Muzikos ir šokio pedagogė, šokėja, dainininkė teigia, kad vaiką ugdyti svarbu ne tik teoriškai, bet ir praktiškai - per įvairias fizines veiklas. Nuo pat pradžių vaikas tą daro per skonį, lytėjimą, žinoma - ir judesį. Judesys ir muzika vaikui nėra svetima, tai jam yra įgimta. Turbūt ne kartą esame matę, kaip vos užgrojus muzikai vaikas, dar net nevaikščiodamas, pradeda judėti į ritmą ir atrasti savo kūno galimybes? Judėjimas vaikui - natūralus dalykas. Būtent dėl to toliau lavinti vaiką pasitelkiant tai, kas jam sava, - teisingas pasirinkimas. Ir tai gali būti daroma įvairiausiais būdais.
Visu pirma, nedrauskime vaikui judėti, nesistenkime, kad jis elgtųsi „santūriai“, nestabdykime jo pažinimo, priešingai - padėkime jam, skatindami judėti, žaiskime įvairiausius žaidimus, bėgiokime drauge. Pirmaisiais vaiko metais ryšys ir bendravimas - vieni svarbiausių dalykų, kurie daro didžiulę įtaką vaiko vystymuisi. Turėtume atkreipti dėmesį, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai turi žaisti, mokytis per žaidimą, turėti galimybę improvizuoti, realizuoti savo idėjas.
Baleto pamokose vaikai išmoksta puikiai koordinuoti savo kūną, greitai mokytis. Net ir ateityje, netapus baleto šokėju, šie įgūdžiai labai praverčia gyvenime. Geriausia veiklose atrasti balansą.
Kodėl svarbu ugdyti vaiką per judesį ir muziką?
Kaip jau minėta, judesys ir muzika - natūralios ugdymo formos. Vaikams tai nėra svetima, jų smegenys atranda asociacijas, o tai veda prie lengvesnio mokymosi. Ne viena studija įrodžiusi, kad vaikui mokantis vieną ar kitą dalyką veikia tik tam tikra smegenų dalis. Muzikinis ugdymas veikia ne tik už klausymą atsakingą smegenų dalį, tai turi įtakos ir kitoms veikloms.
Muzika ir šokis: ar tai susijusios disciplinos?
Muzika ir šokis tiesiog neatsiejami dalykai, taigi vaiką geriausia lavinti kombinuojant šias veiklas. Namuose galite su vaiku dainuoti, pavyzdžiui, atrasti daugiau būdų kaip dainuoti vieną ir tą pačią dainą: lėtai, greitai, garsiai, tyliai, šnabždėti ir t. t.
Kaip ugdyti vaiką per judėjimą?
Šokti, žinomas pasakas perteikti judesiu ar visai be žodžių, klausytis įvairios muzikos, atsiliepti į vaiko smalsumą ir išbandyti įdomiai skambantį puodą! Kuo anksčiau. Vaikas, jau būdamas pilvelyje, pradeda girdėti garsus, muziką, ypatingą ryšį sukuria su mamos balsu. Jau tada galime pradėti supažindinti jį su šiuo aktyviu pasauliu - dainuoti, klausytis įvairios muzikos. Gimęs vaikutis jau reaguoja į skirtingus tonus, atskiria linksmas tonacijas nuo liūdnų. Studijos parodė, kad vaikučiai, kurie patyrė ryšį su tėvais per muziką ir judesį, lengviau nusiramindavo, anksčiau pradėdavo reaguoti ir suprantamai komunikuoti su tėvais - pamojuoti ranka, parodyti į daiktą, kurio nori.
