Civilinės būklės aktai yra labai svarbūs kiekvienam individui, kadangi jie individualizuoja žmogų. Su piliečio teisnumu ir veiksnumu glaudžiai siejasi kai kurie teisiniai faktai (veiksmai ir įvykiai): piliečio gimimas, santuoka, ištuoka, jo amžius, pavardė, mirtis ir kt.
Gimimo liudijimas - tai vienas iš svarbiausių asmens dokumentų, kuriame įrašyti pagrindiniai duomenys apie gimimą. Pagrindas įrodyti kilmę ne tik iš konkrečių tėvų yra gimimo liudijimas. Gimimo liudijimas svarbus dokumentas tiek Lietuvos pilietybės atkūrimo, tiek Lietuvos pilietybės suteikimo procesuose, nes yra tiesioginis giminystės ryšio įrodymas.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. popieriniai gimimo liudijimai Lietuvoje nebėra išduodami, juos pakeitė elektroniniai įrašai Gyventojų registre. Visos institucijos, kurioms reikėdavo pateikti gimimo liudijimą, reikiamus duomenis gaus iš šio gyventojų registro. Jei prireiktų vaiko gimimo faktą patvirtinančio dokumento, jį užsisakyti galite civilinės metrikacijos skyriuje arba internetu per Registrų centro savitarnos sistemą.
Vaiko kilmės nustatymo teisiniai pagrindai
Vaiko kilmės nustatymas yra procesas, kuriuo siekiama įteisinti giminystės ryšius. Vaiko kilmė - tai vaiko gimimas iš konkrečių tėvų. Kiekvienu atveju pirminis vaiko kilmės patvirtinimo dokumentas yra gimimo įrašas, padarytas civilinės metrikacijos skyriuje. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme.Jau pats gimimo faktas sukuria vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas. Pavyzdžiui, vaikas turi teisę nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, žinoti savo tėvus, gyventi su jais, tėvai turi užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą. Vaiko kilmė iš tėvų yra patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo jos atsiranda vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Šios taisyklės išimtis yra tik įvaikinimo atveju.
Tėvystės ir motinystės nustatymas
Vaiko, gimusios santuokoje, tėvas įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Pagrindas įrašyti vyrą kaip vaiko tėvą yra santuokos liudijimas. Taigi kaip vaiko, gimusio įregistravus santuoką, kad ir kiek laiko vaiko motina ir jos vyras yra susituokę, tėvas vaiko gimimo įraše nurodomas jo motinos vyras. Tuo atveju, kai vaikas gimė išsituokusiai motinai, bet po santuokos nutraukimo nepraėjus 300 dienų, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu.
LR CK numato pagrindinę sąlygą, kad tėvystę galima nustatyti teismo tvarka. Tėvystę teismo tvarka galima nustatyti ir tada, kai vaikui gimus ir registruojant jo gimimą įstatyme nurodyta tvarka buvo nustatyta jo kilmė iš tėvo. Tuo tarpu jeigu vaikas yra miręs ir jo kilmė iš tėvo vaikui esant gyvam nebuvo nustatyta, tokio vaiko kilmė iš tėvo nustatoma tik jei vaikas yra susilaukęs palikuonių, t.y. LR CK yra išvardinti tėvystės nustatymo pagrindai. Pirmiausia tai yra moksliniai įrodymai - ekspertizių, kurios atliekamos siekiant įrodyti giminystės ryšį, išvados. Reikia skirti atliktų ekspertizių įrodomąją galią: ekspertizės, atliktos asmenų prašymu, dėl skirtingos tyrimui pateiktos medžiagos ir konfidencialumo negali būti laikomos patikimais įrodymais. Be šio, galimos ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės: liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai ir panašiai.
