Dauguma medicinos ekspertų, įskaitant Amerikos pediatrijos akademiją (AAP) ir Amerikos akušerių ir ginekologų kolegiją, rekomenduoja kūdikį maitinti tik motinos pienu pirmuosius 6 mėnesius. Po to rekomenduojama tęsti žindymą bent iki vienerių metų, kartu pradedant kūdikį supažindinti su papildomu maistu. Tačiau kiekviena mama ir kiekvienas kūdikis yra unikalūs. Ši apžvalga padės priimti pagrįstą sprendimą, atsižvelgiant į jūsų poreikius.
Kodėl verta žindyti?
Motinos pienas yra idealus kūdikių maistas, nes jame yra tobulas baltymų, riebalų ir vitaminų derinys, kurį kūdikio organizmas lengvai pasisavina. Be to, motinos piene yra antikūnų, padedančių kūdikiui apsisaugoti nuo virusų ir bakterijų. Žindymas mažina kūdikių riziką sirgti astma, alergijomis, ausų infekcijomis, kvėpavimo takų ligomis bei viduriavimu. Tyrimai rodo, kad žindomi kūdikiai rečiau patenka į ligoninę ir rečiau lankosi pas gydytojus. Be to, žindymas siejamas su aukštesniais IQ rodikliais vėlesniame amžiuje, glaudesniu emociniu ryšiu su mama ir mažesne staigios kūdikių mirties sindromo (SIDS) rizika. Žindymas taip pat gali sumažinti nutukimo, diabeto ir kai kurių vėžio formų riziką.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad motinos pienas yra tinkamiausias maistas kūdikiui. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Jungtinių Tautų Vaikų fondas (UNICEF) kūdikių ir vaikų mitybos ekspertai teigia, kad tik pavieniams kūdikiams papildomo maisto galima duoti nuo 4 mėnesių amžiaus, bet tikrai ne anksčiau, ir rekomenduoja žindyti iki 2 metų amžiaus, o jeigu motina ir kūdikis to nori, tai ir ilgiau, kol kūdikis atsisakys pats. PSO duomenimis, tik mažiau nei 3 proc. moterų negali žindyti. Motinos pienas skatina gerą naujagimio, kūdikio augimą ir fizinį vystymąsi, protinį brendimą bei aprūpina naujagimio, kūdikio organizmą imuninėmis medžiagomis, t. y. apsaugo jį nuo daugelio ligų sukėlėjų, toksinų, blokuoja alergenų patekimą į organizmą. Žindymas turi įtakos taisyklingam žandikaulio ir burnos raumenų vystymuisi bei išdygusių dantukų apsaugai nuo ėduonies. Žindomi vaikai, palyginti su tais, kurie maitinami mišinukais, dažniau yra normalaus svorio, o vyresniame amžiuje rečiau būna nutukę.

Žindymo nauda mamai
Žindymas padeda sudeginti daugiau kalorijų, todėl moterys greičiau grįžta prie buvusio svorio. Taip pat jis skatina hormono oksitocino išsiskyrimą, kuris padeda gimdai greičiau susitraukti ir mažina kraujavimą po gimdymo. Žindančioms moterims mažėja rizika susirgti krūties ir kiaušidžių vėžiu bei osteoporoze. Žindymas taip pat taupo laiką ir pinigus - nereikia pirkti mišinių, sterilizuoti buteliukų ar jų šildyti. Žindymas teigiamai veikia ir motinos sveikatą. Po gimdymo žindančioms motinoms greičiau susitraukia gimda, joms kyla mažesnė kraujavimo rizika, taigi jų organizmas po gimdymo greičiau atsigauna. Taip pat įrodyta, kad žindymas sumažina tikimybę moteriai sirgti osteoporoze, reumatoidiniu artritu, kiaušidžių bei krūties vėžiu ir saugo nuo per ankstyvo neplanuoto pastojimo.
