Skorpionai - vieni seniausių žinomų voragyvių, priklausantys Arachnida klasei. Jų egzistavimas siekia milijonus metų, o fosilijų liekanos randamos net anglies kloduose, liudijančius jų buvimą Karbono periode. Eurypterida, išnykę vandens gyvūnai, gyvenę Paleozojaus eroje, turi keletą panašių į skorpionus fizinių savybių ir yra su jais artimai susiję. Šie primityvūs voragyviai, kuriuos kai kurie tyrinėtojai laiko atskira klase, gyvuoja iki šių dienų ir yra paplitę beveik visur į pietus nuo 49° šiaurės platumos. Jų pasiskirstymas palaiko hipotezę, jog šie skorpionai atsirado šiaurės pusrutulyje ir vėliau, įvairiose epochose, migravo į pietus. Jų nebuvimas šiauriniuose regionuose tapatinamas su ten vykusiais apledėjimais.
Skorpiono kūnas yra padalintas į dvi pagrindines dalis: galvakrūtinę ir pilvelį. Pilvelis, dar vadinamas mesosoma, susideda iš šešių segmentų. Pirmasis segmentas turi lytinius organus ir specialią struktūrą, vadinamą genitalijų dangteliu. Antrajame segmente yra pora plunksninių sensorinių organų - pektinų, o paskutiniuose keturiuose segmentuose - po porą plaučių. Antroji pilvelio dalis, metasoma, yra skorpiono uodega, kurią sudaro šeši segmentai. Paskutiniame segmente yra skorpiono išangė ir geluonis, kuriame slypi nuodų pūslė.
Kūną dengia kieta kutikulė, kartais padengta plaukeliais, kurie atlieka pusiausvyros organų funkcijas. Išorinis kutikulės sluoksnis, vadinamas stiklišku (hialininiu), fluorescuoja žalia spalva ultravioletinėje šviesoje. Šis sluoksnis išlieka sveikas net senose fosilijose šimtus milijonų metų.
Viena išskirtinių skorpionų savybių yra jų pedipalpai, kitaip tariant - žnyplės. Nors kartais manoma, kad tai evoliucionavusios kojos, jų pagrindinė funkcija - sugauti auką. Tačiau žnyplės taip pat atlieka svarbų vaidmenį ritualiniuose poravimosi šokiuose. Pedipalpai susideda iš šešių segmentų, o pačios žnyplės - iš fiksuoto viršutinio ir judančio apatinio piršto. Pedipalpų dydis priklauso nuo rūšies: kuo nuodingesnis skorpionas, tuo mažesnės jo žnyplės, ir atvirkščiai.
Pektinai - tai unikalūs plunksnos formos sensoriniai organai, esantys skorpiono apačioje, prisitvirtinę prie krūtinės. Jie nuolat liečia žemės paviršių ir padeda gyvūnui orientuotis aplinkoje. Pektinai padengti tūkstančiais chemojutiklių, kurie leidžia akimirksniu pajusti cheminius aplinkos signalus, o tai svarbu bendraujant, poruojantis ir medžiojant.
Skorpionų akys yra primityvios. Šiuolaikiniai skorpionai paprastai turi tris eiles paprastų akių: viena pora - galvos šarvo centre (vidurinės akys), o kitos dvi - šoninės akys. Kai kurios urvuose ar dirvožemyje gyvenančios rūšys neturi akių ir pasikliauja kitais jutimo organais. Nors akys gali atpažinti tik labai kontrastingus šviesos šaltinius, jos yra labai jautrios, ir netgi teorizuojama, kad jomis skorpionai gali naviguoti pagal žvaigždžių šviesą.
Skorpionų nuodai ir medžioklė
Visi skorpionai gamina nuodus, kurie paprastai yra neurotoksiniai. Jie susideda iš įvairių baltymų, natrio ir kalio katijonų. Nuodai naudojami aukai nužudyti arba paralyžiuoti. Nors dauguma skorpionų nuodų žmonėms nepavojingi ir sukelia tik vietinį poveikį, kai kurios rūšys, ypač iš Buthidae šeimos, gali būti mirtinos. Pavojingiausi yra Leiurus quinquestriatus, Parabuthus, Tityus ir Androctonus genties atstovai. Kasmet nuo skorpionų įgėlimų pasaulyje miršta apie 2000 žmonių. Daugiausiai nuodingiausių skorpionų gyvena Afrikos dykumose, tačiau daugiausia mirčių užfiksuojama Pietų Amerikoje.
Skorpionai medžioja naktį, pasitelkdami žnyples ir geluonį. Jei grobis per stiprus, jie paralyžiuoja jį nuodais. Po to suplėšo auką, susmulkina ir suleidžia virškinimo sultis, vėliau iščiulpia turinį. Šis procesas gali trukti apie 7 valandas. Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, Pandinus imperator, medžioja vangiai, tuo tarpu dykumų skorpionams pasiseka sugauti grobį rečiau. Nors skorpionai nejautrūs savo nuodams, didelis karštis gali sutrikdyti jų medžiagų apykaitą, sukelti spazmus, kurie gali atrodyti kaip savęs žalojimas.
