Visuomenės sveikata - tai organizuoti visuomenės būdai ir priemonės, kuriais sudaromos sąlygos saugoti ir stiprinti savo sveikatą, vengti ligų, sužalojimų ir negalios. Ši sąvoka apima mokslą ir meną, organizuojant visuomenės pastangas išvengti ligų, pailginti gyvenimą bei sustiprinti fizinę ir dvasinę sveikatą. Visuomenės sveikatos gerinimo būdai daugiausia remiasi moksliniais tyrimais, padedančiais vengti ligų, pratęsti gyvenimą, gerinti fizinę sveikatą, aplinkos sanitarijos sąlygas, stiprinti užkrėtimo kontrolę ir higieninį auklėjimą.
Bendras visuomenės sveikatos lygis laikomas pakankamai aukštu, jeigu dauguma gyventojų yra sveiki. Kai kurių duomenų apie visuomenės sveikatą randama senovės graikų gydytojo Hipokrato (460-~377 pr. Kr.) veikaluose. Jis teigė, kad ligoms atsirasti turi įtakos maistas, profesija ir klimatas. Vokiečių patologo R. Virchowo darbai skatino modernios visuomenės sveikatos, kuri apima politiką, mediciną ir socialinius mokslus, atsiradimą.
Visuomenės sveikatos stebėsena - tai tikslingai organizuotas ir sistemingai atliekamas visuomenės sveikatos būklės, ją veikiančių visuomenės sveikatos rizikos veiksnių duomenų rinkimas, kaupimas, apdorojimas, saugojimas, analizė ir vertinimas. Stebėsena vykdoma savivaldybių teritorijose, siekiant gauti išsamią informaciją apie šių teritorijų bendruomenių visuomenės sveikatos būklę, visuomenės sveikatai darančius įtaką veiksnius, kitus visuomenės sveikatos rodiklius bei planuoti ir įgyvendinti visuomenės sveikatos stiprinimo priemones.
Pagal Higienos instituto parengtą metodiką ir klausimynus, kas ketverius metus, nuo 2016 m. kovo-gegužės mėnesiais, atliekami 5-ų, 7-ų, 9-ų klasių mokinių gyvensenos stebėsenos tyrimai. Nuo 2018 m. atliekami suaugusių savivaldybės gyventojų gyvensenos stebėsenos tyrimai. Tyrimų duomenys iki tų metų, kuriais atliktas atitinkamas tyrimas, liepos 1 d. pateikiami savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitos projekte už praėjusius metus iki gruodžio 31 d.
Visuomenės sveikata Europos Sąjungoje
Sveikata - vienas pagrindinių Europos Sąjungos prioritetų. ES sveikatos politika papildo nacionalinę politiką, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas ES gyventojas būtų apsaugotas nuo didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai ir galėtų gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.
Europos Komisija kuria stiprią Europos sveikatos sąjungą, kad kartu būtų pasirengiama sveikatos krizėms ir į jas reaguojama. Tam skiriamas didelis finansavimas: 4,4 mlrd. EUR stipresnėms, atsparesnėms ir prieinamesnėms sveikatos priežiūros sistemoms kurti (2021-2027 m.).
Vidutinė vaikų skiepijimosi nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės apimtis (pirmoji dozė) visoje ES siekia 90-95 %. ES kūdikių mirtingumas, kuris paprastai mažesnis nei 4 atvejai 1 000 gyvų gimusių kūdikių, yra vienas mažiausių pasaulyje.
Europos sveikatos draudimo kortelė keliautojams padeda gauti gydymą susirgus kitoje ES šalyje. ES teisės aktais dėl tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų yra nustatytos į kitas šalis planinio gydymo tikslais vykstančių piliečių teisės.
Per Europos referencijos centrų tinklus retosiomis arba sudėtingomis ligomis sergantys pacientai, net neišvykdami iš savo šalies, gali gauti geriausių ekspertinių žinių iš visos Europos.
Vėžys ES yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių, be to, dėl jo sveikatos sistemos patiria daug išlaidų. ES remia prevencijos, aptikimo, ankstyvosios diagnozės ir gydymo veiklą, taip pat padeda gerinti vėžiu sergančių pacientų ir jį įveikusių asmenų gyvenimo kokybę, įgyvendindama Europos kovos su vėžiu planą, kuriam finansuoti skirta 4 mlrd. EUR.
ES skyrė didžiulę paramą COVID-19 vakcinų moksliniams tyrimams ir naudojimui: per rekordiškai trumpą laiką sukurtos saugios ir veiksmingos vakcinos ir Komisija užtikrino, kad būtų pakankamai dozių europiečiams apsisaugoti ir trečiosioms šalims padėti. Įsteigta Pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas institucija (HERA), kuri užtikrina, kad ES ir valstybės narės būtų geriau pasirengusios kovai su būsimomis tarpvalstybinėmis grėsmėmis sveikatai ir turėtų pakankamai medicinos reikmenų.