Žindymas moteriai padeda ne tik puoselėti ryšį su naujagimiu. Jis teigiamai veikia mamos nuotaiką, mažina stresą (žindymas efektyviai slopina nervų sistemos atsaką į stresą), be to, gali padėti sumažinti ir pogimdyvinės depresijos riziką, leidžia greičiau nurimti, žindančios mamos geriau supranta kūdikio poreikius: už laktaciją atsakingi hormonai leidžia mamai atsipalaiduoti, pažadina motiniškus instinktus. Nėštumo metu sukaupiamas nemažas riebalinis sluoksnis. Įprastai žindant šių papildomų kilogramų nesunkiai atsikratoma per pirmuosius 6 kūdikio gyvenimo mėnesius. Taip pat žinoma, kad žindančiai moteriai per parą reikia gauti vidutiniškai 500 kcal daugiau nei nežindančiai. Taigi jei moteris žindo, jai greičiau pavyks atsikratyti papildomų kilogramų ir greičiau atgauti iki nėštumo turėtas kūno linijas: pritrūkus kilokalorijų deginami riebalai.
Ar užteks pieno?
Po gimdymo pirmosiomis dienomis jūsų krūtys gamina priešpienį - tirštą, gelsvą, maistingą skystį, kuris puikiai tenkina kūdikio poreikius. Kai kūdikis dažnai žinda, krūtys reaguoja ir pradeda gaminti daugiau pieno. Svarbu žindyti pagal poreikį - dažnai ir reguliariai. Net jei nežindysite visus 6 rekomenduojamus mėnesius, net ir trumpesnis žindymas yra naudingesnis nei visai nežindyti.
Žindymo sėkmei būtini trys dalykai: norėjimas, galėjimas ir mokėjimas. Pagimdžiusios moters galėjimu žindyti ir kūdikio gebėjimu žįsti pasirūpino pati gamta, o sąlygas suteikia normalus gyvenimas. Tačiau dar reikia ir mokėti - žinoti. Svarbiausias gamtos mokslo dėsnis: pieną motinos krūtys gamina pagal poreikį. Maisto reikia kūdikiui, todėl būtent pagal jo „užsakymus“ pienas ir gaminamas. Kuo ilgiau ir intensyviau kūdikis žinda, tuo daugiau prolaktino patenka į motinos kraują ir tuo daugiau pieno pagamina jos pieno liaukos. Jei kūdikiui maža to, ką rado krūtyje, jis žinda toliau, per spenelį pasiųsdamas dar „užsakymo skambučių“ į hipofizį, kad šis, išskirdamas daugiau prolaktino, „palieptų“ pieno liaukoms gaminti pieno gausiau. Ir atvirkščiai, jei pieno per daug, pasisotinęs kūdikis dalį pieno palieka krūtyje. Tas likutis yra ženklas, jog kitą kartą pieno reikės mažiau. Taigi pieno gamybos motinos krūtyse “direktorius” yra žindomas kūdikis.

Žindymo pozicijos
Svarbiausia - patogumas jums ir kūdikiui. Keletas pagrindinių žindymo pozicijų: Lopšio padėtis: kūdikio galva - jūsų alkūnės linkyje, o kūnelis pasuktas į jus. „Futbolo kamuolio“ padėtis: kūdikis laikomas šonu, jo galva - jūsų delne, nugara remiasi į jūsų dilbį. Šoninė padėtis: gulite ant šono, kūdikis - šalia jūsų. Patogu naktį arba po gimdymo, kai sunku sėdėti.
Pirmosios žindymo padėtys gali būti pusiaugulomis, kai kūdikis šliauž prie krūties ir pats susiradęs ją apžios. Taip galima žindyti ir toliau, palatoje, laikant kūdikį oda prie odos kontakte ir leidžiant dirbti pačiam. Jeigu gimdymo metu buvote kirpta ar plyšote, įsitikinkite, ar jums tikrai negalima sėdėti, nes gydytojai rutiniškai sako, kad sėdėti negalima dvi savaites, tačiau visai gali būti, kad galite sėdėti iš atjo. O sėdimos žindymo padėtys yra daug paprastesnės ir lengviau įvaldomos, nei gulima, kuria dažniausiai tenka naudotis ligoninėse. Taigi, mokykitės kaip pasiimti ir pasidėti kūdikį prie krūties. Kol kūdikis toks mažutis patogiausia jį laikyti kryžminėje lopšio padėtyje, nors mums labiau įprasta atrodo madonos padėtis, nes taip laikomų žindomų kūdikių matome daugiausiai. Galite praktikuotis nėštumo metu su lėle ar pliušiniu didesniu žaislu. Žindymo kursuose gausite sunkias lėlės pasipraktikavimui. O po gimdymo praktikuokitės su savo kūdikiu.
