Vytaras Radzevičius gimė 1968 m. balandžio 10 d. Vilniuje. Jis yra Lietuvos žurnalistas, sporto naujienų redaktorius, transliacijų režisierius, komentatorius, laikraščių ir žurnalų redaktorius, TV prodiuseris ir keliautojas.
Vytaras Radzevičius pristatomas kaip žurnalistas, sporto naujienų redaktorius, transliacijų režisierius, komentatorius, laikraščių ir žurnalų redaktorius, TV prodiuseris, keliautojas, ne vienos knygos autorius.
1975-1978 m. Vytaras mokėsi Vilniaus 30-ojoje vidurinėje mokykloje, o 1978-1986 m. - Vilniaus 7-ojoje vidurinėje mokykloje. 1986-1988 m. jis tarnavo tarybinėje kariuomenėje. 1988-2000 m. studijavo Vilniaus universiteto Komunikacijų fakultete žurnalistikos specialybę.
Profesinė karjera
Vytaro Radzevičiaus karjera prasidėjo 1988 m., kai jis tapo Sąjūdžio informacijos agentūros reporteriu. 1990 m. jis dirbo laikraščio „Galvė“ redaktoriumi ir UAB „AKC“ TV prodiuseriu. Vėliau, 1991-1993 m., jis ėjo Reklamos skyriaus režisieriaus pareigas „Rytų Lietuvos TV“. Nuo 1993 iki 1998 m. Vytaras buvo Baltijos TV sporto prodiuseris, o 1998-2000 m. - UAB „Ekonometras“ TV prodiuseris.
2000-2001 m. jis dirbo Lietuvos futbolo federacijos atstovu spaudai, o 2000-2002 m. vadovavo UAB „Sport Television and Entertainment“. Nuo 1999 iki 2007 m. Vytaras buvo TV3 žinių tarnybos sporto naujienų redaktorius ir transliacijų režisierius, komentatorius. Iki 2008 m. jis ėjo žurnalo „Istorijos“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas. 2008-2011 m. Vytaras Radzevičius buvo Lietuvos radijo ir televizijos atstovas ryšiams su visuomene.
Asmeninis gyvenimas ir požiūris
Vytaras Radzevičius save vadina nuotykių ieškotoju ir sako: „Iki šiol reikia save prilaikyti už apynasrio, nors padaryti norisi kuo daugiau.“ Jo veiklos spektras toks platus, kad jis juokauja negalintis pasigaminti vizitinės kortelės, nes tiesiog nežino, ką joje įrašyti.
Artėjant penkiasdešimtmečiui, Vytaras teigia, kad vyrai nori būti jauni ir geriausiai jaučiasi nevaržomi, turėdami daug laisvės. Jis mano, kad penkiasdešimt metų - tai gražus, apvalus skaičius, bet ne septyniolika. Vytaras jaučiasi kaip džentelmenas, kuris tuoj įstos į naują klubą. Jis pastebi, kad poelgiai ir gyvenimo supratimas keičiasi su kiekvienais metais, o didžiausią įtaką turi artimiausia aplinka, ypač vaikai ir anūkas. Nors kūnas kartais nebeklauso, Vytaras tiki, kad vyras gali būti savo jėgų žydėjime bet kuriuo metu.
Vytaras jaučia, kad jo ūgis sumažėjo vienu centimetru, o svoris pasikeitė. Jis pastebi daugiau žilų plaukų ir pokyčius smegeninėje, tapdamas išmintingesnis. Labiausiai sau ir kitiems jis linki ramybės, kurios trūksta nuolat skubančiame pasaulyje. Jis svajoja būti savo paties laiko valdovu.
Sulaukęs aštuoniolikos metų, Vytaras buvo keistoje būsenoje, nes žinojo, kad bus paimtas į sovietų kariuomenę. Jis šventė gimtadienį Molėtuose, tačiau mintys suko į miglotą ateitį. Kariuomenėje dvidešimtąjį gimtadienį jis sutiko eidamas dvidešimties kilometrų žygį nuo Uzbekistano pasienyje esančio Šerabado iki kalnų bazės. Tai buvo vienas labiausiai įsiminusių gimtadienių, nes teko daug apgalvoti.
