Vaikystėje žaidimas yra ne tik pramoga, bet ir pagrindinis pasaulio pažinimo, savęs atradimo bei socialinių įgūdžių ugdymo būdas. Tai kalba, kuria vaikai bendrauja su aplinka, išreiškia emocijas ir supranta save. Ikimokykliniame amžiuje vaikai mokosi per patirtį, aktyviai veikdami, tyrinėdami ir atraskdami. Todėl žaidimai darželyje tampa neatsiejama ugdymo proceso dalimi, leidžiančia vaikams mokytis be įtampos, per džiaugsmą ir patirtį.

Darželyje žaidimas yra kur kas reikšmingesnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Žaisdamas vaikas mokosi susitelkti, išlaukti, susitarti, spręsti iškilusias situacijas, išbandyti skirtingus veikimo būdus ir priimti sprendimus. Tai tie patys gebėjimai, kurie vėliau bus reikalingi mokantis skaityti, rašyti ar skaičiuoti. Todėl, kai vaikas "tik žaidžia", jis iš tiesų mokosi ir ruošiasi ne tik mokyklai, bet ir gyvenimui.

Žaidimų įvairovė ir jų nauda

Darželiuose taikomi įvairūs žaidimai, kurie padeda ugdyti įvairius vaiko gebėjimus:

Sensoriniai ir suvokimo žaidimai

• Žaidimas „Įsiklausyk“: Vaikai sėdi, gali užsimerkti. Užduotis - gerai įsiklausyti ir išgirsti garsus, sklindančius kambaryje, už lango, koridoriuje. Žaidimas ne tik lavina girdimąjį suvokimą, bet ir žadina vaiko smalsumą, moko drausmės. Galima spėti, koks tas garsas buvo (tylus, garsus, iš toli ar iš arti).
• Žaidimas „Pamatyk“: Moko sukaupti valingą dėmesį ir išlaikyti jį kiek galima ilgiau. Vaikams rodomas daiktas ir prašoma pasakyti, kokia daikto spalva, forma, dydis, ką šis daiktas primena, ką galima su juo daryti.

Kalbos ir žodyno ugdymas

• Prašykite apibūdinti daiktus, nusakyti jų požymius, mokykite kalboje vartoti būdvardžius. Įvairios veiklos metu galite žaisti žaidimus būdvardinei leksikai plėsti. Vaikams sakote kokio gyvūno ar daržovės pavadinimą ir prašote pasakyti apie tą daiktą kuo daugiau žodžių, t. y. apibūdinti tą daiktą.
• Žaidimas „Stebuklingas mano maišelis“: Į maišelį auklėtoja sudeda žaislus, o vaikai paeiliui prieina, ištraukia iš maišelio po žaislą, pavadina jį, su šiuo žodžiu sugalvoja sakinuką.
• Žaidimas daiktams palyginti: „Mes kartu“: Vaikams duodama po paveikslėlių porą (didelė lova ir maža lova, aukštas medis ir žemas medis, ilga virvė ir trumpa virvė ir t.t.).
• Mokymuisi vartoti vietininko linksnį tinka žaidimas „Kas kur gyvena?“: Lapė gyvena oloje, pelytė - urvelyje, bitės - avilyje, varnėnas - inkilėlyje (vaikams rodome paveikslėlius, kuriuose pavaizduota, kaip lapė bėga į olą, bitės skrenda į avilį ir t.t.).
• Žaidimas „Kas kuo važiuoja?“: Žiūrėdami į paveikslėlius vaikai turi sugalvoti trumpus sakinukus, pavyzdžiui: mama važiuoja autobusu, tėtis važiuoja automobiliu, dėdė važiuoja sunkvežimiu ir t.t. Jei mažiesiems sunku sugalvoti, padėkite klausdami: „Kuo važiuoja tėtis?“, „Kuo važiuoja dėdė?“.
• Žaisdami vaikai nuolat kalbasi. Jie aiškinasi taisykles, derasi, pasakoja, ginčijasi, tariasi. Tai natūrali ir labai veiksminga kalbos ugdymo forma.