Kūdikio pripratinimas prie žindymo
Laikykite kūdikį arti, kad jam nereikėtų sukti galvos žindant. Speneliu švelniai palieskite jo apatinę lūpą - tai paskatins jį atverti burną. Kai kūdikis plačiai pravėręs burną, įveskite spenelį kartu su areole (tamsia oda aplink spenelį). Tinkamai žindydamas kūdikis neturėtų sukelti jums skausmo. Jei skauda, nutraukite žindymą švelniai įkišdami pirštelį tarp kūdikio burnos ir spenelio, ir bandykite iš naujo.
Jau gimdykloje, jeigu gimdysite Naujagimiui palankioje ligoninėje, personalas jums papasakos, kokie yra naujagimio pasiruošimo valgyti ženklai, vadinami alkio požymiais. Verkimas yra PASKUTINIS bandymas pasakyti ko norisi. Yra ir kitų alkio ženklų, kuriuos matydama suprasite, kad mažylis išalko anksčiau. Žindykite pagal poreikį, tada, kai kūdikis paprašo, o taip pat pažadinkite naujagimį ir pamaitinkite, jeigu pajutote, kad krūtys prisipildė pieno.

Žindymo AB C
- A = Apsisprendimas: žindykite pagal poreikį, kai kūdikis rodo alkio ženklus.
- B = Būkite kantrūs: žindymas gali trukti 10-20 min. iš kiekvienos krūties.
- C = Komfortas: atsipalaidavimas padeda pienui tekėti. Pasirūpinkite pagalvėmis ir patogia aplinka.
Kada žindyti nerekomenduojama?
Žindymas nerekomenduojamas, jei:
- Turite ŽIV.
- Sergate aktyvia, negydyta tuberkulioze.
- Gydotės chemoterapija.
- Vartojate narkotikus (pvz., kokainą).
- Kūdikis serga galaktozemija.
- Vartojate tam tikrus vaistus (pasitarkite su gydytoju).
Dėl vaistų vartojimo, papildų (geležies, vitamino D) ir kitų medicininių klausimų visada pasitarkite su gydytoju.
Kodėl kai kurios moterys pasirenka nežindyti?
Kai kurios moterys pasirenka nežindyti dėl įvairių priežasčių:
- Nepatogu žindyti viešumoje.
- Pageidaujamas lankstumas - kad kiti šeimos nariai galėtų pamaitinti kūdikį.
- Buteliuku maitinami kūdikiai dažnai valgo rečiau.
- Darbo ir poilsio derinimas gali būti sudėtingas.
- Nerimas dėl krūtų formos pokyčių (nors tai labiau veikia genetika ir amžius nei žindymas).
Galimi žindymo iššūkiai
Kai kurios moterys susiduria su žindymo iššūkiais:
- Skausmingi ar įtrūkę speneliai: padeda tinkama pozicija, natūrali spenelių priežiūra, lanolino tepalai.
- Per mažai pieno? Kūdikis turėtų šlapintis 6-8 kartus per parą. Venkite papildomo maitinimo mišiniu.
- Pieno siurbimas: motinos pieną galima laikyti šaldytuve 2 paras, šaldiklyje - iki 6 mėn.
- Apversti speneliai: pasitarkite su žindymo konsultantu.
- Krūtų tempimas (engorgement) ar užsikimšę latakai: padeda masažas, šiluma, pieno nutraukimas.
- Mastitas (krūties uždegimas): jei karščiuojate, skauda krūtį - kreipkitės į gydytoją.
- Stresas: neigiamai veikia pieno išsiskyrimą. Poilsis, ramybė - labai svarbu.
- Neišnešioti kūdikiai gali iš pradžių nežįsti - juos galima maitinti nutrauktu pienu per buteliuką ar vamzdelį.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės į gydytoją, jei:
- Krūtys yra labai raudonos, skausmingos, patinusios.
- Iš spenelių teka kraujas ar neįprastos išskyros.
- Manote, kad kūdikis nepakankamai priauga svorio.
Kur kreiptis pagalbos?
