Preeklampsija pakenkia dar negimusiam vaikeliui, nes paveikia placentos funkciją. Sutrinka vaisiaus augimas, sumažėja vaisiaus vandenų. Jei preeklampsijos forma labai sunki ir placentos funkcija labai sutrinka, dėl deguonies stokos vaisiaus būklė gali tapti kritinė, jis gali žūti gimdoje“, - teigė doc. dr. R. Mačiulevičienė. Nors preeklampsijos priežastys nėra žinomos, tačiau liga gali pasireikšti bet kuriai nėščiajai, todėl savo sveikatos būklę reikėtų stebėti viso nėštumo metu. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti toms moterims, kurių kraujo spaudimas prieš nėštumą buvo padidėjęs, kurių kraujospūdis buvo aukštas ir ankstesnių nėštumų metu. Taip pat sergančios inkstų ligomis, diabetu ar imuninėmis ligomis, pavyzdžiui, sistemine raudonąja vilklige.
Daugelį nėščiųjų vargina rytinis pykinimas, nuovargis bei krūtų skausmas, tačiau gali pasireikšti ir visiškai netikėtų nėštumo simptomų. Vienas iš jų - sutrikęs, neryškus regėjimas, tarsi susiliejęs, „išplaukęs“ vaizdas. Nemalonių regėjimo pokyčių pastebi iš viso apie 15 % nėščiųjų, nemaža jų dalis - nuolat nešiojančių akinius ar kontaktinius lęšius. Nėštumo metu regėjimo sutrikimai dažniausiai yra nežymūs, o viskas susitvarko po gimdymo. Regėjimas gali sutrikti bet kuriuo nėštumo laikotarpiu - bet kurį trimestrą. Kartais regėjimas gali sutrikti ir dėl jau minėtųjų nėštumo komplikacijų - preeklampsijos ar gestacinio (nėščiųjų) diabeto.
Nėštumo hormonai. Nėštumo hormonai užtikrina sveiką vaisiaus augimą, tačiau jie gali turėti įtakos nėščiosios regėjimui, ypač trečiąjį trimestrą. Dėl hormonų antplūdžio audiniai sulaiko daugiau skysčių, tad akies lęšiukas ir ragena sustorėja. Padidėjus hormono estrogeno kiekiui, akys linkusios labiau sausėti, sudirgti ir parausti, nes organizmas gamina mažiau ašarų. Maždaug 50 % nėščiųjų vargina akių sausumas.
Nėščiųjų diabetas. Šios rūšies klastingu diabetu susergama nėštumo metu. Nėščiųjų diabetas gali paveikti ir regėjimą: nėščiosios pradeda matyti neryškiai, junta akių spaudimą. Sunki nėščiųjų diabeto komplikacija - diabetinė retinopatija, pažeidžianti smulkiąsias akies kraujagysles ir tinklainę.
Preeklampsija. Vienas iš galimų preeklampsijos simptomų - regėjimo sutrikimas, kuris gali signalizuoti apie smegenų edemą (patinimą).
Esamos akių ligos. Jei pastojote jau sirgdama akių liga, nėštumo metu jos simptomai gali paaštrėti. Be to, nėštumo metu kyla didesnė rizika susirgti akių ligomis. Nėštumas gali paveikti ir kai kurių ligų eigą.
Jeigu regėjimo sutrikimus nulėmė hormonai, dažniausiai regėjimas pablogės trečiąjį nėštumo trimestrą. Tačiau kai kurioms moterims regėjimas pablogėja jau nuo ~10 nėštumo savaitės ir tęsiasi dar maždaug iki 6 sav. po gimdymo. Jei regėjimo sutrikimus nulėmė esamos ligos arba nėštumo komplikacijos, paklauskite gydytojo, ko tikėtis. Nors šiuo metu šis teiginys gali mažai paguosti, tačiau didelė tikimybė, kad po gimdymo viskas susitvarkys.
Kurį laiką nenešiokite kontaktinių lęšių. Jeigu akių gleivinė stipriai sausėja, patogiau nešioti akinius, o ne kontaktinius lęšius. Jei pradėjote prasčiau matyti, neskubėkite į optiką keisti akinių: per maždaug 1,5 mėn. po gimdymo regėjimas turėtų stabilizuotis. Taip pat bent 6 mėn. po gimdymo venkite didelio akių krūvio.
Naudokite akių lašus (dirbtines ašaras). Reguliariai ilsinkite akis, atlikite pratimus. Naktį labai svarbu miegoti ne trumpiau nei 7-8 val.
Nedelsdamos kreipkitės į gydytoją, jei pastebite kokių nors drastiškų ar staigių regėjimo pokyčių, pavyzdžiui, staiga pradėjote matyti labai neryškiai, vaizdas tarsi pritemo, pradėjo dvejintis akyse ar atsirado dėmių.
Tingi akis (ambliopija) - kas tai yra ir kokie gydymo būdai?
tags: #zvaigzdutes #akyse #nestumo #metu
