Žindymas yra vienas svarbiausių procesų, stiprinančių ryšį tarp mamos ir naujagimio, bei užtikrinančių optimalią kūdikio sveikatą ir vystymąsi. Tai ne tik maisto šaltinis, bet ir emocinis bei fizinis palaikymas abiem pusėms.
Maitindama kūdikį savo pienu, moteris psichologiškai jaučiasi ramesnė, o ši ramybė persiduoda ir naujagimiui. Jis užuodžia jos kvapą, girdi širdies dūžius, jaučia odos švelnumą - taip kūdikis susipažįsta su pasauliu. Taip pat mamos pienas, išsiskirdamas savo unikalia sudėtimi, svarbus naujagimio sveikatai. Baltymus kūdikis lengvai suvirškina, jie yra tarsi statybinė medžiaga, reikalinga vaiko organizmui augti ir vystytis. Angliavandeniai vaiko organizme padeda augti gerajai mikroflorai, kuri užpildo žarnyną ir pasirūpina tinkamu jo veikimu.
Vaikai, kurie anksčiau buvo žindomi, ateityje turi mažiau alergijų, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių susirgimų, jie mažiau serga cukriniu diabetu. Natūralus maitinimas ne mažiau svarbus ir mamai bei jos sveikatai - žindymas gerina kalcio įsisavinimą, todėl moteris turi mažesnę tikimybę susirgti osteoporoze. Moksliniai tyrimai rodo, kad žindžiusios moterys mažiau serga kiaušidžių, gimdos kaklelio, gimdos ir krūties vėžiu.
Nuo ko priklauso žindymo sėkmė?
Gimus kūdikiui, šeimoje įvyksta tam tikras perversmas. Moteriai tuo ypatingu laikotarpiu reikalinga parama iš jos šeimos bei ją prižiūrinčių specialistų, kurie skatintų ir padėtų jai susitvarkyti su žindymo iššūkiais. Žindymo pradžia, sėkmė ir laikotarpis priklauso nuo to, kiek paramos moteris sulaukia savo aplinkoje. Labai svarbu, kad moteriai iš karto po gimdymo svarbiausią informaciją suteiktų ligoninėje dirbantis personalas.
Pirmasis moters ir naujagimio kontaktas - taip pat labai svarbus sėkmingai žindymo pradžiai. Iš karto po gimdymo vaikelis padedamas ant moters krūtinės dvejoms valandoms, per kurias įprastai nedaromos jokios medicininės procedūros, trukdančios šeimai. Net jeigu moteris gimdo cezario pjūvio operacijos būdu, jai taikoma spinalinė nejautra ir jeigu tam leidžia aplinkybės, personalas taip pat naujagimį uždeda moteriai ant krūtinės dar operacijos metu. Taip mama ir naujagimis užmezga ryšį, o išsiskyrę hormonai padeda greičiau gaminti pieną. Vos gimęs naujagimis pats pradeda ieškoti krūties, o mums tereikia jam padėti tinkamai maitintis.
Kaip moteriai žinoti, kad jos pieno pakanka naujagimiui?
Žindomas kūdikis turėtų valgyti ne mažiau kaip 8 kartus per parą. Bet vieno teisingo maitinimo ritmo nėra. Kaip ir mes, suaugusieji, turim savo ritmą, taip ir kūdikiai. Vieni valgo daugiau dieną, o kiti - vakarais, taip ir su kūdikiais. Norint suprasti, ar naujagimiui pakanka motinos pieno, reikėtų sekti patį kūdikį. Naujagimis turėtų šlapintis ne rečiau kaip šešis kartus per parą. Tai gana sunku įvertinti, jeigu kūdikis su sauskelnėmis. Jeigu moteriai kyla klausimų, siūlome į sauskelnes trumpam įdėti medžiaginius įklotus ir taip stebėti vaikučio šlapinimąsi. Taip pat pagal rekomendacijas turėtų augti vaikučio svoris, kuris taip pat rodo, ar pieno jam pakanka.
Kaip turėtų maitintis mama, kuri žindo kūdikį?
