Žemės diena - tai ne tik kalendorinė data, bet ir puiki proga ugdyti vaikų ekologinį sąmoningumą, meilę gamtai ir atsakomybę už planetos ateitį. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip Žemės diena minima Lietuvos darželiuose, kokie projektai ir renginiai organizuojami, ir kokie įspūdžiai lieka vaikams bei pedagogams.
Žemės Diena Lopšelyje-Darželyje „Nykštukas“: „Medžiai - Žemės Vaikai“
Lopšelyje-darželyje „Nykštukas“ Žemės diena, švenčiama pavasario lygiadienio metu, jau tapo gražia tradicija. Šiais metais, kovo 21-ąją, renginio tema buvo „Medžiai - Žemės vaikai“. Visą savaitę vaikai gamino medžių žiedus, o šventės dieną, padeklamavę eilėraštuką, „pavirto“ įvairiais medžiais: liepomis, obelėlėmis, berželiais. Kadangi medžiams labai reikia vandens, vaikai kvietė „lietutį“, kad medžiai kuo greičiau sužaliuotų.
Socialinis Kūrybinis Projektas „Apkabinkime Žemę Kartu“
2013 m. kovo-gegužės mėnesiais net 76 Lietuvos švietimo įstaigos aktyviai dalyvavo VŠĮ „Trijų brangenybių“ ir Pasaulio piliečių sąjungos bendrai organizuotame socialiniame kūrybiniame projekte „Apkabinkime Žemę kartu“. Iš viso Žemę apkabino 10575 žmonės. Šį projektą inicijavo Nijolė Gabija Wolmer. Projektas sulaukė didelio susidomėjimo ir noro prisidėti prie Žemės saugojimo.
Įspūdžiai iš Įvairių Lietuvos Vietų
- Pasvalys: "Ir mes apkabinome Žemę Pasvalyje… Valio - mūsų buvo daugiau negu 170 žmonių !!! :), kurie apkabino Žemelę :)). Mes likome sužavėtos visų vaikų nuoširdumu, džiugesiu, tikrumu. Kadangi mūsų buvo daug, iš pradžių sustojome į ratelius, sudarydami gėlės žiedą."
- Klaipėdos rajonas: "Įdomu buvo stebėti grįžtančius paukščius, kaip keliami inkilai, patiems daryti darbelius iš buitinių atliekų. Daug sužinojome apie atliekų rūšiavimą, patiko stebėti mokyklos folklorinio ansamblio „Botagėlis“ pasirodymą ir klausytis „paukščių balsų“ bei Kauno Zoologijos sodo darbuotojos pasakojimo apie roplius ir jų išsaugojimą; dalyvauti akcijoje „Mums ir Žemei reikia vandens“."
- Klaipėdos rajono Drevernos vaikų darželis: "Mūsų darželyje vyko keletas projektui „Apkabinkime Žemę“ skirtų renginių: „Prakalbink akmenėlį“, „Lašelis vandens Žemei“, „Gandro diena“."
- Plungės rajonas: "Džiaugiamės, kad mūsų renginio diena sutapo su tikrojo pavasario pradžia: sparčiai tirpo sniegas, skaisčiai švietė saulė, girdėjosi parskridusių paukščiukų balsai. Smagiausia buvo, kai susikibome rankomis ir taip prisidėjome prie Žemės apkabinimo akcijos, o paskui kėlėme grįžusiems sparnuočiams inkilėlius, kuriuos vaikai gamino per technologijų pamokas."
- Vilniaus rajonas: "Mūsų darželyje tapo tradicija švęsti Pasaulinę Žemės dieną. Šiais metais įstaigos bendruomenė dalyvavo socialiniame kūrybiniame projekte ,,Apkabinkime Žemę kartu”. Vaikai ir tėvai aktyviai dalyvavo įstaigoje organizuojamuose renginiuose, projektuose Žemės dienai paminėti. Su vaikais kalbėjome, diskutavome apie Žemę, jos gyventojus, ekologiją, žmogaus atsakomybę Žemei, klausėmės pasakų, legendų."
Šie įspūdžiai atspindi projekto sėkmę ir jo teigiamą poveikį vaikų supratimui apie gamtą ir aplinkosaugą.
