Kiekvienas gimdymas yra unikalus, tačiau kartu ir panašus, nes jį lemia moters fiziologija. Visi sveiki naujagimiai pasaulį pasitinka panašiu verksmu, tačiau jų gimimo sąlygos ir ritualai skiriasi priklausomai nuo kultūros ir geografinės vietovės - Afrikoje, Azijoje, Amerikoje ar Europoje. Šiandien moterys visame pasaulyje gimdo skirtingai: Vakarų pasaulyje vyrauja romantika ir medicininė priežiūra, o kitose šalyse tai tebevyksta sudėtingomis ir vargingomis sąlygomis.
Vakarų pasaulyje dauguma vaikų gimsta prižiūrimi medikų, tačiau vis daugiau moterų ieško artimesnio ryšio su gamta ir renkasi alternatyvius gimdymo būdus. Nors turi visas galimybes gimdyti ligoninėje nemokamai, jos pasirenka gimdymą gamtoje, namuose, pasitelkdamos pribuvėjas ar net pasinerdamos į paprastą namų vonią. Tokie pasirinkimai kartais kelia nuostabą ir net pasipiktinimą medicinos profesionalų tarpe.
Pietų šalyse situacija kardinaliai kitokia. Dėl skurdo ir vargo daugelis moterų neturi galimybės patekti į gimdymo namus ir gimdo ten, kur gali. Tai, kas Vakarų moterims asocijuojasi su romantika, daugeliui Afrikos moterų yra skurdi ir alinanti realybė.
Prancūzų žurnalistas Gilles de Maistre'as trejus metus keliavo po pasaulį, filmuodamas dešimt gimdymų skirtinguose kontinentuose, siekdamas parodyti šias įvairias patirtis. Jo filmas „Pirmasis riksmas“ atskleidžia daugybę skirtingų gimimo istorijų.
Pavyzdžiui, Indijoje, Benarės kaimelyje ant Gango kranto, žurnalistas filmavo Sunitos gimdymą. Neturėdama pinigų ligoninei, ji gimdė visuomeninės tarnybos įrengtoje lūšnelėje. Gimė mergaitė, o tai Indijoje, kur labiau laukiami berniukai, laikoma menku džiaugsmu. Sunita, kurios vyras dirba rikša, o ji pati renka ir parduoda karvių mėšlą, pasakė: „Viskas, daugiau negimdysiu.“
Afrikoje, Tanzanijoje, Kokoya gimdė savo trobelėje, apdengta audeklu. Per šešias valandas niekas neišgirdo jos šūksnių. Kaimo moterys, nieko nematydamos, tik jausdamos, ieškojo pasirodančio vaikelio. Gimė mergaitė, o Tanzanijoje tai džiaugsmas, nes bus galima gerai ištekinti. Laimingas tėvas papjovė karvę ir davė žmonai gerti jos kraujo, kad ji greičiau sustiprėtų.
Nigerijoje, 25 metų Manė nesuspėjo nuvykti į ligoninę, nes kelionė per dykumą truko dvylika valandų. Ji pagimdė dykumoje ant smėlio, tačiau vaikelis buvo negyvas. Tėvas jį palaidojo smėlyje. Manė jautėsi prislėgta, nes pagal vietinius papročius nesugebėjo gerai atlikti motinystės pareigos.
Amerikietė Vanessa ramiai ruošėsi gimdymui savo išpuoštame name, skindama žolelių lapus iš sodo. Jos draugai tuo metu grojo gitaromis ir dainavo. Kai atėjo laikas, Vanessa pasinėrė į baseiną ir pagimdė berniuką, be jokios įtampos ar medicininės pagalbos.
Meksikietė Pilara pasirinko gimdyti Puerto Vallarta delfinariume. Delfinas, draugiškai baksnodamas moters pilvą, buvo šalia iki pat naujagimio pasirodymo.
Skausmas ir jo įveikimas
Sakoma, kad Dievas išvarė Ievą iš Rojaus su žodžiais: „Skausmuose gimdysi vaikus“. Skausmas - tai tai, kas sieja daugumą gimdančių moterų. Tačiau šiuolaikinės medicinos technologijos leidžia jį sušvelninti ar net visiškai panaikinti. Epidurinis nuskausminimas taikomas daugelyje šalių: JAV (70-90 proc.), Vokietijoje (90 proc.), Prancūzijoje (50 proc.). Lietuvoje šia nejautra gimdo 24 proc. moterų.