Iš tiesų nėra jokios ribos, nuo kada turėtume pradėti. Vaikai yra labai skirtingi, kiekvienas turi savo mokymosi metodą, skirtingus vystymosi etapus. Norėčiau šį atsakymą stipriai susieti su emocijomis. Augdamas vaikas mokosi jas pažinti, su jomis ir jų iššauktu elgesiu susitvarkyti. Žinoma, kaip jam seksis tai daryti, labai priklauso nuo tėvų ir mokytojų. Muzikinis lavinimas gali daryti didelę įtaką emocijų reguliavimui. Vaikai išmoksta ramiau reaguoti į įvairias situacijas, lengviau suvaldo pyktį. Muzikinis lavinimas taip pat labai prisideda prie kalbos lavinimo, o tai padeda vaikams save geriau išreikšti.
Tėveliai gali namie eksperimentuoti su įvairios muzikos klausymu tam tikroje situacijoje arba prieš miegą, norėdami vaiką nuraminti. Kai kurios šeimos važinėja su vaikais į muzikos festivalius, roko koncertus. Ar tai geras sprendimas? Suteikti vaikui galimybę prisiliesti prie įvairių muzikos stilių - tikrai geras sprendimas. Vaikas praplečia akiratį ir dar geriau susipažįsta su supančiu pasauliu.
Muzikinio lavinimo nauda
Didžiausią naudą vaiko raidai teikia, kai jis vienu ar kitu būdu reaguoja į muziką, pavyzdžiui, dainuoja, šoka, ploja į ritmą ar sukuria istoriją, susijusią su klausoma muzika. Ji tikrai gali būti įvairi, nes būdamas skirtingas vaikas iš to paties dalyko gali pasiimti visai skirtingus dalykus - tai, ko jam reikia, ir net atrasti tai, ko neranda kitoje veikloje ar namuose. Šokis - viena iš išraiškos formų, ir vaikui tai gali būti puikus būdas pažinti save, ypač jei jis gali improvizuoti, o ne tik mokytis žingsnelių.
Geriausiems rezultatams pasiekti svarbus - tęstinis mokymas, o ne tik muzikos klausymas namuose. Muzikinis lavinimasis gali padėti pasiekti geresnių rezultatų įvairiose srityse. Įvairios studijos įrodė, kad muzikos ir judesio ugdymas gali padėti lavinant vaiko kūrybiškumą, kalbą, emocinius, motorikos įgūdžius. Ir tai dar tikrai ne pabaiga.
Visi vaikai turi muzikinių gabumų, tačiau kaip viskas toliau klostysis, dažniausiai priklauso nuo įdėto darbo - nuo to, kada pradėsite supažindinti vaiką su muzika, ir tęstinumo, nuolatinio praktikavimo dažnumo. Iš tiesų visi vaikai turi polinkį į muziką. Labai dažnai tėvai nusprendžia, kad jų vaikas neturi „talento“, „neduota“. Tikrai gali būti vienas vaikas gabesnis, imlesnis, kitas galbūt lėčiau įsisavinti informaciją, tačiau kiekvienas turi savo, t. y. individualų, mokymosi metodą, tik reikia jį paskatinti ir padrąsinti.
Parodykite man vaiką, kuris nemėgsta žaisti! Viskas priklauso nuo mokymo metodo. Sudominti vaiką muzika - galybė būdų.
Kada pradėti muzikinį lavinimą?
Neringa, ką muzikinis lavinimas galėtų duoti kiekvienam vaikui? Nuo kokio amžiaus galėtume pradėti apie tai galvoti? - Sureaguosiu į tą puikų žodį „išsizyziau“, nes aš turiu kitą praktiką. Lankiau chorą „Liepaitės“, jau buvau visiškai nebenorinti to daryti. Tada išsizyziau, kad mama nupirktų raudonas trikotažines kelnes, ir už tai pažadėjau, kad toliau lankysiu chorą. Jei kalbėti apie tai, nuo kada pradėti galvoti apie muzikinį lavinimą, tai ritmo jausmas yra jau kūdikystėje. Vaikelis, girdėdamas muziką, nori judėti, barškinti žaisliuką, nori imti į rankytes instrumentuką, su kuriuo galėtų „būgnauti“. Tai vyksta iki metukų. Pati tris vaikus užauginusi, kurie visi muzikuoja, tai šitą dalyką žinau. Jau dvejų metų žmogus gali parodyti, ar jis turi įgimtų muzikinių gebėjimų. Tas labai jaučiasi ir „Tele bim-bam“ darželyje. Kiek jis muzikai imlus, aktyvus pamokėlėse, o svarbiausia, kiek jose yra laimingas. Kiek išreiškia teigiamų emocijų. Daugumai vaikučių muzika yra pats pirmasis suvokiamas komunikavimo su pasauliu būdas. Čia dar nėra to vertinimo, ar - užlipo meška man ant ausies - gabus aš ar ne.
