Šiais mokslo metais Lizdeikos gimnazijos mokinių gretas papildė daugiau nei pusantro šimto pirmokų. Šiemet grįžus kontaktiniam darbui į gimnazijos klases, ketvirtokai gimnazistai nusprendė tęsti per daugelį metų susiklosčiusią tradiciją - pirmokų krikštynas. Tai viena unikalių Radviliškio Lizdeikos gimnazijos tradicijų. Šis renginys tarsi mokslo metų ritualinės apeigos, leidžiančios naujokams greičiau apsiprasti su nauja vieta, klasės draugais, mokytojais.
Abiturientai ruošėsi krikštynoms iš anksto - kūrė scenarijų, rengė užduotis. Pirmokai, savo ruožtu, buvo įpareigoti sukurti klasės prisistatymą. Išaušus paskutiniam rugsėjo penktadienio rytui, lydimi ketvirtokų, pirmokai gimnazistai sugužėjo į gimnazijos stadioną.
Kelionėje pirmokus lydėjo dainos, šokiai ir žaidimai. Kelias neprailgo, nes autobusuose ketvirtokai organizavo viktorinas apie Lizdeikos gimnazijos istoriją bei gimnaziją garsinančias asmenybes. Taip pat kelionėje visi pirmokai buvo mokomi giedoti gimnazijos himną.
Renginio vieta pasirinkta neatsitiktinai. Krikštynų vieta Lizdeikos gimnazistams ypatinga - tai valstybinis Kernavės kultūrinis UNESCO saugomas rezervatas, kuriame stūkso Lizdeikos kalnas. Ketvirtokai gimnazistai supažindino pirmokus su Kernavės istorija.
Ketvirtokė gimnazistė Auksė Šimkutė, sutikusi pirmokus vietoje, kurioje atsiveria nuostabaus grožio Pajautos slėnis, papasakojo mokiniams apie tai, jog Kernavė kadaise buvusi ir svarbiausias Lietuvos pagoniško kulto centras, o krivių laikus mena senųjų piliakalnių vardai - Aukuro ir Lizdeikos kalnai bei čia pat buvusio Kriveikiškių vienkiemio pavadinimas. Taip pat priminė mokiniams legendą apie Gedimino sapną ir Vilniaus įkūrimą. Mokiniai buvo supažindinti ir su legendomis apipinta krivio Lizdeikos istorine asmenybe, kuri minima XVI a. Lietuvos metraščiuose.
4D klasės mokinė Rūta Dambrauskaitė pakvietė pakeliauti po krašto muziejų virtualiai ir paklausyti istoriko pasakojimo apie lobius, kuriuos atrado Kernavėje, taip pat supažindino su muziejaus įkūrėjų likimais. 4C klasės mokinė Ūla Bružaitė supažindino su didžiausiu Lietuvoje 5 piliakalnių kompleksu, kurį sudaro Pilies, Lizdeikos, Aukuro, Mindaugo sosto piliakalniai ir kiek atokiau esantis Žvalgakalnis. Taip pat 4E klasės gimnazistas Arnas Čepaitis paskatino pirmokus virtualiai pakeliauti po Kernavės kultūrinį rezervatą.
Susipažinę su krašto istorija, atlikę klasės prisistatymus, pirmokai gimnazistai buvo pakviesti į išbandymų kelią. Mokiniai rungėsi įvairiose sportinėse estafetėse piliakalnių papėdėse, kopė į piliakalnius ir ten atliko užduotis. Jaunieji pirmokėliai demonstravo savo ištvermę, vikrumą, klasės narių sutelktumą. Svarbiausias ir reikšmingiausias įveiktas objektas buvo Lizdeikos kalnas, išsiskiriantis savo aukščiu ir didingumu.
Galutinėje stadijoje, įveikę išbandymus, pavargę, bet laimingi, pirmokai buvo pakviesti į piliakalnio papėdę prie rusenančio šventa ugnimi aukuro gimnazisto priesaikai. Žynys Lizdeika Aimis Ginkevičius (4D) priėmęs priesaiką iškilmingai pareiškė, jog pirmokai tampa tikrais gimnazistais.
Šis penktadienis, spalio 14 d., Vilniaus „Minties“ gimnazijoje vyko pirmokų krikštynos. Pirmokai atvyko į šventę apsirengę baltai ir pasiruošę tapti visaverčiais gimnazijos nariais. Juos pasitiko baltus chalatus vilkinčios seselės. Vyresnioji gydytoja pasidžiaugė, kad jų gretas papildė šitiek daug naujų donorų. Vyr. gydytoja Adriana gimnazijos aktų salėje paskelbė estafečių ir sveikatos įvertinimo rezultatus, atrinkti du tobuliausi donorai iš kiekvienos klasės. Būtent juos gydytoja iškilmingai pakvietė už širmos „duoti kraujo“.