Vilniaus „Aušros” Mokyklos-Darželio Iniciatyvos
Vilniaus „Aušros” mokyklos-darželio vaikai taip pat paminėjo Pasaulinę Žemės dieną, kurios tikslas - ugdyti norą saugoti mus supančią aplinką. Renginio metu vaikai žiūrėjo mokomuosius filmukus apie gamtos taršą, šiukšlių rūšiavimą, rūšiavo šiukšles patys, galvojo, kaip būtų galima pagelbėti Žemei ir priėmė sprendimą, kurio laikysis, kad Žemė būtų švaresnė.
Žemės Dienos Renginio Scenarijus: Pavyzdys
Žemės dienos renginio scenarijus gali būti įvairus, tačiau svarbiausia - įtraukti vaikus į aktyvią veiklą ir skatinti jų domėjimąsi aplinka. Štai vienas iš galimų scenarijų elementų:
- Įžanga: Šventės pradžioje vedėjas pasveikina susirinkusius ir paaiškina, kokia tai šventė - Žemės diena. Jis užduoda mįslę apie Žemę: "Apskritas, kaip kamuolys, ir viskas ant jos laikosi?"
- Paaiškinimas: Vedėjas paaiškina, kas yra Žemė: tai planeta, kurioje gyvena gyvūnai, auga augalai, teka upės, tyvuliuoja ežerai, stūkso kalnai, supa oras ir žinoma žmonės.
- Sveikinimai Žemei: Vaikai sveikina Žemę su jos švente.
- Lietaus lašeliai: Žuvyčių grupės vaikai palaisto Žemę lietaus lašeliais, kad neišdžiūtų žemelė ir galėtų auginti įvairius augalėlius.
Projektas „Žmogaus Dovana Žemei“
Šis projektas, skirtas paminėti Žemės dienai, vyko du mėnesius ir susidėjo iš trijų etapų: „Žemės valanda“, „Šokis Žemei“ ir „Laimingas vanduo“. Nepaisant apribojimų, projekte sudalyvavo net 44 Lietuvos švietimo įstaigos iš 9 Lietuvos apskričių ir subūrė daugiau kaip 5000 žmonių.
I Etapas. Žemės Valanda
Kovo 28 dieną daugybė žmonių išjungė šviesą ir prisijungė prie Pasaulio gamtos fondo (WWF) inicijuotos akcijos, tokiu veiksmu išreikšdami siekį tausoti Žemės išteklius. Lietuvoje šiame projekte dalyvavo daugiau kaip 1000 jaunų žmonių. Vaikai dalinosi įspūdžiais apie tai, kas vyko jų aplinkoje ir širdyse tą vakarą.
II Etapas. Šokis Žemei
Šis etapas buvo skirtas kūrybai: mintys, eilės, piešiniai, mandalos, fotografijos, šokiai, skirti Žemei. Dalyviai dalinosi nuoširdžiais atsiliepimais ir nuveiktais darbais.
- Alytaus rajonas: "Kai viskas aplinkui nutyla ir girdi tik lakštingalos giesmę vėlai vakare, atsiranda nepakartojamas noras apsirengti smokingą, pagarbiai palenkti galvą ir pakviesti Motiną Žemę šokio."
- Kauno rajonas: Nusprendė įamžinti šokį, skirtą Žemei, piešiniais.
III Etapas. Akmenės rajonas
Vaikai dekoravo akmenėlius ir jais papuošė vandens telkinių pakrantes.
Pramoga „Žemė - Gyvybės Nešėja“: Scenarijus
Šios pramogos tikslas - sužadinti vaikų norą dainuoti daineles, deklamuoti eilėraščius, žaisti žaidimus, minti mįsles apie paukščius ir Žemę.
Priemonės
- Žemės gaublys, įvairių paukščių kaukės, popierinės gėlės, malūnėliai, paukščiai, inkilai, įvairios buitinės žaliavos, kartoniniai konteineriai atliekoms.
Eiga
- Paukščių balsai: Vaikai, pasipuošę karūnomis su paukščiais, pasako paukščio balsą.
- Mįslės: Gandras paprašo vaikų įminti mįsles apie paukščius ir Žemę.
- Laiškas nuo Žemės: Kielė paskelbia, kad yra gautas laiškas nuo Žemės.