Žindanti moteris gali valgyti įprastą maistą, ji neturėtų savęs stipriai apriboti. Tai, ką valgė prieš ar per nėštumą, gali valgyti ir toliau po gimdymo. Kūdikis dažnai paveldi mamos polinkį į tam tikrą maistą, todėl jam mamos mityba dažniausiai tinka. Vyrauja daug mitų, jog pieno kiekis didėja nuo tam tikrų produktų, pavyzdžiui, chalvos ir riešutų. Tačiau mokslinių įrodymų, pagrindžiančių šią sąsają, nėra. Motinos pieno kiekis priklauso nuo kūdikio poreikių - žįsdamas jis pats sureguliuoja, kiek jam pieno reikia. Kuo daugiau kūdikis žindžia - tuo daugiau pieno pas mamą pasigamina. Moteriai svarbiausia valgyti subalansuotą maistą, vartoti pakankamai skysčių ir atsisakyti žalingų įpročių.
Ar žindymo laikotarpiui, jeigu prireikia, moteris gali vartoti tam tikrus vaistus?
Žindanti moteris gali vartoti tik tuos vaistus, kuriuos jai paskiria gydytojai. Nors ir nedaug, bet yra medikamentų, kurių žindimo laikotarpiu negalima vartoti, ir apie juos jus tikrai informuos jus prižiūrintis gydytojas.
Kaip padėti moteriai, kuri susiduria su žindymo sunkumais?
Moteris šioje kelionėje nėra viena ir ji turėtų drąsiai prašyti pagalbos iš specialistų. Pagalba turėtų prasidėti nuo pirmojo moters kontakto gimdant, tai yra - iš Gimdymo skyriaus akušerės, kuri parodys, kaip laikyti kūdikį, teisingai paduoti krūtį, bei atsakys į kilusius klausimus. Vėliau prie komandos prisijungia ir pogimdyvinės palatos akušerė. Išvykus iš ligoninės - šeimos gydytojas, žindymo specialistės, todėl moteris turėtų nesidrovėti ir drąsiai ieškoti atsakymų į savo klausimus. Moters aplinka turėtų sudaryti tinkamas sąlygas jai žindyti, ypatingai pačioje pradžioje, kai kyla daug klausimų. Tai reiškia - tada, kai kūdikis miega, ilsėtis turėtų ir moteris - namų ruošos darbai tikrai gali palaukti.
Žindymas ir neišnešioti naujagimiai
Šiame puslapyje rasite naudingos informacijos apie neišnešiotų naujagimių žindymą, patarimų, kaip įveikti sunkumus, ir ekspertų pagalbą. Neišnešioto kūdikio maitinimas krūtimi yra sunkus, tačiau labai vertingas darbas. Neišnešiotų naujagimių skyriuje, kai coliukas truputį paauga ir sustiprėja, pabandykite pasiūlyti krūtį. Nenustebkite, jog žystį jam bus sunku, jis gali greitai pavargti, tačiau turėkite kantrybės ir nenuleiskite rankų. Pastebėta, kad neišnešioti ir maitinami krūtimi naujagimiai temperatūrą reguliuoja geriau, nei maitinami zondu ar iš buteliuko. Jau 32 savaitę naujagimiai neurologiškai ir pagal savo išsivystymą pajėgūs čiulpti ir ryti, todėl maitinimo krūtimi patirtis gali paskatinti jų brendimą.
Nėra priežasčių kodėl neišnešiotas naujagimis negalėtų žįsti, tad kiekvienam naujagimiui reikėtų suteikti progą to mokytis. Vienintelis skirtumas tarp laiku gimusio ir neišnešioto naujagimio yra tai, kad gali prireikti daugiau pagalbos ir laiko, tam kad neišnešiotukas išmoktų žįsti. Turint pakankamai kantrybės, palaikymo iš aplinkos, įtraukiant tiek šeimą, tiek medicinos personalą šį tikslą tikrai galime pasiekti.
Jei vaikelis atkeliavo ankščiau nei planuota, jo žindymo kelionė vis tiek prasidės iškart po gimimo, tačiau galbūt kiek kitaip. Gimus labai mažam neišnešiotukui, pirmieji žingsniai žindymo link yra laktacijos skatinimas iškart po gimdymo, bei kuo daugiau „kengūravimo“ (oda prie odos kontakto). O vėliau, kai tik vaikelis yra stabilios būklės ir savarankiškai kvėpuoja, jis gali būti glaudžiamas prie krūties pirmosioms pamokoms. Palaipsniui naujagimis pradės suvalgyti vis didesnį kiekį pieno, tačiau kiekvienam naujagimiui kelias iki pilno žindymo yra individualus.
