Zita Kelmickaitė (g. 1951 m. spalio 19 d. Klaipėdoje - 2023 m. gegužės 27 d. Vilniuje) buvo ryški asmenybė Lietuvos kultūros ir meno pasaulyje. Ji žinoma kaip etnomuzikologė, ilgametė radijo ir televizijos laidų vedėja, scenaristė, pedagogė ir visuomenės veikėja. Zitos Kelmickaitės gyvenimas buvo neatsiejamai susijęs su lietuvių liaudies muzikos, tradicijų ir kultūros puoselėjimu bei populiarinimu.
Išsilavinimas ir karjeros pradžia
Zita Kelmickaitė 1975 m. baigė Lietuvos konservatorijos (dabar - Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Juozo Gaudrimo klasę. Vėliau, 1983 m., ji baigė aspirantūrą Leningrado (dabar - Sankt Peterburgas) Teatro, muzikos ir kinematografijos institute, Izalijaus Zemcovskio klasėje. Karjeros pradžioje, 1973-1975 m., Z. Kelmickaitė dirbo Lietuvos radijo Vaikų ir jaunimo redakcijos muzikos redaktore. Nuo 1974 m. ji pradėjo rengti muzikines laidas Lietuvos radijuje.
Nuo 1978 m. Zita Kelmickaitė dėstė LSSR konservatorijoje (vėliau - Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje), kur 1992 m. jai suteiktas docentės vardas. Ji taip pat buvo savaitraščio „Literatūra ir menas“ muzikos skyriaus redaktorė (1976-1978 m.) ir 2003-2004 m. vadovavo Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikos fondui.
Veikla folkloro ir tradicijų srityje
Viena svarbiausių Zitos Kelmickaitės veiklų buvo lietuvių liaudies kultūros ir folkloro puoselėjimas. 1978-2007 m. ji vadovavo Vilniaus universiteto folkloro ansambliui „Ratilio“, su kuriuo parengė daugybę koncertinių programų. Ji taip pat buvo meno vadovė įvairiuose festivaliuose, tokiuose kaip „Skamba skamba kankliai“, „Baltica“, „Smithsonian folklife festival“ Vašingtone ir „Baltijos kultūros dienos“ Švedijoje.
Zita Kelmickaitė nuolat keliavo po Lietuvos regionus, rinkdama ir skleisdama tautosakos lobius. Ji ne tik rengė televizijos muzikines laidas ir scenarijus televizijos filmams, bet ir aktyviai dalyvavo etnografinėse ekspedicijose, tyrinėjo įvairių Lietuvos vietovių gyventojų papročius ir tradicijas. Jos laidose dažnai būdavo pristatomi unikalūs žmonės, jų gyvenimo istorijos, atskleidžiantys tautos dvasios turtingumą.
Laidų vedėjos karjera ir visuomeninė veikla
Zita Kelmickaitė sukūrė ir vedė daugybę populiarių radijo ir televizijos laidų. Tarp jų - LRT radijo laidos „Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite“, LRT Kultūra laida „Gyvenimo ratu su Zita Kelmickaite“, taip pat LRT televizijos laidos „Ryto suktinis“. Ji taip pat dalyvavo muzikiniuose televizijos projektuose, tokiuose kaip „Auksinis balsas“ ir „Triumfo arka“, vertinimo komisijos narės teisėmis.
Zita Kelmickaitė taip pat aktyviai dalyvavo politiniame gyvenime. Ji buvo Lietuvos liberalų sąjungos, vėliau Liberalų ir centro sąjungos narė ir du kartus (2003-2007 m. ir 2007-2010 m.) buvo išrinkta į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą. Nors ją kvietė kandidatuoti ir į Seimą, Z. Kelmickaitė atsisakė, teigdama, kad svarbiausia - daryti tai, kas labiausiai patinka, ir kad savo kraštui padėti galima dirbant įvairiose srityse.
Zitos Kelmickaitės interviu 1996 metais. #LRTarchyvai
Asmenybė ir požiūris į gyvenimą
Zita Kelmickaitė buvo žinoma dėl savo energijos, charizmos, tiesmukiškumo ir pozityvaus požiūrio į gyvenimą. Ji pati save apibūdino kaip „keturiasdešimtmetę pelargoniją“, nepaisant garbaus amžiaus jautėsi energinga ir kupina idėjų. Ji skatino žmones nebijoti naujovių, būti smalsiais ir aktyviais, o svarbiausia - nebijoti juoktis iš savęs.
„Pasakysiu paprastai, visi pailsėsim, kai užkas! O dabar, kol gali, kol turi energijos, idėjų ir minčių, turi ką veikti, tai ir veik“, - yra sakiusi Z. Kelmickaitė. Ji pabrėžė pozityvumo svarbą bendraujant su žmonėmis ir žvelgiant į pasaulį. Ji taip pat laikėsi principo viešai neniurzgėti ir neverkšlenti, o žengti gyvenimo keliu pakelta galva.
Apdovanojimai ir pripažinimas
Už nuopelnus puoselėjant lietuvių tradicinę kultūrą Zita Kelmickaitė buvo apdovanota Jono Basanavičiaus premija. 2000 m. jai buvo įteiktas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius, o 2012 m. - ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi. 2018 m. ji buvo apdovanota Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečio medaliu.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Zitos Kelmickaitės mirties proga pareiškė užuojautą, pabrėždamas, kad netekome ryškios muzikos bendruomenės narės, savo gyvenimą paskyrusios lietuvių folkloro puoselėjimui ir mūsų šalies muzikinio palikimo išsaugojimui. LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė pažymėjo, kad Zita Kelmickaitė buvo nepaprastai žmogiška, talentinga ir charizmatiška, turėjusi unikalią savybę rasti kalbą su visais, atrasdavusi talentus atokiausiuose Lietuvos kampeliuose.
Mirtis ir atsisveikinimas
Zita Kelmickaitė mirė 2023 m. gegužės 27 d. Santaros klinikose, kur buvo gydoma nuo ūminės ligos. Atsisveikinimas su žinoma muzikologe ir laidų vedėja vyko Vilniuje, Šv. Jonų bažnyčioje, o amžinojo poilsio ji atgulė Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje. Laidotuvių metu skambėjo lietuvių liaudies dainos, o daugelis susirinkusiųjų pagerbė Zitos Kelmickaitės atminimą vilkėdami tautinius drabužius.
Zitos Kelmickaitės laidotuvių metraštis:
| Gimė | 1951 m. spalio 19 d., Klaipėda |
| Mirė | 2023 m. gegužės 27 d., Vilnius |
| Laidotuvės | Antakalnio kapinės, Menininkų kalnelis |
| Išsilavinimas | Lietuvos konservatorija, Leningrado Teatro, muzikos ir kinematografijos institutas (aspirantūra) |
| Veikla | Etnomuzikologė, laidų vedėja, pedagogė, visuomenės veikėja |
| Svarbiausi apdovanojimai | Jono Basanavičiaus premija, ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečio medalis |
tags: #zita #kelmickaite #vaikai