Motorikos ir fizinių gebėjimų ugdymas

Vienintelis natūralus būdas, padedantis vaikams pažinti pasaulį ir tuo pačiu metu lavinantis motoriką - tai žaidimas. Kuo daugiau ir kuo įvairesnėmis priemonėmis mažyliai žaidžia, tuo greičiau ir geriau išmoksta laikyti bei manipuliuoti įvairiomis priemonėmis (pieštuku, šaukštu ir pan.), lavinti rankų ir akių koordinaciją. Visam, ką darome - nuo paprastų iki sudėtingiausių veiklų -- mums būtini motorikos įgūdžiai, kurie yra kiekvieno žmogaus fizinių gabumų pamatas. Šių pagrindų vaikai išmoksta ankstyvoje vaikystėje.

Motoriką lavinantys žaidimai

• Grybų rinkimas: Kartu su savo mažyliu nupieškite ant popieriaus lapo grybų, padėkite juos iškirpti ir išdėliokite ant grindų. Pasiimkite krepšelius ir „eikite grybauti“. Žaisdami šį žaidimą galite pasunkinti užduotį: naudoti mažesnes grybų iškarpas, kurioms surinkti nuo žemės prireiks daugiau pastangų ir kruopštumo.
• Bėgantis padavėjas: Ant vienkartinės lėkštės padėkite puodelį, įrankius, „maisto“. Žaidimo užduotis - kuo greičiau nunešti pilną lėkštę (nieko neišbarstant pakeliui) per kambarį ir patiekti ant stalo.
• Slalomas: Kambaryje įrenkite slalomo trasą su kliūtimis, kurias gali atstoti paprasčiausi plastikiniai buteliai ar puodeliai. Pamėginkite ją įveikti kuo greičiau neapversdami kliūčių. Jei norite, kad žaidimas būtų dar sudėtingesnis, pamėginkite šią slalomo trasą įveikti prieš save varydami kamuolį.
• Konstravimas: Žaidimai kaladėlėmis ypač naudingi mažiems vaikams. Mažam vaikui sukonstruoti namelį ar paprasčiausią bokštą prireikia nemažai pastangų ir kruopštumo.
• Mini krepšinis: Surengti mėtymo į krepšį varžybas galima bet kur ir bet kada. Tam tinkamos priemonės - bet koks krepšį atstojantis daiktas (dubuo, dėžė, kibiras) ir minkštas kamuoliukas, ar maišelis pripiltas pupų, ryžių.

Žaisdami fizinius žaidimus vaikai tobulina motoriką, koordinaciją ir ištvermę. Žaidžiant su kamuoliais, lipant ar bėgant vaikai lavina savo kūną ir stiprina sveikatą.

Socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymas

• Vaidmeniniai žaidimai, istorijų kūrimas, situacijų vaidyba leidžia vaikams išbandyti įvairius socialinius vaidmenis, suprasti kitų jausmus ir mokytis empatijos.
• Žaidimas yra saugi erdvė emocijoms: vaikas gali išreikšti tai, ko dar nemoka pasakyti žodžiais. Per žaidimą jis patiria džiaugsmą, nusivylimą, jaudulį ir sėkmę, mokosi su šiomis emocijomis būti.
• Žaisdamas vaikas mokosi susitarti, spręsti iškilusias situacijas, išbandyti skirtingus veikimo būdus ir priimti sprendimus.

Loginio mąstymo ir kūrybiškumo ugdymas

• Žaidimai skatina mąstyti, spręsti problemas, kūrybiškai ieškoti naujų sprendimų.
• Jei žaidimuose naudojami tokie daiktai kaip kaladėlės, Lego rinkiniai, piešimo ar keramikos priemonės, tai ne tik skatina inovatyvų mąstymą, bet ir leidžia vaikams išreikšti save, tyrinėti juos supantį pasaulį bei kurti naujas idėjas.
• Eksperimentai leidžia vaikams geriau pažinti pasaulį, skatinti smalsumą ir kūrybiškumą.
• STEAM pagrindu sukurti žaidimai ugdo jaunuosius išradėjus, skatina jų inovatyvų mąstymą ir drąsą ieškant naujų sprendimų.