Visuomenės sveikatos specialistų rengimas ir veikla Lietuvoje
Lietuvoje visuomenės sveikatos specialistai rengiami Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institute ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakultete. Bendrieji klausimai daugiausia nagrinėjami Higienos institute.
Visuomenės sveikatos bakalauro studijų programa skirta rengti specialistus, gebančius analizuoti ir spręsti visuomenės sveikatos iššūkius, prisidėti prie gyventojų sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo. Programa ugdo lyderystės, analitinio mąstymo ir sprendimų priėmimo gebėjimus, reikalingus dirbant su įvairiomis visuomenės grupėmis ir institucijomis.
Visuomenės sveikatos studijų absolventai dirba savivaldybių administracijų sveikatos skyriuose, visuomenės sveikatos biuruose ir centruose, mokyklose bei ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose, sveikatos programų rengimo ir įgyvendinimo padaliniuose, asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teritorinėse ligonių kasose, specializuotose gyventojų sveikatos priežiūros įstaigose.
Visuomenės sveikatos specialistų patirtis rodo, jog visuomenės sveikata kaip sąvoka vis dar suprantama gana vienprasmiškai („Esu sveikas, kai nieko neskauda“). Visuomenės sveikatos specialisto profesija neretai kelia klausimus: „Ar jūs gydytojai? O gal slaugytojai? Ką jūs veikiate, jei negydote? Koks jūsų veiklos rezultatas?“. Rezultato visuomenės sveikatos specialisto darbe ne visada paprasta pastebėti, nes jis gali pasimatyti tik po daugelio metų, skirtingai nei išgėrus vaistų.
Šią svarbą daugelis pajuto pasaulį užklupus COVID-19 pandemijai. Visuomenės sveikatos specialistai tapo svarbia grandimi, skirtos valdyti pandemijos metu užgriuvusį chaosą, paniką ir baimes, dalimi. Visuomenės informavimas laiku apie pandemiją, jos pokyčius, galimą poveikį sveikatai ir apsisaugojimo būdus buvo ir vis dar yra neatsiejami krizinės situacijos valdymo elementai.
Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistai, esant galimybei, kalba su jaunimu apie tai, kas yra sveikata, ligų prevencija, sveikatos stiprinimas, taip pat pristatydami ir visuomenės sveikatos specialisto darbą. Vienos paskaitos metu, vykusios birželio 16 d., su Klaipėdos „Versmės“ progimnazijos 6 K klasės moksleiviais diskutavo ir Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro vadovė bei Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto doc. dr. Jūratė Grubliauskienė. Daugiau nei penkiolika metų visuomenės sveikatos srityje dirbanti J. Grubliauskienė dalijosi visuomenės sveikatos specialisto profesijos svarba, darbo ypatumais, iššūkiais ir galimybėmis bei pristatė visuomenės sveikatą kaip multidimensinę mokslo kryptį.
Jai pritarė ir moksleivius į paskaitą atlydėjusi progimnazijos geografijos mokytoja Dalia Umantaitė-Vaivadienė, išsakiusi mintį, jog visuomenės sveikata labai glaudžiai susijusi net su geografijos mokslu: „Sveikata ir geografija - tai puikus simbiozės pavyzdys. Tiek visuomenės sveikatos, tiek geografijos moksluose didelis dėmesys skiriamas aplinkai, aplinkos įtakai sveikatai ar demografiniams gyventojų rodikliams.“ Paskaitos metu moksleiviai neslėpė susidomėjimo aptariama profesija - tai rodė ir daugybė klausimų auditorijoje.
„Kaip daug metų visuomenės sveikatos srityje dirbančiam žmogui ir giliai suvokiančiam visuomenės sveikatos specialisto vaidmens svarbą stiprinant visuomenės sveikatą, labai gera matyti, jog ši specialybė netgi labai domina jaunąją kartą - klausimų sulaukiame ne tik iš moksleivių tokių kaip ši paskaitų metu, bet ir savanorių, norinčių „pasimatuoti“ šią specialybę.“
Kontaktiniai užsiėmimai studijų metu vyksta darbo dienomis nuo 8.20 val. iki 20.10 val. periodinėmis sesijomis, kurios nuolatinėse studijose vyksta keturis kartus per metus studijų kalendoriuje numatytu laiku. Sesijos trukmė priklauso nuo studijuojamų dalykų skaičiaus, bet ne trumpesnė kaip 2 savaitės. Dalis kontaktinių užsiėmimų gali vykti skaitmeninėje erdvėje.
tags: #zindymas #straipsniai #visuomenes #sveikata