Virginija, jūsų nuomone, ką gero gali gauti vaikai ir paaugliai, lankydami muzikos pamokas, tiesiog klausydami muzikos? - Naudos yra įvairiapusės. Paantrinčiau Neringai, kad amžius yra ganėtinai ankstyvas, kadangi ritmo pojūtį vaikas jaučia dar būdamas labai mažas. Mūsų studijoje turime grupeles, kuomet su mamytėmis vaikučiai prie muzikos pratinasi dar būdami pusės metukų amžiaus, o būdami 2-3 metų muzikos pažinimo pamokose jau gali drąsiai save išreikšti. Toliau lankant muzikos pamokas arba savarankiškai muzikuojant, naudos gaunama labai daug ir įvairiapusės. Mokantis muzikos, pasijungia tam tikros juslės ir įgūdžiai, kurie yra labai stipriai susiję su koncentracija. Jeigu mes norime išmokti kūrinį pagroti, padainuoti, atlikti, turime sutelkti dėmesį. Išsiugdyti valią, kad gebėtume keletą ir daugiau nei keletą kartų atlikti tuos pačius veiksmus su instrumentu. Taip vaikai gauna gerosios disciplinos, kuomet mokomės dirbti, kad pasiektume rezultatą. Na ir, žinoma, meninė išraiška. Kartais nuoširdžiai nustembame, kai pamatome muzikuojančius savo studijos mokinius ar apskritai muzikuojančius vaikus, kai jie užlipa ant scenos. Jie daro neįtikėtinus dalykus.
Kaip atpažinti vaiko muzikinius gabumus?
Neringa, kaip suprasti, kad vaikas turi aukštai išreikštą muzikinį intelektą? - Tai yra tas stebuklas, kuris savyje talpina labai daug klausimų ir atsakymų. Ko tas žmogeliukas atėjo į šitą pasaulį? Mes, tėvai, tiesiog privalome būti prie jo tiek, kad pastebėtume esminius dalykus. Tiek muzikinį talentą, tiek kitas jo unikalias savybes. Tai yra mūsų, tėvų, pareiga. Vaikas pirmiausia yra šeimoje. Jis ten atsiskleidžia, ten pradeda reikšti save ir tai tėvai turi pamatyti. Kitu atveju yra padaroma žala - nepamatyti vaiko talento. Tai mamos ir tėčio darbas - stebėjimas, o po to vedimas teisingu keliu.
Žinote, kiekvienam savas pingvinukas yra pats gražiausias, žiūrime į savo vaiką ir atrodo, kad jis Stradivarijus, Paganinis... Kaip atpažinti talentą tėvams, kurie apie muziką neišmano? - Jeigu trūksta savos patirties, drąsos, tada galima kreiptis į specialistus. Ar į visai mažučių vaikų mokyklėles, kalbėtis. Pirmiausia yra ritmo pojūtis, muzikavimas atsiranda nuo ritmo pojūčio. Paskui reikia stebėti, kaip jis klauso muzikos. Ar jisai kartu juda ir bando dainuoti? Sakykime, mano dukra jau dvejų metų niūniuodavo televizoriaus reklamų melodijas, į kurias pati net neatkreipdavau dėmesio. Tai yra buityje matomi dalykai. Ar žmogus nori prieiti prie instrumento, jei toks yra namuose? Ar jį domina? Aišku, jeigu mes juo naudojamės, grojame, vaikas susidomi daug anksčiau. Kaip jis reaguoja į muziką? Atsisėdote į mašiną, važiuojate, įsijungėte muzikos? Ar ji dirgina vaiko vaizduotę, ar jis linksmai reaguoja? Visa tai ir yra pirmieji požymiai.