Konkretūs žaidimų pavyzdžiai darželyje

Darželiuose taikomi įvairūs žaidimai, kurie padeda ugdyti vaikų gebėjimus. Štai keletas pavyzdžių:

Judrieji ir komandiniai žaidimai

• Žaidimas su lankais: Vaikai dalinami į 4 grupes. Kiekviena grupė atsistoja prieš numatytą liniją. Pagal komandą „pirmyn” vaikai pasilenkia, perleidžia lanką per kūną ir padeda ant grindų, greitai perlipa per lanką ir bėga į eilės galą. Mokytojas stebi, ar vaikai teisingai atlieka užduotį.
• „Pelių spąstai“: Vaikai dalinasi į dvi grupes: „pelytės“ ir „pelių spąstai“. „Pelių spąstai“ susikimba už rankų ir sudaro ratus. „Pelytės“ bėgioja tarp spąstų, o kai mokytojas sako „Pykšt“, spąstai užsidaro ir pagautos pelės prisijungia prie spąstų rato.
• „Garažas“: Vaikai - „vairuotojai“ suskirstomi į grupes. Jie vairuoja „mašinas“, kurias reguliuoja „policininkas“ (mokytojas) su vėliavėlėmis. Vaikai turi vykdyti nurodymus: važiuoti, sustoti, grįžti į garažą.
• „Pelėda ir drugeliai“: Viena grupė vaikų - „pelėda“, kiti - „drugeliai ir vabzdžiai“. Dieną drugeliai skraido, o naktį sustoja. Pelėda, kol visi sustingę, medžioja ir pagauna tuos, kurie sujudėjo.
• „Paskutinis sustojimas“: Vaikai eina link vedėjo, kuris sako: „Greitai eik, neatsilik, stop!”. Kai jis pasako „stop!”, visi sustingsta. Vedėjas atsisuka ir bando atspėti, kas pajudėjo.
• „Tinklas ir žuvys“: Viena grupė - „tinklas“, kita - „žuvys“. „Tinklas“ bėga link žuvų, o žuvys stengiasi prasprūsti pro sukabintas rankas. Tos žuvys, kurioms nepavyko, prisijungia prie tinklo.
• „Vėliavėlių keitimas“: Vaikai dalinami į grupes. Jie bėga prie lankų, pakeičia vėliavėles (pvz., iš mėlynos į žalią) ir grįžta į vietą. Laimi greičiausiai ir teisingai užduotį įvykdžiusi grupė.
• „Lazdelės paėmimas“: Vaikai bėga prie kėdės, po kuria guli lazdelė. Kas greičiau ją paims ir pasakys „Viens, du, trys ir keturi, šią lazdelę tu turi!“, tas laimi tašką savo grupei.
• „Gaudo“: Viena grupė žygiuoja vietoje, kita eina į priekį. Paskui pirmoji grupė gaudo antrają. Paskutinieji stengiasi nubėgti į savo vietą. Vaikai pasikeičia vaidmenimis.
• „Gyvūnai ir paukščiai“: Vaikai pasirenka gyvūno ar paukščio pavadinimą. Auklėtojai vardijant gyvūnus, vaikai, turintys atitinkamus vardus, bėga į „mišką“ ar „kiemą“ (nubrėžtus ratus). Auklėtojas pažymi greitesnįjį iš poros.
• „Vėliavėlių paieška“: Vedėjai su skirtingų spalvų vėliavėlėmis laukia vaikų. Vaikai, suskirstyti į grupes pagal vėliavėlių spalvas, turi greitai rasti savo vedėją.
• „Gudri lapė“: Auklėtoja paliečia vieną vaiką, kuris tampa „gudria lape“. Kiti vaikai klausia: „Gudri lape, kur tu?“, o lapė, po trijų klausimų, atsako ir pradeda gaudyti.
• „Lydeka ir karpiai“: Viena grupė vaikų - „lydeka“, kiti - „karpiukai“, plaukiojantys rato viduryje. Lydeka gaudo karpius, o karpiai stengiasi atsisėsti ar atsistoti už draugo, esančio rate („nendrės“).
• „Gelbėk!“: Du vaikai bėga: vienas gaudo, kitas bėga. Bėgantysis gali atsistoti už kito vaiko ir pasakyti: „Gelbėk!“. Tas vaikas turi bėgti ir atsistoti kitam už nugaros. Jei nepavyksta, gaudytojas pagauna.
• „Siuvėjas“: Vaikai gauna juosteles, kurios užrišamos per juosmenį. „Siuvėjas“ (vaikas be juostelės) gaudo vaikus ir stengiasi nuimti juostelę. Vaikas, likęs be juostelės, trumpam iškrenta.
• „Drugeliai ir gaudytojai“: Kai kurie vaikai - „gaudytojai“, kiti - „drugeliai“. Gaudytojai, susikabinę už rankų, gaudo drugelius. Sugauti drugeliai sodinami ant suoliuko.
• „Rask savo vedėją“: Vaikai suskirstomi į grupes ir sudaro ratus aplink savo vedėjus. Pagal komandą vaikai vaikšto, o paskui sustoja ir užsidengia akis. Vedėjai tyliai keičiasi vietomis, o vaikai turi rasti savo vedėją.
• „Kubelių poravimas“: Vaikai bėga prie kubelių, paima vieną, nubėga į šoną ir paima tokios pat spalvos kubelį. Laimi tas, kuris pirmas iškėlė du vienos spalvos kubelius.
• „Švyturys“: Vaikai stovi rate, o vienas vaikas centre su gėle. Vaikai vaikšto aplink, o kai sustoja, vaikas centre parodo gėlę tam, kuris atsako už jį. Tas vaikas įvardina centro vaiko vardą.
• „Klausyk ir daryk“: Auklėtoja sako: „Darykite taip!“ - vaikai daro judesius. „Nedarykite taip!“ - stovi vietoje. Kas suklysta, žengia žingsnį atgal.
• „Mašinos“: Vaikai vaidina mašinų judesius. Vienas vaikas - „inžinierius“, kuris pastebi neteisingai daromus judesius ir parodo, kaip reikia daryti.
• „Aklas gaudymas“: Vaikai sėdi rate. Du vaikai išeina: vienam užrišamos akys, kitam duodamas varpelis. Vaikas su varpeliu bėga, o „aklas gaudytojas“ jį gaudo.
• „Vėliavėlių paieška“: Vaikai užsimerkę eina ieškoti paslėptų vėliavėlių.