Po priesaikos ketvirtokai pasveikino pirmokus, juos pakrikštijo ir išdalino krikštą liudijančius lipdukus. Krikštynos pirmokams yra puiki galimybė artimiau pažinti mokyklos tradicijas, sutvirtinti tarpusavio ryšius ir susidraugauti atliekant komandines užduotis.
Ketvirtokai ir jų klasių vadovės Birutė Aleknaitė, Asta Trukšinienė, Audronė Preidienė bei Ona Bacvinkienė nusprendė, kad po dviejų mėnesių mokslo pirmokai gali tapti visateisiais pradinukų bendruomenės nariais. Per ilgąją pertrauką vienos klasės ketvirtokai tapo piratais ir rekreacijoje „mankštino“ visus pirmokus. Kiti ketvirtokai pavirto peliukais ir aplankė pirmokus jų klasėse per pamoką: kvietė minti mįsles, skaičiuoti, žaisti, atsakyti į klausimus. Peliukai už atliktas užduotis dovanojo pirmokams spalvotų raidžių, kurias išrikiavę jie sudėjo žodį PIRMOKAS. Pirmaklasiai pasirodė pradinukų bendruomenei tinkami - mandagūs, kūrybingi, sumanūs..., - todėl peliukai išklausė jų nuoširdaus pasižadėjimo būti tikrais mokiniais ir jais patikėjo.
Spalio šešta - tai diena, kuomet į KTUG bendruomenę įsiliejo didžiulis būrys Gimnazistų, nepabūgusių vienuoliktą valandą susiburti prie mokyklos ir sudalyvauti kone svarbiausiame renginyje tikro Gimnazisto gyvenime - krikštynose. Paklausus Gabijos, kodėl ji dalyvavo renginyje, išgirdau atsakymą: „Dalyvavau, nes tai yra būtina, kad taptum pilnateisiu gimnazistu ir kad tokiems renginiams pasibaigus vis dėlto apima geras jausmas, jog likai gyvas!“ Gabija dar negali atsitokėti užduočių gausa, jų sudėtingumu. Beje, pavydūs ir smerkiantys aplinkinių žvilgsniai, kuomet „kai mes kaip laukiniai išlindom Ąžuolyne iš krūmų“, visai nežavėjo, tačiau pašnekovė pabrėžė, jog jai didelį įspūdį paliko geras jausmas būti tikrai smagioje komandoje. Paklausus, kaip ji vertina krikštynas, Gabija, sunkiai sulaikydama emocinį proveržį, greitakalbe išrėžė: „Krikštynas vertinu puikiai!“ Na, o Gertrūda norėjo būti pakrikštyta, nes lengvai pasidavė aplinkinių įtakai ir taip vadinamam „bandos jausmui“ - juk daug smagiau į šias krikštynas žengti koja kojon kartu su savo bendraklasiais, negu, pavyzdžiui, kitais metais. Pašnekovė renginį įvertino entuziastingu žodžiu „gerai“, tačiau išskirdama 3 Danskebank, 3 Corpus Medica ir 4 C klases, siūlė sugalvoti kažką įdomesnio. Arnoldas, pasisakydamas apie krikštynas buvo itin lakoniškas. Išreiškšdamas susirūpinimą dėl per mažo kiekio dalinamo nemokamo maisto renginio pabaigoje, šamaniškąjį nuotykį įvertino „Puikus renginys nuliams bei vyresniems gimnazistams“. Kitas vyriškasis pašnekovas Tadas, matyt, jau susigyveno su įspūdžių gausa ir noriau atsakinėjo į užduodamus klausimus. Pašnekovas džiaugėsi, jog buvo proga pasportuoti ir išbandyti save (nors žąselės dar ilgai nenorės prisiminti). Tadui didelį įspūdį padarė pradžioje kilęs chaosas bei abiturientų skoningas muzikinis repertuaras ir 4 A užduotys. Tuo tarpu Urtė, dalyvavusi renginyje, nes desperatiškai nenorėjo likti nule, pasisakė itin pozityviai: „Man labiausiai įsiminė dainelės, komandinis bedradarbiavimas ir užduotys, kurias turėjome padaryti.“ Puikiai įvertinusi krikštynas, prisimena jas su svajinga ir nostalgiška šypsena veide. Paskutinė, tačiau ne prasčiausia buvo apklausiama, kaip jau sugebėjo įrodyti, reperė „Tina“ Valentina. Ji, kaip ir Gertrūda, naiviai pasidavė vyresniųjų gimnazistų įtakai, tačiau sunkiai įtikinamai pridūrė, jog dalyvauti norėjo pati. Gimnazistė pasigyrė, jog vaikšto į gimnazijos renginius ir krikštynų jokiu būdu negalėjo praleisti. Be abejo, jai labiausiai įsiminė šamanų sukurta įstabioji šukuosena. Kadangi punktų buvo ne vienas ir ne du, buvo kuriami keli plaukų formavimo modeliai. Beje, Valentina atrado naują susibūrimo bei laisvalaikio praleidimo vietą, tinkamą vasaros, bet ne vėsaus rudens orų maudynėms - tai „Girstučio“ upelis.