Yra du atvejai, kada motinystė nustatoma teismo tvarka. Pirmasis, kai vaikui gimus motina nebuvo nustatyta (pvz. vaikas rastas) arba vaiką pagimdžiusi moteris neturi aukščiau paminėtų dokumentų, ir vaiko gimimo įraše bei išduotame gimimo liudijime nėra duomenų apie motiną. Šiuo atveju civilinės metrikacijos skyriuje padarius vaiko gimimo įrašą iškart atsiranda galimybė kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti motinystę. Antrasis atvejis, kai motinystė nuginčyta ir gimimo įrašę motinos duomenys išbraukti remiantis teismo sprendimu (pvz., supainiojus vaiką gimdymo įstaigoje ir pan.), o išduotame gimimo liudijime žinių apie motiną nėra.
Tėvystės (motinystės) nuginčijimas
LR CK yra numatyta tvarka, kuria vadovaujantis galima pripažinti, kad vaiko gimimo įraše nurodyti tėvų ar vieno iš jų duomenys įrašyti neteisingai, kad juos būtų galima išbraukti. Vaiko motinos ar tėvo duomenys iš vaiko gimimo įrašo gali būti išbraukti tik panaikinus teismo sprendimą dėl motinystės ar tėvystės nustatymo. Panaikinus tokį teismo sprendimą, iš naujo kelti bylos dėl motinystės ar tėvystės nuginčijimo nebereikia. LR CK yra nurodyti tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindai. Kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, tai tėvystę (motinystę) nuginčyti galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Tokiais įrodymais yra ne tik moksliniai tyrimai, bet ir įtikinami faktai, pvz. Kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo suinteresuoti asmenys gali per vienerius metus.
Tautybės įrašymas gimimo įraše
Pagal Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymą, 12 straipsnis reglamentuoja, kad gimimo įraše vaiko vardas, pavardė, Lietuvos Respublikos pilietybė, taip pat vaiko tėvų duomenys įrašomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.139, 3.140, 3.166, 3.167 straipsniuose ir Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nustatytais pagrindais. Vaiko tautybė įrašoma pagal tėvų tautybę. Jeigu vaiko tėvai yra skirtingų tautybių, vaiko tautybė įrašoma tėvų susitarimu pagal vieno iš jų tautybę. Vaiko, kurio tėvai nežinomi, tautybė ir tėvų duomenys gimimo įraše neįrašomi, o vaiko vardas ir pavardė įrašomi valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos nurodymu.
Tėvams nesusitarus dėl vaiko tautybės, gimimo įrašo skiltyje „vaiko tautybė“ įrašomas žodis „nenurodyta“. Jei vaiko motina nėra susituokusi su jo tėvu ir jei tėvystė nepripažinta ir nenustatyta, vaikui suteikiama motinos pavardė, tautybė ir jos nurodytas vardas. Duomenys apie motina įrašomi remiantis jos pasu ar jį atstojančiu asmens dokumentu.
Registruojant rasto (taip pat medicinos įstaigoje motinos be asmens dokumentų pagimdyto ir palikto) vaiko gimimą, jo vardas, pavardė ir tautybė įrašomi vaiko teisių apsaugos tarnybos nurodymu. Duomenys apie vaiko tėvus neįrašomi, o gimimo įrašo skiltyje „Pastabos“ įrašoma: „Vaikas rastas, tėvai nežinomi“ arba „Vaikas paliktas medicinos įstaigoje. Tėvai nežinomi“. Rasto vaiko gimimo data įrašoma remiantis gydytojų konsultacinės komisijos išduotu pažymėjimu.
Tautybės pasirinkimas vaikui
Kaip minėta, jeigu vaiko tėvai yra skirtingų tautybių, vaiko tautybė įrašoma tėvų susitarimu pagal vieno iš jų tautybę. Jei tėvai negali susitarti, kokią tautybę įrašyti vaikui, sprendimą priima teismas. Taip pat, vaikas, sulaukęs 16 metų, turi teisę pats pasirinkti savo tautybę.
Gimimo registracija Lietuvoje
Nors gimimas Lietuvoje automatiškai nesuteikia pilietybės, kiekvienas čia gimęs vaikas turi būti užregistruotas nepriklausomai nuo jo pilietybės. Gimimo registracija yra būtina, nes tai vienintelis būdas jūsų vaikui gauti asmens kodą Lietuvoje. Apie vaiko gimimą turite pranešti per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos. Kuo greičiau įregistruosite, tuo greičiau galėsite gauti su vaiko gimimu susijusias paslaugas ir išmokas. Kartu su vaiko gimimo registracija registruojamas jo vardas ir pavardė.