Maitinimas iš buteliuko ir žindymas
Tikrai taip. Nesvarbu kokio amžiaus yra neišnešiotas naujagimis ar kiek laiko yra maitinamas iš buteliuko, išmokti žįsti krūtį jis tikrai gali. Svarbu suprasti, kad neretai šiam naujam įgūdžiui suformuoti gali prireikti laiko ir dažnai perėjimas nuo maitinimo iš buteliuko prie žindymo neįvyksta iškart. Vaikutis gali neimti krūties, žįsti netaisyklingai arba prigludęs prie krūties pažįsti labai trumpai ir atsitraukti ar netgi verkti. Tai visiškai nereiškia, kad vaikutis nenori ar negali žįsti, tiesiog jam toks valgymo būdas kol kas yra neįprastas. Šiame etape svarbu nenuleisti rankų ir kaskart naujagimiui parodžius norą žįsti bandyti jį priglausti, net jeigu ir visai trumpam. Jeigu kūdikis visai atsisako imti krūtį, pradėkite nuo ilgo ir dažno oda prie odos kontakto. Tuomet leiskite kūdikiui pabūti prisiglaudus prie krūties, net jeigu jis nežinda. Po kelių dienų ar savaičių kūdikis tikrai pradės žįsti, o tuomet jau tik laiko klausimas kada pavyks pereiti žindymo tik iš krūties.
Ankstesnių bandymų įtaka žindymui
Priežastys kodėl nepavyko žindyti pirmojo ar antrojo vaikelio gali būti labai skirtingos ir tai nereiškia, kad gimus dar vienam vaikeliui neverta net mėginti. Dažniausia priežastis yra nepakankama ar netinkama pagalba. Moters organizmas su kiekvienu gimdymu gali pagaminti vis didesnį pieno kiekį, todėl jei atrodo, kad nesėkmingo žindymo priežastis buvo nepakankama laktacija, reikėtų nenuleisti rankų ir vėl bandyti žindyti savo naujagimį. Kita dažnai mamų įvardijama nežindymo priežastis yra kūdikio atsisakymas žįsti ar skausmas žindymo metu, kas dažnai priverčia mamą anksti nutraukti žindymą. Vėlgi reikėtų suprasti, kad kiekvienas naujagimis yra naujas žmogutis, su savais gebėjimais, todėl jūsų neišnešiotas naujagimis gali neturėti jokių sunkumų žįsti krūtį.
Pienas gaminasi ne krūtyje, o galvoje, todėl dažnai mamos neturi pieno dėl išgyvento streso. Statistika rodo, kad tik viena moteris iš šimto dėl fiziologinių ypatybių gali neturėti pieno. O tų, kurios nemaitina, yra kur kas daugiau. Neretai mamos guodžiasi, kai vaikelis neramiai miega, verkia, o prie krūties nurimsta. Joms atrodo, kad mažylis vis alkanas. Ne visada taip yra.
Tyrimas apie žindymo motyvaciją ir paslaugas
| Rodiklis | Vidurkis (balai) | Standartinis nuokrypis |
|---|---|---|
| Mamų motyvacija žindyti | 69,6 | 14,2 |
| Su žindymu susijusi sveikatos priežiūra | 65,3 | 20,1 |
Buvo nustatyta, kad mamų motyvacija žindyti buvo vidutinė (69,6 (SN 14,2) iš 96 balų). Labiausiai mamas žindyti savo kūdikius motyvavo su mamos gerove ir kūdikio sveikata susiję veiksniai (3,47 (SN 0,59) iš 4 balų), mažiausiai ‒ veiksniai, susiję su kitų spaudimu, kurį moterys patiria žindydamos (2,23 (SN 0,67) iš 4 balų). Daugiau motyvuotos buvo vyresnio amžiaus moterys, lankiusios žindymo kursus, pakankamai domėjusios žindymu, iš anksto apsisprendusios žindyti kūdikį nėštumo metu, turinčios daugiau žindymo patirties, nerūkančios, esančios motinystės atostogose, gimdžiusios naujagimiui palankioje ligoninėje, pagimdžiusios didesnio svorio naujagimį ir vis dar žindančios kūdikį (p < 0,05). Mažiau motyvuotos žindyti buvo aukštesnio išsilavinimo, gyvenančios didesniame mieste, pirmo kūdikio susilaukusios bei po gimdymo susiduriančios su žindymo problemomis moterys (p < 0,05).