- Žaidimas „Mokomės rūšiuoti“: Vaikai žaidžia žaidimą, mokydamiesi rūšiuoti atliekas.
Kitos Iniciatyvos ir Renginiai Darželiuose
Be jau minėtų projektų ir renginių, darželiuose organizuojamos ir kitos veiklos, skirtos Žemės dienai paminėti:
- Gerumo akcija „Vaikai - gyvūnams“: Vaikai renka paramą gyvūnams.
- Edukacinė valandėlė „Inkilų gyventojai“: Ornitologas supažindina vaikus su paukščiais.
- Kaziuko mugė: Vaikai pardavinėja savo rankdarbius.
- Pilietinė iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“: Vaikai prisimena svarbius istorinius įvykius.
Ekologinis Sąmoningumas ir Praktiniai Patarimai
Svarbu ne tik paminėti Žemės dieną, bet ir ugdyti vaikų ekologinį sąmoningumą kasdien. Mūsų maži ir, atrodytų, nežymūs darbai padeda tausoti medienos išteklius ir elektrą, šilumą ir vandenį, kuriems pagaminti ar išgauti reikia daug energijos, o jai pagaminti naudojami riboti ir nuolat senkantys Žemės ištekliai.
Žemės dienai skirto parašiuto gamyba LVJC
Nuo 1970 m. visuomeninės organizacijos mini Žemės dieną balandžio 22 d. Tai kasmetinis renginys, siekiant didinti sąmoningumą ir vertinti aplinką bei jos apsaugos svarbą. 1969 m. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) konferencijoje San Franciske taikos aktyvistas Johnas McConnellas pasiūlė Žemės dieną pagerbti pasauliniu mastu. Maždaug tuo pačiu metu G. Nelsonas galvojo apie aplinkosaugos mokymą. 1970 m. balandžio 22 d., Žemės dienos judėjimą organizavo JAV senatorius Gaylordas Nelsonas, susirūpinęs pramonės plėtros ir taršos poveikiu aplinkai. Veiksmų jis ėmėsi po didžiulio 1969 m. naftos išsiliejimo Santa Barbaroje, Kalifornijoje. Jis norėjo šviesti jaunimą apie didėjančią taršą ir jos daromus padarinius. Senatorius Nelsonas nacionalinei žiniasklaidai paskelbė apie dėstymo kolegijos miesteliuose idėją, pasamdė Denisą Hayesą, jauną aktyvistą, kad jis organizuotų studentų mokymus. Balandžio 22 d. buvo pasirinkta sąmoningai, tarp pavasario atostogų ir baigiamųjų egzaminų, kad kuo daugiau studentų dalyvautų. Suprasdamas savo potencialą įkvėpti visus amerikiečius, Hayesas subūrė 85 darbuotojų nacionalinį personalą, kuris reklamuotų renginius visame pasaulyje. Jie pakeitė pavadinimą į Žemės dieną, kuri iš karto sukėlė nacionalinės žiniasklaidos dėmesį. Žemės diena įkvėpė 20 milijonų amerikiečių - tuo metu 10 % visų JAV gyventojų - išeiti į gatves, parkus ir auditorijas demonstruoti prieš 150 metų trukusios pramonės plėtros padarinius ir poveikį žmonių sveikatai. Tūkstančiai kolegijų ir universitetų organizavo protestus prieš aplinkos blogėjimą, o miestuose, miesteliuose ir bendruomenėse vyko didžiuliai mitingai. Žemės dieną susivienijo skirtinogs grupės, kurios iki tol individualiai kovojo su naftos išsiliejimu, teršiančiomis gamyklomis ir elektrinėmis, nuodingomis nuotekomis, pesticidais, laukinės gamtos praradimu. 