Žindymas dažnai nėra toks savaime suprantamas, kaip atrodo. Jeigu laukiatės, be abejo, turėjote pastebėti, kad keičiasi ne tik liemens apimtis, bet ir krūtinės dydis. Kaip kūnas be mūsų žinojimo ir įsikišimo žino kaip išnešioti ir kada bei kaip pagimdyti kūdikį, lygiai taip pat žino, ką reikia daryti, kad kūnas, užauginęs kūdikį, turėtų maisto jam išmaitinti. Taigi, iš tiesų galima būtų nieko nežinoti nei apie nėštumą, nei apie gimdymą, nei apie žindymą ir visa tai išgyventi ir patirti spontaniškai. Tačiau mūsų protas neretai viską sujaukia, o informacijos - naujos ir jau pasenusios - gausa gali supainioti ir paklaidinti ne vieną mamą ar net tėtį. Šia tema nesiplėsiu. Dažnai sakoma, kad mamytes reikia šviesti apie žindymo naudą, kad jos norėtų žindyti. Tačiau vos tik mamytės pabandomos apšviesti, iš karto visos pasišiaušia - kiek jau apie tą naudą galima kalbėti??? VISI žino, kad MP (mamos pienas, trumpinys, dažnai naudojamas mamų forumuose) yra geriausia, bet ne visoms duota jo pakankamai ir nieko čia nepadarysi (pastarasis teiginys teisingas tik iš labai nedidelės dalies). Tai tik labai trumpai: žindymas naudingas ne tik kūdikio ir mažo vaiko (bent iki 2 metų) augimui, sveikatai ir vystymuisi, jis taip pat naudingas ir mamai (mažina kai kurių moteriškų vėžių tikimybę, saugo nuo mažakraujystės, nes slopina vaisingumo ciklą ir moteris nepraranda geležies, nes nevyksta mėnesinės ir nuo kaulų išretėjimo senatvėje), jis taip pat naudingas ir šeimai, nes yra ekonomiškas, ir aplinkai, nes yra ekologiškais.
Ligoninė ligoninei nelygu, nors ir atrodo, kad visos turėtų teikti daugiau mažiau vienodas paslaugas ir pagalbą. Naujagimiui palankios ligoninės yra įsipareigojusios padaryti kai ką, kad nėra įprasta rutina ligoninėse. Ir tas neįprastas dalykas yra įsipareigojimas sudaryti tinkamas sąlygas mamoms pradėti sėkmingai žindyti. Paradoksalu, bet pasirodo, kad tai, kas yra “įprasta rutina gimdymo metu ir po gimdymo” “normaliose” ar “įprastose” ligoninėse moksliškai įrodyta, kad nepadeda, o daugeliu atvejų netgi trukdo sėkmingam žindymui. Žinoma, yra mamų, kurios žindo nesvarbu kokioje ligoninėje pagimdo. Bet kai pagalvoji, yra juk ir mamų, kurioms net ir pačiose idealiausiose sąlyose nepavyksta. Tai ar norėtum rizikuoti ir išmėginti savo laimę žindyme gimdydama “normalioje” ligoninėje? Aš nenorėčiau rizikuoti ir ne vien dėl žindymo sėkmės. Tai, kas skatina sėkmingą žindymą taip pat yra tai, kas leidžia mamai įsimylėti savo kūdikį, perjungti savo smegenis motinystei tiek instinktyviame, tiek mąstančiame lygmenyje ir sukelia be galo didelį džiaugsmą matant kaip vos gimęs mažylis įveikia savo pirmą savarankišką kelionę link krūties! Aš nenorėčiau tokios patirties praleisti, net jeigu mažylis krūties nesusirastų pats. Cezario pjūvis šiai patirčiai ne kliūtis, nes Naujagimiui palankioje ligoninėje net Cezario pjūvio, atliekamo su daline nejautra, metu kūdikis dedamas mamai ant krūtinės.
Žindymo AB C: A - Apsisprendimas, žindykite pagal poreikį, kai kūdikis rodo alkio ženklus. B - Būkite kantrūs, žindymas gali trukti 10-20 min. iš kiekvienos krūties. C - Komfortas, atsipalaidavimas padeda pienui tekėti. Pasirūpinkite pagalvėmis ir patogia aplinka. Vartokite pieno mišinius tik tada, kai tai yra būtina ir rekomenduojama. Pieno mišiniai dažniausiai yra pagaminti karvės pieno pagrindu bandant atkartoti motinos pieno sudėtį. Visgi jie neprilygsta motinos pienui ir negali jo pakeisti. Todėl dirbtinis kūdikių maitinimas turi būti išimtis. Gana didelį nežindančių motinų skaičių daugiausia nulemia motinų nenoras žindyti, psichosocialinės priežasties, dar nepakankama ar nekvalifikuota pagalba ir pan.