Ne visi vaikai žaidžia vienodai - ir tai yra visiškai natūralu. Vieni iškart įsitraukia į bendrus žaidimus, kiti renkasi stebėti, žaisti šalia ar kurti savo pasaulį atokiau ir ramiau. Darželyje vaiko žaidimo būdas nėra vertinamas ar lyginamas - jis priimamas kaip svarbi vaiko saviraiškos dalis. Mokytojai stebi, fiksuoja ir padeda vaikui atrasti jam artimą įsitraukimo formą, neskubindami ir nespausdami.

Darželyje „Saulės gojus“ žaidimas nėra kontroliuojamas ar tikslingai nukreipiamas. Mokytojai stebi, fiksuoja ar reflektuoja, bet nesikiša į patį procesą. Žaidimų pasaulis darželyje yra labai platus: vieną dieną vaikai įsitraukia į kūrybinius žaidimus ar statybas, kitą - į vaidmenų ar sensorinius užsiėmimus. Svarbi ugdymo per žaidimus dalis - pedagogo laikysena. Darželyje mokytojai kuria aplinką, kurioje žaidimas gali gimti savaime. Jie stebi vaikus, pastebi jų interesus, stiprybes ir jautrias vietas. Vaikui leidžiama būti žaidimo autoriumi. Jis pats vadovauja procesui, o suaugusysis yra tik jį palaikantis stebėtojas.

tags: #zaidimai #vaikams #darzelyje #mikolojaus #sustikimas

• Svarba jodo nėštumo metu
• Čiužiakampio socialinių paslaugų namų veikla
• Kodėl svarbus ikimokyklinis ugdymas?
• Kiek kalorijų reikia 13 metų vaikui
• Medinės kėdutės vaikams