Kaip įregistruoti vaiko gimimą?
- Asmeniškai: Apsilankykite vietiniame civilinės metrikacijos biure.
- Internetu: Jei galite elektroniniu būdu patvirtinti savo tapatybę (naudodamiesi internetine bankininkyste ar elektroniniu parašu), galite pateikti prašymą per Registrų centro Klientų savitarnos portalą (Gyventojų registro paslauga „Naujagimio, gimusio Lietuvoje, gimimo registravimas“).
Dokumentai, reikalingi gimimo registracijai
- Tėvų tapatybę patvirtinantys dokumentai: Abu tėvai turi pateikti dokumentus, įrodančius jų tapatybę ir teisėtą gyvenamąją vietą Lietuvoje (pasus, leidimus gyventi ir kt.).
- Gimimo patvirtinimas: Sveikatos priežiūros įstaigos ar medicinos konsultacinės komisijos išduota pažyma, patvirtinanti gimimą ir gimimo laiką, jei duomenys nėra prieinami elektroninėje sveikatos paslaugų informacinėje sistemoje (gimimo liudijimas)
- Jei vaikas gimė ne santuokoje - tėvystės pripažinimo pareiškimas
Jei tėvai yra susituokę, dokumentus gali pateikti bet kuris iš tėvų. Jei tėvai nėra susituokę, abu turi būti dalyvauti registruojant gimimą.
Užsienyje gimusio vaiko gimimo įtraukimas į apskaitą Lietuvoje
Jeigu užsienyje gimusio vaiko bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, toks vaikas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvoje. Tai galima padaryti tiek LR ambasadoje vaiko gimimo šalyje, tiek internetu.
Vaiko gimimo liudijimo kopijos užsakymas
Jei konkrečios viešosios paslaugos ar procedūros suteikimui reikalingas naujagimio asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas ir nėra galimybės gauti informaciją iš „Gyventojų registro“. Prašymą dėl įrašo kopijos galima pateikti internetu, gyventojų registre, prašymų skiltyje pasirinkus „Išduoti civilinės būklės akto įrašą liudijantį išrašą, kopiją, nuorašą, pažymą“. Gimimo išrašo kopija pateikiama tik fiziniu formatu, t.y. spausdinta.
Paslėpta tiesa už jūsų gimimo liudijimo
Pilietybės įgijimo būdai ir tvarka
Labiausiai paplitę pilietybės įgijimo būdai - filiacija (žmogaus gimimas šalies teritorijoje, vadinamoji žemės teisė, arba šalies piliečių šeimoje, vadinamoji kraujo teisė), natūralizacija (nuolatinis faktinis ryšys su valstybe, pvz., išgyvenus įstatymų nustatytą laikotarpį jos teritorijoje, sudarius santuoką su jos piliečiu, išmokus valstybinę kalbą), optacija (savanoriškas pilietybės pasirinkimas tarptautinės sutarties ar nacionalinių įstatymų nustatytais atvejais). Asmenims, kurie buvo praradę šalies pilietybę ir vėliau pareiškia norą ją atgauti, ji dažnai gali būti sugrąžinta pagal supaprastintą procedūrą (vadinamoji reintegracija). Pilietybė gali būti įgyta ir transfero būdu, kai pagal tarptautinę sutartį dalis valstybės teritorijos perleidžiama kitai valstybei ir šios teritorijos gyventojai gauna naują pilietybę vietoj ankstesnės.
Lietuvoje pilietybės teisinius santykius reglamentuoja Pilietybės įstatymas (2010, įsigaliojo 2011). 2004 05 01 Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, Lietuvos Respublikos piliečiai tapo ir Europos Sąjungos piliečiais.