Šiais laikais krikštynos, kaip ir bet kuri kita šventė, gali būti paįvairintos įvairiausiais atributais. Tai gali būti krikštynų diplomai, įsakymai, pasižadėjimai, krikštukai ir krikšto knygos. Taip pat svarbu nepamiršti originalių dovanų krikštynų kaltininkams, naujagimiams ir kūdikiams, vardinių saldainių popieriukų ir individualių buteliukų etikečių. Tai padeda sukurti šventišką atmosferą ir palieka ilgalaikius prisiminimus.
Krikštynų laikraštukas - graži ir džiuginanti šių laikų tradicija. Jis gali tapti šventės vizitine kortele, suteikiant jai išskirtinumo ir originalumo. Tokie laikraštukai gali būti kuriami individualiai, atsižvelgiant į šeimos pageidavimus ir šventės tematiką.
10 prašymų (įsakymų) krikštatėviams, seneliams, tėveliams gali tapti rimtu ir kartu linksmus patarimu, kaip auginti vaiką, kaip su juo sutarti ir kaip svarbu atsiminti, kad vaikai būna arba švarūs, arba laimingi. Tokie prašymai padeda atsiminti svarbiausius dalykus, susijusius su vaiko auginimu ir jo dvasiniu pasauliu.
Krikštynų atributikos rinkinukas leidžia kiekvienam šventės dalyviui pasijusti ypatingu, o originalūs kvietimai padeda sukurti išskirtinę šventės atmosferą. Tai suteikia galimybę pasinerti į stebuklingą krikštynų šalį ir džiaugtis kiekviena akimirka.
Panašios tradicijos, nors ir skirtingomis formomis, vyksta ir kitose gimnazijose bei universitetuose. Pavyzdžiui, Vilniaus „Minties“ gimnazijoje pirmokų krikštynos vyksta su baltai apsirengusiais mokiniais, juos pasitinka „seselės“. Kauno technologijos universitete (KTU) populiarios pirmakursių stovyklos, kurios tampa alternatyva tradicinėms krikštynoms. Šios stovyklos organizuojamos savaitgaliais ir apima įvairias aktyvias veiklas, tačiau studentai pabrėžia, kad stengiamasi nežeminti ar neityčiotis iš pirmakursių.
Nors dauguma krikštynų praeina sklandžiai, kartais pasitaiko ir nemalonių incidentų. Buvęs gimnazisto tėvas pasakojo apie neigiamą patirtį, kai jo sūnui per krikštynas į akį pataikė kiaušinis ir buvo liepta vyresniems užleisti vietą tualete. Tokie atvejai kelia susirūpinimą dėl švenčių organizavimo ir saugumo.
Psichologas Robertas Povilaitis teigia, kad moksleivių ir studentų krikštynos gali gimdyti jaunų žmonių agresiją, kuri gali turėti neigiamų padarinių jų psichikai. Jis pabrėžia, kad negalima toleruoti veiksmų, kurie žemina žmogaus orumą, ir ragina organizatorius pamąstyti, ar jie norėtų patys būti kitoje barikadoje.
Jungtinėje Karalystėje kilo skandalas dėl itin pavojingų studentų krikštynų, kurios baigėsi net mirtimis. Ten pirmakursiai buvo verčiami gerti stiprius alkoholinius gėrimus, jiems buvo liepiama daryti itin nemalonius dalykus. Tai rodo, kad krikštynų tradicijos gali įgauti pavojingas formas, jei nėra tinkamai kontroliuojamos.
Lietuvoje, laimei, tokių ekstremalių atvejų pasitaiko retai. Kaip pastebi patys jaunuoliai, per linksmybes tik vienas kitas pirmakursis patiria lengvų traumų - nusibrozdina ranką arba numina kojos pirštą. KTU studentų atstovybės prezidentas Skirmantas Bajoras patvirtina, kad per pastaruosius metus per krikštynas nebuvo sužalotas nė vienas studentas.
Gimnazistų krikštynos yra svarbi tradicija, padedanti naujokams integruotis į gimnazijos bendruomenę. Svarbu, kad šios šventės būtų organizuojamos atsakingai, atsižvelgiant į mokinių saugumą ir gerovę, išlaikant pusiausvyrą tarp tradicijų ir modernių požiūrių.
tags: #zaidimai #per #gimnazistu #krikstynas