1970 m. Žemės diena pasiekė retą politinį susivienijimą, pasitelkdama respublikonų ir demokratų, turtingųjų ir vargšų, miestų gyventojų ir ūkininkų, verslo ir darbo lyderių paramą. Iki 1970 m. pabaigos, buvo įsteigta Jungtinių Valstijų aplinkos apsaugos agentūra ir priimti kiti pirmieji aplinkosaugos įstatymai. Po dvejų metų Kongresas priėmė Švaraus vandens įstatymą. Praėjus metams po to, Kongresas priėmė Nykstančių rūšių įstatymą ir netrukus po Federalinį insekticidų, fungicidų ir graužikų įstatymą. Aplinkosaugos bendruomenei buvo didžiulis iššūkis kovoti su klimato kaitos neigiančiųjų, gerai finansuojamų naftos lobistų, politikų, nesuinteresuotos visuomenės ir susiskaldžiusios aplinkos bendruomenės, turinčios kolektyvinę galią, cinizmu. Bet organizacija EARTHDAY.ORG nesiliovė dirbusi ir per kelis dešimtmečius į aplinkosaugos judėjimą įtraukė šimtus milijonų žmonių, sukurdama galimybes pilietiniam įsitraukimui ir savanorystei 193 šalyse. Idėja greitai išplito už JAV ribų, o 1990 m. Žemės diena tapo tarptautiniu renginiu, kuriame dalyvavo daugiau nei 140 šalių. Šiandien Žemės diena yra vienas didžiausių pilietinių renginių pasaulyje, kurį kasmet švenčia beveik 1 mlrd. žmonių. Visą savaitę ir pačią balandžio 22 d. žmonių grupės iš visų sluoksnių, tikėjimų ir tautybių jungsiasi į festivalius, mitingus ir aplinkosauginę veiklą, kuri ugdo bendruomenės sąmoningumą ir aktyvumą. Žemės dienos prasmė laikui bėgant keitėsi, tačiau pagrindinė jos žinia išlieka ta pati: kad mes visi esame įsipareigoję rūpintis planeta ir išsaugoti ją ateities kartoms. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20 - 21 d., minėti kaip Pasaulinę Žemės dieną. 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir Lietuvoje. Aplinkos ministerija Žemės dieną pamini kiekvienais metais prie ministerijos iškeldama Žemės vėliavą, kuri plevėsuoją visą mėnesį iki Tarptautinės motinos Žemės dienos, kuri minima balandžio 22 d. Taip pat pastaruosius kelis metus ministerijos sistemoje dirbantys aplinkosaugininkai per Žemės dieną veda žaliąsias pamokas šalies mokyklose - keliuose šimtuose ugdymo įstaigų vaikams yra pristatoma aplinkos apsaugos svarba, skatinamas kasdienis gamtos pažinimo siekis.
Kelionės su vaikais po Lietuvą gali būti ne mažiau įdomios nei kelionės į užsienį. Čia gausu vietų, kuriose mažieji gali ne tik pramogauti, bet ir mokytis, pažinti gamtą, istoriją bei kultūrą. Dažnai tėvai mano, kad įdomių patirčių galima rasti tik už Lietuvos ribų, tačiau daugeliui kiekviena kelionė po šalį tampa neįtikėtinu atradimu.
Šakių kraštas: Ožiukų mokykla ir Gelgaudiškio dvaras
Jei niekada nesvarstėte Šakių krašto kaip tinkamo kelionei su vaikais, be reikalo. Štai ekologinėje sodyboje „Ožiukų mokykla“, kurioje auginamos ožkos ir avys, yra laukiami smalsūs ir siekiantys žinių vaikai. Gelgaudiškio dvare vaikai ir paaugliai edukacinės ekskursijos metu gali išmokti dvariško etiketo ar net dalyvauti šokių pamokoje, mažiesiems siūloma ekskursija „Į svečius pas raganą“. Vaikams dvare pasakos forma pasakojama dvaro istorija, surengiama viktorina, kurios metu dalijami saldūs prizai. Vėliau vaikai su ponia eina pasivaikščioti į dvaro parką, kur „atranda“ raganos namelį. Aplankę šį dvarą užsukite ir į netoliese esantį kitą - Zyplių dvarą. Taip pat Šakiuose - tradicinių žaislų gamyba bei polimerinio molio edukacija „Zanavykų muziejuje“, iškyla baidarėmis Šešupe.
Plateliai ir Tauragės rajonas: Dviračių takai ir nuotykių parkas
Aplink Platelių ežerą vingiuoja net 24 km dviračių takas. Pačiuose Plateliuose - ir dviračių nuoma. Grožėtis apylinkėmis galima ir pėstute: turistų laukia Šeirės gamtos takas ar Paplatelės takas. Mažiausiems turistams skirtas Giliuko ir Kaštoniuko takas Platelių dvaro parke. Tauragės rajone Taurų kaime - didžiausias Žemaitijoje nuotykių parkas „Tauro parkas“.