Sveikatos priežiūros įstaigose turi būti diegiami Tarptautinio motinos pieno pakaitalų rinkodaros kodekso reikalavimai ir užtikrinama kūdikių ir mažų vaikų žindymo apsauga, rėmimas ir skatinimas, suteikiant atitinkamą objektyvią, mokslinę informaciją ir patarimus sveikatos priežiūros darbuotojams, atsižvelgiant į jų pareigas. Jose neturi būti reklamuojami motinos pieno pakaitalai, žindukai ir kiti dirbtiniam maitinimui skirti gaminiai ir aprašai, platinama gamintojų ar platintojų tiekiama medžiaga, išskyrus informacinę ar mokomąją medžiagą ir jos naudojimui reikalingą įrangą, kuri nemenkintų žindymo.
Kūdikių žindymas neginčijamai būtinas kūdikiui ir labai svarbus motinos sveikatai, todėl būtina siekti, kad kuo daugiau moterų ir kuo ilgiau žindytų savo kūdikius. Gimus kūdikiui, neretai mamai kyla nemažai klausimų, susijusių su darbine veikla. Lietuvoje motinystei teikiama labai reikšminga parama - suteikiamos apmokamos atostogos prieš gimdymą ir iki dvejų metų imtinai po gimdymo, o darbo vieta moteriai saugoma iki trejų metų. Galimybę imti tėvystės atostogas turi ir mama, ir tėtis. Tėčiams dar suteikiamos papildomos atostogos, kol kūdikiui sueis mėnuo. Motinai nusprendus grįžti į darbą, pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais labai svarbu pasistengti ir toliau žindyti bei maitinti kūdikį motinos pienu. Tam, kad pirmus šešis mėnesius būtų užtikrintas kūdikio maitinimas motinos pienu, dirbanti motina turi taip susiplanuoti savo dieną, kad darbe taip pat galėtų reguliariai išsitraukti pieną. Lietuvoje žindančiai moteriai, be bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti, ne rečiau kaip kas trys valandos suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui maitinti arba pienui išsitraukti, kol vaikui sueis vieneri metai. Labai gerai būtų, kad dirbanti mama galėtų pasiimti į darbą savo kūdikį, arba į darbo vietą mažylis galėtų kas nors atvežti pažindyti. Nors įvairiose šalyse teisės aktais saugoma dirbančių motinų teisė žindyti ir stengiamasi sukurti žindymui palankią darbo aplinką, tačiau neretai motinos, grįžusios į darbą, nutraukia žindymą. PSO, siekdama atkreipti dėmesį į šią problemą, šių metų Pasaulinės žindymo savaitės, kuri kiekvienais metais minima rugpjūčio 1-7 dienomis, metu paskelbė šūkį - „Žindymas ir darbas - tegul tai bus įmanoma!“. Šiuo šūkiu raginama pripažinti, apsaugoti ir paremti dirbančias ir žindančias mamas.
Specialistas tikina, kad maitinimas krūtimi ne tik gyvybiškai svarbus augančiam mažyliui, bet ir tausoja jo mamytę. Žindymas dar vadinamas natūraliu maitinimu, nes pati gamta sukūrė ir milijonus metų tobulino būtent tokį būdą aprūpinti kūdikį visada šviežiu, šiltu ir švariu visaverčiu maistu. Iš motinos pieno medžiagų auginamos mažojo žmogaus kūno ląstelės, jis teikia energiją naujai gyvybei ir saugo nuo infekcijų ir daugelio kitų ligų. Juk girdėjome sakant, kad motinos pienas - ne tik maistas, bet ir vaistas. Su pienu į vaiko organizmą iš motinos kraujo atkeliauja net ir gyvų ląstelių, galinčių gaudyti ir naikinti ligų sukėlėjus mikrobus. Žindymas krūtimi užtikrina fizinį ir emocinį artumą, svarbų kūdikio saugumo jausmui ir asmenybės raidai bei harmoningiems motinos ir vaiko santykiams. Be to, žindymas saugo ir motinos sveikatą nuo pat to momento, kai ką tik gimęs kūdikis paguldomas ant jos krūtinės. Naujagimis, žįsdamas krūtį, refleksiškai skatina susitraukti gimdą, taip padėdamas jai išstumti placentą ir sustabdyti kraujavimą. Žindymas pagerina kalcio pasisavinimą moters organizme, todėl ilgai žindžius retesni kaulų lūžiai dėl jų trapumo - osteoporozės - vyresniame amžiuje. Statistiškai įrodyta, jog neturėjusios abortų, gimdžiusios ir kūdikius žindžiusios daug rečiau suserga kiaušidžių ir gimdos vėžiu bei dažniausia moterų onkologine liga - krūties vėžiu.