Tačiau ne visos moterys po lengvo gimdymo jaučiasi gerai. Kai kurios gailisi, kad nepatyrė visų motinystės jausmų, nes gimdymas praėjo per lengvai. Prancūzijos medicinos akademijos laureatė Laurence Pernoud teigia: „Jeigu nebūtų skausmo, moterys gimdytų taksi.“ Nors kai kurios moterys išmoksta gimdyti be skausmo, o kitoms tai įgimta.
Jau 1945 metais anglų akušeris Grantly Dickas Readas knygoje „Gimdymas be baimės“ aprašė metodą, padedantį gimdyti be skausmo: kai moteris nebijo gimdymo, jos raumenys neįsitempia ir netrukdo vaikeliui gimti. Prancūzų akušeris Fernandas Lamaze'as išpopuliarino savo psichoprofilaktinį metodą, kuris sėkmingai taikomas iki šiol.
Malonu, kai moteris gali rinktis - mokytis specialių metodų ar gimdyti kitaip. Tačiau tai priklauso nuo šalies.
Gimdyvių pozos ir ritualai
Didžiausias gimstamumas Azijoje yra Vietname, kur vienoje palatoje gimdymo laukia dvidešimt ar daugiau moterų. Vietnamietės gimdydamos turi tyliai kentėti. Taivanyje moterų prašoma nešaukti, kad netrukdytų kitiems kaimo gyventojams. Malaizijoje gimdančios moterys dainuoja.
Gimdyvių pozos visame pasaulyje taip pat nevienodos. Malyje moterys gimdo stovėdamos, Šiaurės Afrikoje - atsisėdusios, Pietų Amerikoje - klūpant. Tai daroma laikantis svorio jėgos dėsnio - vaikas turi nusileisti laisvai. Vakarų pasaulyje priimtiniausia poza - gulėjimas ant nugaros, iškėlus kojas, kad akušeris ar pribuvėja geriausiai matytų gimdymo eigą.
Besivystančiose šalyse kūdikių mirtingumas vis dar yra didelė problema. Iš 150 mln. per metus pastojančių moterų 500 tūkst. kūdikių miršta dėl nėštumo sukeltų priežasčių, o 50 mln. kenčia dėl rimtų komplikacijų. Didžiausias vaikų mirtingumas Afrikoje - vidutiniškai miršta 89 iš 1000 vaikų. Vakarų šalyse, kur nėštumas atidžiai prižiūrimas medikų, šie skaičiai yra dešimtis kartų mažesni.
Ritualais apipinti ir kiti gimdymo momentai. Lotynų Amerikoje, Ekvadore, priimta, kad pribuvėja privalo palaidoti bambagyslę ir placentą per dvi valandas po gimdymo, kitaip piktosios jėgos gali iš jos priveisti demonų. Indonezijos salų gyventojai placentą ir bambagyslę kartais saugo daug metų - tai padeda, kai vaikui pirmąkart pakyla temperatūra. Tokie antgamtiški dalykai būdingi žmonėms, gyvenantiems arčiau gamtos ir nežinantiems visų medicinos naujovių. Dar ir dabar daugelyje bendruomenių tikima, kad placenta yra gimusio vaiko brolis dvynys ir kad tarp jų yra glaudus ryšys.
Kad žvarbus pasaulis nenugąsdintų naujagimių, taip pat numatyta įvairių ritualų. Lietuvoje naujagimio pasveikinti atvykstanti tetulė gali įsegti žiogelį į jo kepurėlę - kad pikta pavydi akis nenužiūrėtų. Nigerijos gentyse gyvas paprotys naujagimiui suteikiant vardą jį panardinti į gyvulio vidurius, kad jis dar kartą atgimtų su gyvulio jėga. Indijoje pribuvėjos vaiką sūpuoja virš židinio, kuriame smilkomi smilkalai, taip nugenamos piktosios dvasios. Lotynų Amerikoje, Gvijanoje, kūdikis nudažomas augaliniais juodais dažais, kad fantomai jo neatpažintų. Kinijoje naujagimiui uždedama kepuraitė su tigro ausimis, kad jo bijotų piktosios dvasios. Miegančiam vaikui nuaunamas megztas batelis, kad nepabėgtų į kitus pasaulius. Brazilijoje gimusiam kūdikiui nuskutami galvos plaukai, simbolizuojant jo išsilaisvinimą - atsiskyrimą nuo vadinamųjų moteriškų nešvarumų.
Nevaisingumas ir pagalbinio apvaisinimo technologijos
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 10 proc. porų visame pasaulyje turi vaisingumo sutrikimų. Lietuvoje į medikus kasmet kreipiasi apie du tūkstančius naujų porų. Nevaisingumas diagnozuojamas, kai, nenaudojant kontracepcijos priemonių, moteris per metus nepastoja. Priežastys gali būti moters, vyro arba abiejų partnerių vaisingumo sutrikimai.