Su žindymu susijusią sveikatos priežiūrą respondentės taip pat įvertino vidutiniškai (65,3 (SN 20,1) iš 110 balų). Geriausiai buvo įvertintos pirmosiomis valandomis po gimdymo sveikatos priežiūros specialistų suteikiamos paslaugos (3,76 (SN 1,1) iš 5 balų), prasčiausiai ‒ žindymo paslaugos, susijusios su sveikatos priežiūros specialistų pagalba sėkmingam kūdikio žindymui ateityje (2,40 (SN 1,0) iš 5 balų).
Asmeninė patirtis: Marta Lopeta
Vilnietė Marta Lopeta - dviejų dukryčių mama. Vyriausiajai Adrianai 3,5 metų, o jaunėlei Milanai 1,4. Laukdamasi pirmojo vaikelio, Marta buvo nusiteikusi maitinti krūtimi bent iki pusmečio. Ruošėsi tam teoriškai, lankė kursus. Bet ne viskas vyksta kaip vadovėliuose. Adriana gimė didelė, sverdama 4780 gramų ir kurį laiką nepriauginėjo svorio. Sunkiai apžiodavo spenelį, ant jo atsirado žaizdelių, teko naudoti antspenius. O su antspeniais vaikas paprastai blogiau žinda negu be jų. Gydytojams tas mažas svorio priaugimas pasirodė nenormalus, juk, pagal lenteles, pirmais mėnesiais vaikas turi priaugti maždaug po kilogramą. Gydytojų paraginta mama davė ir mišinėlio, kurį, beje, mergytė gėrė labai noriai. Tačiau širdyje Martai vis kirbėjo mintis, kad ji gali maitinti pati. Tai kas, kad vaikas per mėnesį priauga per mažai. Ji gimė tokia didelė, tad gal jos svoris turi augti lėčiau negu vidutinio kūdikio? Klausydama savo vidinio balso ir labai palaikoma vyro, Marta nenustojo maitinti natūraliai - duodavo krūtį kas valandą, kas dvi. Kartą per savaitę darydavo kontrolinį svėrimą patikrinti, kiek mažylė priaugo. Pirmagimė žindo iki metų ir 10 mėnesių, kol pienelio atsisakė pati.
Tuo metu Marta laukėsi antrojo vaikelio. Tarp pirmo ir antro vaiko žindymų buvo 3 mėnesių pertrauka. Kai trečiuoju nėštumo trimestru Adriana pati atsisakė žįsti, maždaug 3 mėnesius mama galėjo pailsėti. Antroji dukrelė gimė dar didesnė už sesutę - beveik 5 kilogramų. Tačiau šįkart žindymas buvo labai sklandus. Labai greitai atsirado priešpienio, dukrytė mokėjo paimti krūtį. Dabar Milanai greitai pusantrų metukų ir jos mama nerimauja, kad tik neatsisakytų krūties per anksti, kad tik žįstų kuo ilgiau. Tai kas, kad žindydama kartais jaučiasi pavargusi. Svarbu, kad maitindama natūraliai, galiu pailsėti naktimis. Ji neskaičiuoja, kiek kartų prabunda pamaitinti mažylės. Kadangi abi miega vienoje lovoje, tai įvyksta tarsi nepastebimai. Tik su vyresniąja keletą mėnesių kankinosi, kai reikėdavo šokinėti iš lovos ir eiti pas vaiką. Tuo metu daug vyresnio amžiaus patarėjų ją ragino guldyti vaiką atskirai, kad paskui neįprastų.
Oksitocino vaidmuo žindyme
Kai kūdikis žinda krūtį, hipofizė smegenyse išskiria oksitociną, kuris sukelia pieno tekėjimą arba pieno atleidimo refleksą. Oksitocinas priverčia susitraukti mažas raumenų ląsteles, esančias apie alveoles, pieną gaminančius maišelius. Dėl šios priežasties pienas gali tekėti iš krūties. Oksitocinas skiriamas į kraują pulsuojančiu ritmu, su krauju keliauja per kūną ir pasiekęs krūtį joje sužadina pieno tekėjimą. Pienas, susikaupęs alveolėse, suspaudžiamas ir stumiamas į latakus, latakais keliauja iki spenelio ir iš spenelio teka į valgančio kūdikio burnytę. Daugelis moterų jaučia spaudimą, dilgčiojimą ar šilumą kai pienas ima tekėti iš krūties. Ultragarso tyrimo metu matyti, kad pienui pradėjus tekėti, šių pojūčių metu, latakų skersmuo padidėja.
