Arbovirusai - tai RNR virusai, perduodami per nariuotakojus, dažniausiai uodus ir erkes. Jų gyvavimo ciklas apima stuburinius, tokius kaip žinduoliai ar paukščiai, ir krauju mintančius nariuotakojus. Nors Europoje nariuotakojų platinamų ligų paplitimas ir skaičius yra mažesnis nei tropinio klimato regionuose, kai kurie arbovirusai, įskaitant Flavivirus genties Zikos virusą, kelia susirūpinimą.
Zikos virusinė infekcija (ZVI) pirmą kartą buvo nustatyta 1947 m. Ugandoje, beždžionėms, o vėliau - 1948 m. to paties miško uodams. 1952 m. Nigerijoje virusas nustatytas ir žmogui. Iki 2007 m. ZVI atvejai žmonėms buvo reti ir virusas daugiausia cirkuliavo tarp primatų ir uodų. Nuo 2007 m. ZVI protrūkiai registruojami Ramiojo vandenyno salose, o 2015 m. liga pirmą kartą pasireiškė Pietų Amerikoje, ypač Brazilijoje, kur iki 2015 m. gruodžio buvo užregistruota nuo 440 tūkst. iki 1,3 mln. atvejų.
Zikos virusinė infekcija apie 80 proc. atvejų yra besimptomė. Kai pasireiškia liga, būdingas karščiavimas, raumenų ir akių skausmas bei makulopapulinis bėrimas, kuris dažniausiai prasideda veido srityje ir išplinta po visą kūną. Zikos, Dengue ir čikungunijos virusai sukelia panašius simptomus, tačiau ZVI išsiskiria odos bėrimu, Dengue - aukštesne temperatūra ir raumenų skausmu, o čikungunija - stipriu rankų, kelių sąnarių ir nugaros skausmu. Įkandus Zikos virusą pernešančiam uodui, užsikrečia maždaug 1 iš 5 žmonių. Infekcijos inkubacinis laikotarpis yra 3-12 dienų, o ligos simptomai dažniausiai yra švelnūs ir trunka apie savaitę. Per 60 stebėjimo metų nebuvo užregistruota ZVI sukeltos hemoraginės karštligės, o mirties atvejai reti.
Nėra specifinio ZVI gydymo; rekomenduojama ilsėtis, gerti daug skysčių ir taikyti simptominį gydymą. Aspirinas ir nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo turėtų būti vartojami atsargiai, atmetus Dengue infekciją, siekiant išvengti kraujavimo rizikos.
Didelį susirūpinimą kelia naujausi tyrimai, parodantys galimą ZVI neigiamą poveikį vaisiui nėštumo metu. Moterims, užsikrėtusioms ZVI nėštumo metu, naujagimiams dažniau nustatoma mikrocefalija - kaukolės ir smegenų neišsivystymas, pasireiškiantis protiniu atsilikimu ir neurologiniais sutrikimais. Taip pat pastebėta, kad persirgusioms ZVI moterims dažniau pasireiškia Guillaino-Barre sindromas (GBS).
Mikrocefalijos atvejų padaugėjimas
Mikrocefalija gali būti sukelta įvairių veiksnių, įskaitant genetinius veiksnius, infekcijas (toksoplazmozė, raudonukė, citomegalo virusas, herpes simplex virusinė infekcija, sifilis, ŽIV) ir teratogenus (alkoholis, radiacija, motinos liga ar blogai kontroliuojamas cukrinis diabetas).
Mokslininkai aprašė klinikinį atvejį, kai ZVI užsikrėtusi nėščioji (25 metų europietė, gyvenusi Brazilijoje) perdavė infekciją vaisiui. Nors pirmuose ultragarsiniuose tyrimuose anomalijų nepastebėta, vėlesniuose tyrimuose (28 ir 32 nėštumo savaitę) nustatytas vaisiaus augimo sulėtėjimas, mikrocefalija ir daugybinės kalcifikacijos smegenyse. Dėl blogos prognozės nėštumas buvo nutrauktas, o vaisiaus smegenyse PGR metodu aptikta ZVI.
2016 m. sausio mėn. JAV ir Brazilijos sveikatos institucijos paskelbė straipsnį apie 35 naujagimius iš Brazilijos, gimusius su mikrocefalija. Daugeliui jų motinos nėštumo metu gyveno arba lankėsi regionuose, kur plito ZVI. Dauguma naujagimių turėjo smarkiai išreikštą mikrocefaliją ir neurologinių patologijų.