Šviežias gyvulių pienas žmogaus kūdikiui yra biologiškai svetimas sudėtimi, todėl gali pridaryti bėdų: sutrikdyti virškinimą ir medžiagų apykaitą organizme, alergizuoti. Pavyzdžiui, karvės piene baltymų yra tris kartus daugiau negu motinos piene, trūksta arba visai nėra daugelio medžiagų, kurios būtinos mažo vaiko augimui ir vystymuisi bei atsparumui prieš ligas. „Kūdikių maistelis“ ant parduotuvių lentynų savo esme yra tam tikromis medžiagomis papildyti karvės pieno milteliai. Taigi - konservai, kasdien ir tie patys. Ar tai galėtume pavadinti sveika mityba nuo pat kūdikystės? Iki šešių mėnesių amžiaus kūdikiui reikia vien tik motinos pieno. Po to pradedama duoti ir kitokio, papildomo maisto, tačiau iki vienerių metų mamos pienas išlieka pagrindiniu maistu. Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja žindymą tęsti antraisiais gyvenimo metais ir dar ilgiau, jeigu vaikeliui to reikia. Ilgiau prie motinos krūties prašosi jautresni vaikai. Vyresniame amžiuje jau svarbus ne tiek motinos pienas, kiek psichologiniai žindymo niuansai - artumas, saugumas, meilė.
Būna neišvengiamų ir išvengiamų dalykų. Visų moterų krūtys jau nėštumo metu gerokai padidėja, kartu tempiasi ir krūtų oda. Jeigu pagimdžiusi moteris kūdikio nežindytų, jos krūtys (vėl sumažėjus nenaudojamoms pieno liaukoms) dėl santykinio dengiančios odos pertekliaus daugiau ar mažiau nukars ir jau skirsis nuo mergaitiškų krūtų. Jeigu motina kūdikį žindo, tuomet gali atsitikti visaip. Anksčiau buvo visuotinai paplitusi praktika kūdikius maitinti pagal tvarkaraštį. Kai kūdikis maitinamas retai, pavyzdžiui, tik kas 4 valandas, ir net visą naktį nežindomas, jis labiau išalksta ir, kad pasisotintų, turi valgyti dideliais kiekiais. Taigi ir pieno liaukos skatinamos pagaminti ir sukaupti kiekvienam maitinimui labai daug pieno. Didžiulės ir sunkios kai kurių žindančių moterų krūtys, kurios paskui, jau nujunkius kūdikį, nukąra ir atrodo nebe tokios gražios, yra ne gamtos išdaiga, o pačių žmonių nenatūralaus elgesio pasekmė. Gamta nesuinteresuota moteris kuo greičiau „sudėvėti”. Pavyzdžiui, necivilizuotose, dar pagal gamtos dėsnius gyvenančiose žmonių gentyse moterys kūdikius visą laiką nešiojasi su savimi, migdo šalia ir žindo dažnai. Būna, jog net po kelis kartus per valandą. Natūraliai, pagal savo poreikius maitinamas kūdikis, jeigu nori tik „atsigerti“, žinda trumpiau, iš motinos krūties paimdamas tik liesesnįjį pradinį pieną, labiau išalkęs - žinda ilgiau, kad „prisišauktų“ ir riebesnį galinį pieną. Ne laikrodis, o pats vaikas geriausiai žino, kada ir ko jam reikia. Žįsdamas dažnai, kūdikis pieno suvalgo po mažiau, po nedaug jo „užsisako“ kitam maitinimui. Todėl ir krūtų apimties svyravimai būna santykinai mažesni, taigi ir mažiau ištampoma krūtų oda. Be to, krūtų dydis priklauso ne vien nuo pieno liaukų, esančių jose, tūrio, bet ir nuo jungiančiojo, o ypač riebalinio, audinio kiekio. Nėštumo ir žindymo laikotarpiu, išvešant liaukiniam audiniui, jam vietos krūtyje “suteikia” dalinai sumažėjęs riebalinis audinys. Neskubus ir palaipsnis vaiko nujunkymas leidžia ir krūtų audiniams pamažu „susikeisti vietomis“ ir riebaliniam audiniui vėl tolygiai užpildyti dalinai susitraukiančių pieno liaukų vietą.