Pastaraisiais dešimt metų Vytaras su Martynu Starkumi dažnai keliauja pavasarį, mėnesį praleisdami ekspedicijose, ir dažnai jo gimtadienis sutampa su šiomis kelionėmis. Jis juokauja, kad Martynas tai daro iš išskaičiavimo, nes gimtadienio dieną ekspedicija nieko nekainuoja, kai Vytaras pasirūpina maistu ir vaišėmis.
Vytaras prisimena vaikystėje gautas dovanas: pirmąjį mechaninį laikrodį iš močiutės ir kišeninį peiliuką su geležiniu vilku iš dėdės. Šios dovanos jam padeda nusiraminti, kai jis supyksta. Keturiolikos metų jis gavo sportbačius iš Čekoslovakijos, kuriuos taip mėgo, kad pirmą naktį miegojo pasidėjęs juos po pagalve.
Dabar Vytarui svarbiausios dovanos yra šypsenos, gera nuotaika ir buvimas kartu su draugais. Jis laimingu žmogumi laiko save dėl vaikų ir šeimos, bei patirtų likimo dovanų.
Aistra kelionėms ir nuotykiams
Vytaro aistra kelionėms ir nuotykiams susidėjo iš daugelio veiksnių: genų (tėtis buvo geologas ir aistringas keliautojas), aktyvios sportinės karjeros (rankinio komanda daug keliavo po Sovietų Sąjungą) ir atsivėrusių sienų, kurios leido pažinti pasaulį. Jis sako, kad pasaulio pažinimas - tai nuotykiai ir atradimai.
Viena įspūdingiausių istorijų jam nutiko, kai vaikystėje perskaitęs apie dogonus, kilusius iš Sirijaus žvaigždės, pirmosios ekspedicijos į Afriką metu atsidūrė Malyje, šios tautos žemėse. Vytaras tiki, kad rutina yra mirtina, todėl labiausiai vengia jos.
Vytaras mėgsta staigmenas ir palygina gyvenimą su komandiniu žaidimu, kur svarbu matyti ne tik kamuolį, bet ir viską, kas vyksta aplinkui. Jis yra spontaniškas žmogus ir daug gyvenimo sprendimų priėmė per akimirką, dėl ko nesigaili.
Istoriškai jam įdomu nagrinėti praeitį, tačiau jis visada žiūri į priekį ir stengiasi, kad jo vaikai taip pat žiūrėtų į ateitį. Jis kritiškai vertina tuos, kurie mano, kad praeitis yra svarbiausia.
Vytaras mano, kad gimė tinkamu laiku, nes jo kartai teko patirti daug transformacijų, kurios įvyko Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Jis prisimena technologijų raidą ir tai, kaip jo karta nuolat turėjo keistis ir įsisavinti naujoves.
Buvimas seneliu jam suteikia gyvenimui kitų spalvų, išminties ir norą būti įdomiu anūkui.
Vytaras tiki noro filosofija: „kai kažko labai nori, tai ir įvyksta.“
Vytaro Radzevičiaus biografijos faktai
| Gimimo data: | 1968 m. balandžio 10 d. |
| Gimimo vieta: | Vilnius |
| Profesija: | Žurnalistas, sporto naujienų redaktorius, transliacijų režisierius, komentatorius, laikraščių ir žurnalų redaktorius, TV prodiuseris, keliautojas |
| Išsilavinimas: | Vilniaus universiteto Komunikacijų fakultetas (žurnalistikos specialybė) |
| Karjera: | Sąjūdžio informacijos agentūros reporteris, laikraščio „Galvė“ redaktorius, TV prodiuseris (įvairiose televizijose), Lietuvos futbolo federacijos atstovas spaudai, TV3 žinių tarnybos sporto naujienų redaktorius, Lietuvos radijo ir televizijos atstovas ryšiams su visuomene. |
tags: #vytaras #radzevicius #gimimo