Pilietybės įgijimas natūralizacijos tvarka
Užsienietis, teisėtai nuolat pragyvenęs Lietuvoje pastaruosius 10 metų, gali kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka. Pilietybė užsieniečiui natūralizacijos tvarka gali būti suteikiama, jeigu asmuo: Pastaruosius 10 metų teisėtai nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje Prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo metu turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Išlaikė valstybinės kalbos egzaminą Išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą Turi teisėtą pragyvenimo šaltinį Yra asmuo be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios teisę Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju praranda tos valstybės pilietybę, arba raštu pareiškia savo valią atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė Nėra Pilietybės įstatyme 22 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama
Reikalavimas išlaikyti valstybinės kalbos egzaminą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą netaikomas: Asmenims, kuriems sukako 65 metai Asmenims, kuriems nustatytas 0-55 procentų darbingumo lygis Asmenims, kuriems sukako senatvės pensijos amžius Asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių ir vidutinių specialiųjų poreikių lygis Asmenims, turintiems sunkių lėtinių psichikos ir elgesio sutrikimų
Pirmiausia užsienietis laiko valstybinės kalbos egzaminą. Valstybinės kalbos egzaminą sudaro dvi dalys - testas ir pokalbis. Valstybinės kalbos mokėjimui taikoma pirmoji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija. Išlaikęs valstybinės kalbos egzaminą, užsienietis laiko Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą. Egzaminas laikomas raštu (testo forma). Dėl objektyvių priežasčių (pvz., neįgalumo) neįstengiantis laikyti egzaminus raštu asmuo gali laikyti egzaminus žodžiu. Išlaikius egzaminus per 5 darbo dienas išduodamas pažymėjimas.
Norėdamas tapti Lietuvos Respublikos piliečiu užsienietis turi pateikti šiuos dokumentus: Prašymas (pildomas per MIGRIS) Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentai Leidimas nuolat gyventi Lietuvoje Dokumentai, patvirtinantys, kad užsienietis pastaruosius 10 metų teisėtai nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje Dokumentas, patvirtinantis, kad jis turi teisėtą pragyvenimo šaltinį Dokumentai, patvirtinantys, kad jis išlaikė lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus Pažyma dėl (ne)teistumo iš valstybės (valstybių), kurioje (kuriose) asmuo gyveno Rašytinis pareiškimas, kad atsisakysite turimos kitos valstybės pilietybės kai užsieniečiui bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė
Asmenų prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka turi būti išnagrinėti Pilietybės reikalų komisijoje ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos. Atkreipiame dėmesį, kad prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo nagrinėjimas gali užtrukti 9 mėnesius.
Pilietybė sutuoktiniui
Jei jūsų sutuoktinis (-ė) - lietuvis (-ė): Jei esate ištekėjusi už Lietuvos piliečio, galite kreiptis dėl pilietybės, jei: Su sutuoktiniu gyvenote Lietuvoje bent 7 metus Atitinkate nuolatinės gyvenamosios vietos, kalbos ir konstitucinių žinių reikalavimus Esate be pilietybės arba sutinkate atsisakyti dabartinės pilietybės Atitinkate visus kitus bendruosius tinkamumo kriterijus
Jei esate našlys (-ė), galite vis tiek atitikti reikalavimus, jei gyvenote Lietuvoje su lietuviu sutuoktiniu bent vienerius metus; pastaruosius penkerius metus gyvenote Lietuvoje ir atitinkate kitus gyvenamosios vietos, kalbos ir konstitucinius reikalavimus.
Pilietybės įgijimas supaprastinta tvarka
Lietuvių kilmės asmenys, niekada neturėję LR pilietybės, turi teisę supaprastinta tvarka įgyti LR pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kurioje valstybėje - Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje - jie nuolat gyvena. Tokiems asmenims netaikomi reikalavimai būti gyvenus Lietuvoje tam tikrą laikotarpį, išlaikyti lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus.
Lietuvių kilmė įrodoma pateikiant dokumentus, kuriuose nurodyta, kad asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat asmens rašytinis pareiškimas, kuriuo jis deklaruoja, kad laiko save lietuviu. Patvirtinti, kad Jūs esate lietuvių kilmės asmuo gali lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas. Šis dokumentas suteiks Jums teisę supaprastinta tvarka įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę arba galėsite kreiptis dėl leidimo nuolat arba laikinai (5 m.) gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas neturi galiojimo termino.