Moterų nevaisingumo priežastys gali būti kiaušintakių pažeidimai, ovuliacijos sutrikimai, gimdos patologija, taip pat vyresnis moters amžius. Manoma, kad gyvenimo būdo ypatumai, kenksmingi aplinkos veiksniai, stresas taip pat gali mažinti vaisingumą. Pastaruoju metu daugėja porų, negalinčių susilaukti vaikų dėl vyrų nevaisingumo. Spermos pokyčius lemia genetika, endokrininės, uždegimų ligos ir kitos priežastys. Spermatozoidų kiekiui ir judrumui neigiamą poveikį daro žalingi aplinkos veiksniai, sėdimas darbas, nutukimas, alkoholio vartojimas, rūkymas.
Moters ištyrimas prasideda nuo konsultacijos, įvertinant nevaisingumo trukmę, lytinių santykių dažnumą, mėnesinių ciklą, persirgtas ligas ir amžių. Atliekamas ginekologinis tyrimas, ultragarsinis vidaus organų tyrimas. Taip pat tiriama, ar moteris neserga chlamidioze. Kiaušintakių pratekamumas įvertinamas atliekant invazines procedūras - histerosalpingogramą ar laparoskopiją.
Kiaušintakius dažniausiai pažeidžia lytiniu keliu plintančios infekcijos - chlamidiozė ir gonorėja. Negydytos chlamidiozės padariniai - pažeisti kiaušintakiai ir nevaisingumas. Mažojo dubens organų operacijos, negimdiniai nėštumai, sunkios eigos endometriozė taip pat gali sutrikdyti kiaušintakių funkciją.
Būna ir neaiškios kilmės nevaisingumas. Maždaug kas dešimtai šeimai, atlikus visus tyrimus, nerandama jokių sutrikimų. Tokiais atvejais įtariami imunologiniai, genetiniai ar kiti nežinomi veiksniai.
Poroms, turinčioms nevaisingumo problemų, siūlomos įvairios pagalbinio apvaisinimo technologijos. Intrauterininė inseminacija - tai procedūra, kai specialioje terpėje įdėti spermatozoidai pro ploną kateterį suleidžiami moteriai į gimdą. Apvaisinimas mėgintuvėlyje naudojamas, kai vyro spermoje yra labai mažai spermatozoidų arba jie nejudrūs. Moteriai stimuliuojamos kiaušidės, subręsta kelios ar keliolika kiaušialąsčių, kurios apvaisinamos laboratorijoje. Jei apvaisinimas įvyksta, vienas ar keli embrionai perkeliami į moters gimdą.
Daugiavaisis nėštumas, ypač trynukų, yra viena pagrindinių dirbtinio apvaisinimo komplikacijų, nes kuo daugiau vaisių auga gimdoje, tuo didesnė tikimybė, kad nėštumas pasibaigs priešlaikiniu gimdymu. Pagrindinė dirbtinio apvaisinimo siekiamybė yra vienvaisis išnešiotas nėštumas.
Embrionų šaldymas leidžia išsaugoti perteklinį embrioną, kuris gali būti panaudotas vėliau, jei nepavyksta pirmasis gydymo ciklas. Tai sumažina riziką moters sveikatai ir gydymo išlaidas.
Naprotechnologijos - tai naujas moters sveikatos mokslas, sistemingai nagrinėjantis nevaisingumo problemą. Šių technologijų šalininkams niekada nebus pasiūlytas dirbtinis apvaisinimas. Jei porai nepavyksta pastoti taikant įvairius diagnostikos ir gydymo būdus, siūloma įsivaikinti.
IVF ciklas - kas tai? Pagalbinio apvaisinimo procedūros ir naujovės | Vaisingumo šaknys #34
Kristaus gimimas prilygsta stebuklui. Žmogaus gyvybės pradžia ir atėjimas į šį pasaulį seniai nebėra paslapties šydo gaubiamas reiškinys. Žmogus pretenduoja sukurti žmogų ir jam tai sekasi.
Nors daugelis tradicijų ir prietarų, susijusių su gimdymu, pasaulyje vis dar gyvuoja, galime džiaugtis, kad Lietuvoje gimdyvės ar naujagimio mirtis yra retas atvejis. Vaikų nesusilaukiančioms šeimoms siūlomas dirbtinis apvaisinimas, o poros, ieškančios alternatyvių būdų, gali kreiptis į specialistus užsienyje.