Rokiškis ir Biržai: Apžvalgos bokštai ir basų kojų takas
Rokiškis vilioja į ekstremaliausią Lietuvoje Sartų apžvalgos bokštą. Įspūdingas, bene 36 metrų aukščio bokštas, į kurio viršų veda aukščio baimę patikrinantys sraigtiniai laiptai. Biržų rajone verta užsukti į „Eko“ basų kojų parką - vietą, kurioje pramoga tampa ir edukacija. Čia lankytojai kviečiami nusiauti batus ir pasinerti į nuotykius miške: takai veda per juodžemį, nendres, kelmus ir kitas gamtines dangas, kurios suteikia skirtingų pojūčių bei leidžia pajusti ryšį su gamta.
Druskininkai: Vandens parkas ir skulptūrų parkas
Druskininkų vandens parkas mažuosius lankytojus ir jų tėvelius džiugina specialiai jiems skirta nauja erdve, kurioje jie gali karstytis beždžionių tiltais ir landžioti jų urvuose, maudytis kalnų upelyje, braidžioti tikru jūros smėliu ir džiaugtis džiunglių gyvūnų draugija. Antano Česnulio skulptūrų ir poilsio parkas - tikras atradimas šeimoms, ieškančioms įkvėpimo ir ramybės.
Klaipėdos rajonas: Dinozaurų parkas ir Vinetu kaimas
Klaipėdos rajone lankytojų laukia dinozaurų parkas, apverstas namas Radailiuose, taip pat autentiškas Šiaurės Amerikos indėnų kaimas „Vinetu kaimas“. Tai gyvosios indėnų istorijos muziejus po atviru dangumi, kuriame lankytojus pasitinka būgnų garsai, į dangų stiebiasi toteminiai stulpai, o indėnų palapinės kviečia ne tik apžiūrėti, bet ir apsistoti jose kaip tikriems genties nariams.
Kaunas: Pramogos ir edukacinės programos
Kauno turizmo informacijos centras vasarą vaikams ir paaugliams siūlo nesėdėti namuose ir nerti stačia galva arba į pramogas (nuotykių parke „UNO park“, laipiojimo centre „Miegantys drambliai“), arba į ekskursijas („Liaudies muzikos instrumentų šalyje“ Lietuvių tautinės muzikos istorijos muziejuje), arba į edukacines programas, pavyzdžiui, zoomokyklėlėje zoologijos sode, arba į stovyklas.
Šiauliai: Gyvūnų parkas ir muziejai
Šiauliuose gyvenimas verda Talkšos ežero pakrantėje. Netoli Saulės laikrodžio aikštės yra „Geležinės lapės“ skulptūra. Šiaulių „Aušros“ muziejus visą vasarą kviečia šeimas turiningai ir įdomiai čia praleisti laisvalaikį. Dargaičių zoologijos sodas - didžiausias alpakų ūkis Lietuvoje.
Alytus ir Anykščiai: Nuotykių parkai ir gamtos takai
Prie kelio Alytus-Druskininkai įsikūręs visas edukacinis-pramoginis kaimelis „Meškasalis“. Alytaus rajone, netoli Radžiūnų piliakalnio - didžiausias nuotykių parkas ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos regione „Tarzanija“. Anykščiuose laukia Labirintų parkas ir SAFARI parkas.
Apžvalgos bokštai ir pažintiniai takai
Lietuva - apžvalgos bokštų ir pažintinių takų kraštas. Mūsų šalyje priskaičiuojama apie 30 apžvalgos bokštų ir daugiau nei 100 pažintinių takų. Kiekvieną regioną galima apžvelgti iš viršaus. Be to, daugelio parkų direkcijos kviečia į Gamtos mokyklas - tai yra gamtos pažinimo užsiėmimus, ekskursijas, pavyzdžiui, naktį stebėti pelėdų ar šikšnosparnių.
Kasmet kovo 20 d. minima Pasaulinė Žemės diena, astronominis pavasaris. Šiomis dienomis ateina pavasario lygiadienis - dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio kampeliuose.