Motinos pienas yra išskirtinai pritaikytas naujagimių ir kūdikių mitybos poreikiams. Jis stimuliuoja kūdikio imunitetą, padeda mažylio organizmui susidoroti su uždegimais, nuo daugelio ligų apsaugo tiek motinas, tiek kūdikius. Kūdikiui žindant stimuliuojama hormono oksitocino gamyba. Šis hormonas yra atsakingas už greitesnį gimdos susitraukimą, t. y. ji greičiau atgauna įprastą dydį. Išimtinis žindymas, iki kol kūdikiui sueina 6 mėn., 96-98 proc. sumažina tikimybę pastoti. Tai vadinama fiziologine laktacine amenorėja. Žindymo metu dirginamas krūties spenelis ir rudasis laukelis aplink jį, didėja pieno gamyba, tačiau slopinamas hormonų progesterono ir estrogeno, turinčių įtakos ovuliacijai, išsiskyrimas. Žindant išsiskiria dideli hormono prolaktino kiekiai, tad slopinamas gonado-tropino hormonas ir ovuliacija nutrūksta. Jei moteris niekada nežindė, ji patiria didesnę riziką susirgti krūties vėžiu. Nustatyta, kad moterys, niekada nemaitinusios krūtimi, patiria 27-35 proc. didesnę riziką susirgti kiaušidžių vėžiu, palyginti su natūraliai savo kūdikius maitinusiomis moterimis. Nustatyta, kad kūdikius maitinusios mamos rečiau serga antrojo tipo cukriniu diabetu (ilgesnė žindymo trukmė sumažina jo išsivystymo riziką 32 %), osteoporoze.
Žindymas teigiamai veikia moters visą metabolinę organizmo sistemą. Amerikos pediatrų draugija prieš dvejus metus dėl žindymo teigiamo poveikio moterų sveikatai pakeitė savo rekomendacijas. Dabar rekomenduojama žindymą tęsti iki dvejų metų ar ilgiau, kai anksčiau buvo iki vienerių. Peržvelgiant mokslinių tyrimų duomenis buvo akcentuojama ir moterų sveikata - sumažėja rizika mamai susirgti antro tipo diabetu, hipertenzija ir kitomis ligomis. Žindymas pavojų gali kelti tada, kai kūdikiams nustatomi reti sveikatos sutrikimai, pavyzdžiui, dėl fermentinių ar kitokių defektų jie negali pasisavinti motinos pieno. Iškilus tam tikriems pavojams, kai nėra elektros, švaraus vandens, įvyksta tiekimo sutrikimai ir pan., pačiu saugiausiu, o kartais ir vieninteliu maistu yra laikomas motinos pienas. Svarbu skatinti žindymą, kad tai būtų įprasta. Jeigu mama krizinės ar ekstremalios situacijos metu neturi pieno, galima būtų teikti donorinį pieną, jeigu tai priimtina. Tik kitas pasirinkimas būtų mišinys, kurį rekomenduojama sumaitinti ne buteliuku, o puodeliu, nes lengviau palaikyti švarą. Buteliukų ir žindukų švarai ir higienai palaikyti reikia daugiau vandens. Būna atvejų, kai kūdikio susilaukusi moteris patiria stresą, įtampą, o dėl to neretai sutrinka ir pats žindymo procesas. Pasak dietologės, kai mama patiria stresą, šis gali užblokuoti labiau ne pieno gamybą, o jo paleidimą. Tai yra dvipusis ryšys. Tačiau kartu reikia pabrėžti, kad žindyti kūdikį ar ne yra pačios moters pasirinkimas. Jokio spaudimo nėra.

