Virgilijus Noreika - viena ryškiausių Lietuvos operos scenos žvaigždžių, legenda, kurios balsas ir menas paliko neišdildomą pėdsaką Lietuvos kultūros istorijoje. Jo gyvenimo ir karjeros kelias buvo kupinas triumfo akimirkų, išbandymų ir neblėstančios meilės muzikai.
Maestro gimė 1935 m. rugsėjo 22 d. Šiauliuose. Pirmuosius dešimt gyvenimo metų praleido gimtajame mieste, o vėliau, 1945 m., su tėvais persikėlė į Vilnių. Muzikinį kelią pradėjo nuo trimito pučiamo J. Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje, tačiau greitai atrado savo pašaukimą - dainavimą. Mokėsi pas Antaną Norvaišą, o vėliau - pas legendinį Kiprą Petrauską Lietuvos valstybinėje konservatorijoje.
Virgilijus Noreika tapo pirmuoju iš pokario Lietuvos dainininku, 1965-1966 m. stažavusiu garsiajame Milano teatre „La Scala“. Ten jis parengė šešis vaidmenis ir atliko Pinkertono vaidmenį G. Puccini operoje „Madam Baterflai“. Vėliau jis dar ne kartą pasirodė šioje scenoje su Maskvos Didžiojo teatro trupe.
Nuo 1957 m. iki 1975 m. V. Noreika buvo LSSR operos ir baleto teatro solistas, sukūręs daugiau nei 50 vaidmenų. Jo artistas ir muzikalumas žavėjo tiek Lietuvos, tiek užsienio publiką. Jis dainavo pagrindines partijas žymiausių pasaulio kompozitorių operose, tokiose kaip „Karmen“, „Verteris“, „Liučija di Lamermūr“, „Eugenijus Oneginas“, „Otelas“, „Madam Baterflai“ ir daugelis kitų. Jo atliekama Hercogo partija operoje „Rigoletas“ skambėjo net 49 teatrų scenose.
Nors dažniausiai dainavo užsienio kalbomis, V. Noreika visada rasdavo progą atlikti lietuvių liaudies dainas, taip garsindamas savo šalį pasaulyje. „Tos lietuviškos dainos buvo svarbios ne vien todėl, kad jos melodingos ir gražios, bet jos nešė svarbią žinią apie Lietuvos šalelę“, - įsitikinęs solistas.
Be solinės karjeros, Virgilijus Noreika aktyviai dalyvavo ir visuomeninėje veikloje. Nuo 1974 m. iki 1987 m. jis buvo LSSR teatro draugijos pirmininkas, o nuo 1971 m. - SSKP narys. Nuo 1976 m. dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kurioje užaugino apie keturiasdešimt gabių jaunųjų atlikėjų, tarp jų - Edgaras Montvidas, Merūnas Vitulskis, Liudas Norvaišas.
Virgilijaus Noreikos gyvenimas neatsiejamas nuo jo antrosios žmonos, baleto solistės Loretos Bartusevičiūtės-Noreikienės. Jų meilės istorija tapo viena gražiausių ir stipriausių Lietuvos scenos legendų. Jiedu kartu praleido daugiau nei tris dešimtmečius, vienas kitą palaikydami tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime.
Maestro gyvenimą lydėjo ne tik šlovė, bet ir sunkumai. Po beveik 17 metų tarnystės Lietuvos operos ir baleto teatro direktoriumi, jis buvo priverstas palikti postą. Taip pat teko patirti ir kitų nuoskaudų, tačiau menas ir artimųjų meilė padėjo jam visa tai įveikti.
2010 m. Virgilijus Noreika buvo apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, įvertinant jo ilgametį pedagoginį darbą ir indėlį į Lietuvos muzikų kartų ugdymą.
Virgilijus Noreika mirė 2018 m. kovo 3 d., sulaukęs 83 metų. Jo balsas ir menas gyvuoja įrašytuose spektakliuose, koncertuose ir atmintyje tūkstančių gerbėjų.
Lukas ir Virgilijus Noreika "Laikas"
Pirmąja žmona, pianiste ir koncertmeistere, buvo Žaneta Noreikienė. Ji buvo ne tik jo scenos partnerė, bet ir svarbi figūra jo karjeros pradžioje. Vėliau Virgilijus vedė baleto solistę Loretą Bartusevičiūtę-Noreikienę, su kuria kartu praleido ilgus ir laimingus metus.
Virgilijus Noreika buvo ne tik išskirtinis atlikėjas, bet ir protingas, nuoširdus bei taurios dvasios žmogus. Jo pozityvumas, humoro jausmas ir pagarba aplinkiniams paliko ryškų įspūdį visiems, kuriems teko su juo bendrauti.
Jo gyvenimo drama ir skyrybos su pirmąja žmona bei pianistė Žaneta Noreikiene paliko savo žymę, tačiau meilė ir santykiai su Loreta Bartusevičiūte-Noreikiene tapo tikru jo gyvenimo atokvėpiu ir džiaugsmu.
Virgilijus Noreika paliko neįkainojamą palikimą Lietuvos kultūrai, o jo menas ir asmenybė amžinai išliks atmintyje.
tags: #zaneta #noreikiene #gimimo #metai