Norėdamas gauti Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka užsienietis turi pateikti šiuos dokumentus: Prašymas (pildomas per MIGRIS) Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentas Lietuvių kilmę patvirtinantis dokumentas Dokumentai, patvirtinantys vardo ar pavardės keitimą, jeigu šie asmens duomenys buvo keisti (lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo atveju, jeigu šie asmens duomenys buvo keisti po lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo išdavimo) Pažyma dėl (ne)teistumo Dokumentas, patvirtinantis, kad nesate kitos valstybės pilietis. Jei turite kitos valstybės pilietybę, turite pateikti rašytinį pareiškymą, kad atsisakysite turimos kitos valstybės pili...
Civilinės metrikacijos įstaigos funkcijos
Civilinės metrikacijos įstaiga registruoja gimimą remdamasi vaiko tėvų ar vieno iš jų pareiškimu ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos sudarytu vaiko gimimo pažymėjimu. Pareiškimas apie vaiko gimimą civilinės metrikacijos įstaigai gali būti pateikiamas raštu. Apie vaiko gimimą turi būti pareikšta per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos.
Tėvystės pripažinimą Civilinės metrikacijos įstaiga registruoja savo iniciatyva, remdamasi notaro ar teismo patvirtintu pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo ar notaro patvirtintu pareiškimu dėl vaiko kilmės iš tėvo nustatymo. Tėvystės pripažinimą civilinės metrikacijos įstaiga taip pat registruoja remdamasi vyro, laikančio save tėvu, kartu su vaiko motina pateiktu prašymu įregistruoti tėvystės pripažinimą.
Norintys susituokti asmenys gali pateikti prašymą elektroninio ryšio priemonėmis (el. paštu).
Užsienio piliečiui pažyma apie šeiminę padėtį galioja 6 mėn., jei nenurodyta trumpiau. Tai reiškia, kad Jūs turite susituokti iki pažymos galiojimo pabaigos arba turėsite pristatyti dar vieną atnaujintą pažymą.
Įregistravus santuoką užsienio valstybėje, ją reikia įtraukti į apskaitą Lietuvoje. Prašymą apskaityti santuoką galima pateikti bet kuriame Civilinės metrikacijos skyriuje Lietuvoje.
Civilinės metrikacijos įstaiga išduoda teisingumo ministro nustatytos formos pažymą, patvirtinančią kliūčių sudaryti santuoką nebuvimą, jei nėra kliūčių sudaryti santuoką pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.12-3.17 straipsniuose nustatytas santuokos sudarymo sąlygas.
Taip, santuokos registravimo metu turi dalyvauti du liudytojai.
Vardo ir pavardės keitimas
Keisti vardą ir (ar) pavardę turi teisę Lietuvos Respublikos piliečiai, asmenys be pilietybės ir užsienio valstybių piliečiai. Šiuos asmens duomenis keisti leidžiama 16 metų sulaukusiam pareiškėjui. Kai keičiamas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, jo vardu prašymą ir kitus reikiamus dokumentus dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo civilinės metrikacijos įstaigai pateikia jo atstovas pagal įstatymą. Pasirinktas vardas ir (ar) pavardė, į kurį keičiamas turimas vardas ir (ar) pavardė, turi atitikti pareiškėjo lytį, neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, o kai keičiamas nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, - taip pat ir geriausiems vaiko interesams. Vardo pakeitimu laikomas vieno vardo pakeitimas į kitą vieną vardą, vieno vardo pakeitimas į du vardus arba atvirkščiai, taip pat dviejų vardų pakeitimas į kitus du vardus ar dviejų turimų vardų eiliškumo pakeitimas. Asmuo savo turimą vienanarę arba dvinarę pavardę gali keisti į kitą vienanarę arba dvinarę pavardę. Vardo ir pavardės pakeitimo pagrindai nurodyti „Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklėse”.
Kūdikio kraitelis
Kūdikio kraitelis skiriamas, kai atitinka Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 17 d. sprendime Nr. T-556 ,,Dėl Kauno miesto savivaldybės kūdikio kraitelio skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ visas nurodytas sąlygas, t.y.