Nuo 2015 m. spalio iki 2016 m. sausio mėn. Brazilijos valdžios institucijos gavo 4 783 pranešimus dėl mikrocefalijos ar centrinės nervų sistemos anomalijų, iš kurių 404 atvejai buvo susiję su įgimta infekcija. 17 atvejų patvirtinta ZVI.
GBS ir Zikos virusas
Guillaino-Barre sindromas (GBS) yra ūminė uždegiminė, demielinizuojanti polineuropatija, kurią gali sukelti buvusios ūminės infekcijos. Liga pasireiškia galūnių silpnumu, dilgčiojimu, galinčiu progresuoti iki paralyžiaus. Dažniausiai GBS išsivysto po žarnyno infekcijos, kvėpavimo takų infekcijos ar citomegalo viruso infekcijos. Nors dauguma pacientų visiškai pasveiksta, daliai reikalingas intensyvios terapijos gydymas.
GBS atvejų daugėja ZVI paplitusiose vietovėse, nors ryšys tarp šių būklių dar tiriama. Palyginti su 2014 m., 2015 m. GBS atvejų Brazilijoje padaugėjo 19 %. Šiaurės rytų Brazilijos valstijos pranešė apie GBS atvejus, kurie, kaip spėjama, susiję su ZVI. Kolumbijoje taip pat pastebėtas GBS atvejų padidėjimas.
Rekomendacijos keliaujantiems
Keliaujantiems į ZVI paplitusias vietoves rekomenduojama imtis priemonių apsisaugoti nuo uodų įkandimo, ypač aktyvumo metu. Patariama naudoti repelentus, vilkėti dengiančius drabužius ir naudoti uodų tinklelius.
Moterims, planuojančioms nėštumą ar jau laukiančioms, patariama apsvarstyti riziką keliauti į ZVI paveiktas sritis. Europos ir JAV ligų kontrolės centrai rekomenduoja nėščiosioms nevykti į šalis, kuriose sparčiai plinta Zikos virusas. Nėščiosios, kurios vis dėlto nuspręs keliauti, turėtų pasikonsultuoti su gydytoju ir griežtai saugotis uodų įgėlimų, naudojant repelentus ir dėvint tinkamus drabužius.
Nėštumo metu svarbu laikytis repelentų naudojimo instrukcijų. Repelentus su DEET veikliąja medžiaga gali naudoti nėščios moterys.
Jei nesilaukianti moteris užsikrėtė ZVI, vėlesniems nėštumams rizika dėl mikrocefalijų išsivystymo nesukeliama, nes virusas kraujyje išlieka trumpai ir nesukelia infekcijos, jei pastojama, kai viruso kraujyje jau nėra.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 2016 m. vasario 1 d. paskelbė, kad ZVI epidemiologinė situacija kelia grėsmę visuomenės sveikatai tarptautiniu mastu dėl galimo ZVI nėštumo metu ir mikrocefalijos priežastinio ryšio. Nepaisant to, PSO nerekomenduoja riboti tarptautinių kelionių ir prekybos.
Ispanijos sveikatos ministerija pranešė apie ZVI atvejus šalyje, tačiau visi jie buvo atvežtiniai, todėl pavojaus išplisti virusui Ispanijoje nebuvo. Minėtas atvejis su nėščia moterimi, kuriai simptomai pasireiškė po kelionės į Kolumbiją, buvo laikomas gera. Taip pat pranešta apie pirmą ZVI atvejį JAV, kai moteris užsikrėtė lytiniu keliu.
Nors suaugusiems Zikos virusas nėra toks pavojingas, kaip, pavyzdžiui, maliarija, medikams kelia nerimą jo plitimas į kitus žemynus. Vakcinos sukūrimas gali užtrukti daug laiko, nes virusas dar nėra pakankamai ištirtas.
PSO atkreipia dėmesį, kad kol nėra aiškių įrodymų apie viruso poveikį vaisiaus vystymuisi, nereikėtų piešti pernelyg juodo vaizdo. Tačiau, remiantis naujausiais tyrimais, Zika virusas aptiktas naujagimių, mirusių netrukus po gimimo ir kuriems diagnozuota mikrocefalija, smegenyse. Ultragarsinių tyrimų metu taip pat nustatyti vaisiaus raidos pakitimai.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras rekomenduoja nėščiosioms vengti kelionių į viruso paveiktas teritorijas, o dėl būtinų kelionių - pasitarti su sveikatos priežiūros specialistais ir griežtai laikytis priemonių, apsaugančių nuo uodų įkandimų.