Skorpionų dauginimasis ir auginimas
Skorpionai yra skirtalyčiai, o apvaisinimas vyksta patinui pernešant spermatoforą į patelę. Poravimasis prasideda abiem gyvūnams atpažinus vienas kitą per feromonus ir virpesius. Patinas atlieka ritualinį šokį, vadinamą "promenade à deux", kurio metu stengiasi nuvesti patelę į tinkamą vietą spermatoforui pernešti. Šis ritualas gali trukti nuo kelių valandų iki paros. Kai tinkama vieta surandama, patinas išskiria spermatoforą ir nukreipia patelę virš jo, taip užtikrindamas apvaisinimą. Po proceso patinas ir patelė greitai išsiskiria.
Skirtingai nuo daugumos voragyvių, skorpionai yra gyvavedžiai. Jaunikliai gimsta po vieną ir yra nešiojami ant motinos nugaros bent iki pirmo nėrimosi. Iki tol skorpioniukai negali išgyventi be jos apsaugos ir palaikomo drėgmės lygio. Kai kurių rūšių jauniklių ir motinos santykiai gali užsitęsti ilgiau, ypač tarp socialesnių rūšių. Jauni skorpionai yra panašūs į suaugusius, o augimas vyksta periodiškai numetant egzoskeletą. Brandą paprastai pasiekia po 5-7 nėrimosi. Skorpionų gyvenimo trukmė labai įvairi, svyruoja nuo 4 iki 25 metų.
Incredible Scorpion Mating Ritual Leads To Birth
Skorpionas astrologijoje
Astrologijoje Skorpionas yra vienas paslaptingiausių ir prieštaringiausių Zodiako ženklų. Gimę lapkričio mėnesį, jie siejami su niūriu metų laiku, tačiau tai netrukdo jiems būti stipriomis asmenybėmis. Skorpionai apibūdinami kaip ištvermingi, siekiantys tikslo ir atkaklūs. Jų vidinė energija ir paslaptingumas traukia kitus, tačiau jie prisileidžia tik artimus žmones. Skorpionams svarbu tirti pasaulį, atskleisti jo paslaptis, todėl juos domina filosofija, psichologija, gamtos mokslai ir egzotiškos kelionės.
Žmonės, gimę Skorpiono ženkle, yra itin atkaklūs ir siekia tikslo garbingai. Jie sumanūs ir gali pasiekti gerų rezultatų įvairiose srityse. Astrologai teigia, kad Skorpionai gali būti pavydūs, kerštingi ir net destruktyvūs, jei jaučiasi įskaudinti ar išduoti. Tačiau jie taip pat pasižymi stipria valia, analitiniu mąstymu ir aistringumu. Skorpionų žvilgsnis dažnai apibūdinamas kaip skvarbus ir hipnotizuojantis.
Nors astrologijoje skiriama daug dėmesio Zodiako ženklų įtakai, moksliniai tyrimai, analizuojantys tūkstančius gimimo ir mirimo datų, rodo, kad Skorpionams žvaigždės skyrė trumpiausią gyvenimo trukmę, palyginti su kitais ženklais. Tačiau tai nereiškia, kad jie negyvena ilgai - tai tik statistinis vidurkis.
| Zodiako ženklas | Moterys (metai) | Vyrai (metai) | Pagrindinės sveikatos problemos |
|---|---|---|---|
| Avinas | ~78 | ~79 | Stresai, nemiga, migrena, širdies ligos |
| Jautis | ~80 | ~82 | Nutukimas, šlapimo ir pūslės, sąnarių ligos |
| Dvyniai | ~85 | ~78 | Nuobodulys, melancholija, depresija, kvėpavimo sistemos, galūnių ligos, antsvoris |
| Vėžys | ~73 | ~68 | Sąnarių ligos, trumparegystė, virškinamojo trakto ligos, polinkis į onkologines ligas |
| Liūtas | ~74 | ~74 | Silpna širdies ir kraujagyslių sistema, nugara, akys |
| Mergelė | ~81 | ~77 | Virškinimo sistemos sutrikimai |
| Svarstyklės | ~77 | ~73 | Silpnas imunitetas, odos, stuburo, inkstų ligos |
| Skorpionas | ~62 | ~63 | Sunkiai gyja, gerklės, šlapimo ir lytinės sistemos ligos |
| Šaulys | ~73 | ~69 | Judamasis aparatas, širdies ir kraujagyslių sistema, plaukai, nagai, oda, prostata |
| Ožiaragis | ~80 | ~77 | Sąnarių, klausos, tulžies latakų, virškinimo sistemos ligos, traumos |
| Vandenis | ~72 | ~72 | Kraujotakos, regėjimo, virškinamojo trakto sutrikimai, stresas, plaučių uždegimas |
| Žuvys | ~75 | ~71 | Polinkis į ligas, susijusias su vandeniu, virškinimo sistema |
tags: #skorpionai #gimsta #is #kiausinio