Virginija, kaip jūs patartumėte atpažinti vaiko muzikinius gebėjimus? - Pritarčiau Neringai, kad tai pastebima namuose. Kai vaikas pasiima puodus namuose, du pieštukus ir pradeda ritmuoti. Aišku, aš esu mama, kuri gali įsiterpti, testuką padaryti, paploti, paprašyti, kad tam tikrus veiksmus pakartotų. Ar vaikas jaučia ritmą, matosi jau ankstyvame amžiuje. Paskui muzikalumą galima pastebėti iš melodijų atkartojimo. Darželyje yra muzikos specialistas, kuris tikrai pastebės, kad vaikas yra į tai linkęs. Kartu dainuojant, galima matyti, kurie vaikučiai yra drąsesni, kuriems intonuoti sekasi lengviau. Mokyklose taip pat. Šiandien turime sąlygas tokius dalykus pastebėti, įvairiausių užsiėmimų nemažai.
5 paprasti patarimai, kaip padėti vaikui lavinti kalbą ir įgūdžius
Tėvų vaidmuo vaiko muzikiniame ugdyme
Konsultuodamas susiduriu su tokia situacija: jaunas žmogus, kuris yra baigęs muzikos mokyklą, pasakoja, kad paskutinį kartą grojo, kai baigė muzikos mokyklą. Maždaug prieš 3-4 metus... Labai svarbu pastebėti muzikinius gabumus, bet būna taip, kad, jei tėvai, yra baigę muzikos mokyklą, jie įsitikinę, kad ir vaikai turi ją baigti. Neringa, kas nutinka, kai tėvai turi tokią nuostatą? - Pirmasis klausimas, kas mums yra vaikas? Ar tai mūsų lūkesčių ir plano dalis? Jeigu jis yra mūsų lūkesčių ir plano dalis, tai jis tarsi privalo daryti tai, kas nepasisekė mums. Tai, ko mes troškome. Čia yra labai svarbus vaiko augimo proceso klausimas. Ar jį paleisti savuoju keliu ir žiūrėti, į kurią pusę vystosi jo asmenybė? Jeigu kalbėti apie „Upės“ pradinės mokyklos muzikos pamokas, kurios visiškai skiriasi nuo vykstančių kitose mokyklose tuo, kad mes leidžiame jau priešmokyklinėje klasėje medituoti. Mes neorientuojame vaikų į rezultatą, mes stebime juos procese. Štai tada įvyksta tas tikras savęs pažinimas muzikoje - kai tu ją jauti taip, kaip nori. Taip, kaip tau atsiveria širdelė tuo metu. Einant į muzikos mokyklą, kurią ir aš, ir mano vaikai baigė, yra kitaip. Ją vis dėlto reikia ją pabaigti, nes tėtis ar mama taip nori. Taip darė jie, taip darė galbūt jų tėvai. Čia, manyčiau, yra ta blogoji pedagogikos ir auklėjimo pusė, kai vaikas išmoksta atlikti tai, kas iš jo yra reikalaujama, pats to nemylėdamas. Ir tada iš tikrųjų, šiandien pabaigiau smuiko klasę ir mano smuikas dulka padėtas ant spintos. Kai dirbau Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vokalo dėstytoja, girdėdavau kitokių istorijų. Žmogus turi puikų balsą, neapvaldytą, bet puikų. Ir klausą turi, bet jis turi nuostatą, kad niekada nedainuos. Nes jam taip pasakė dažniausiai mokykloje, choro vadovas. Ir kiek man reikėdavo psichologiškai dirbti, kad įtikinčiau žmogų, jog taip nėra. Aišku, stebuklas, kad žmogus pagaliau patiki ir atsidaro. Labai svarbu, kas yra šalia mūsų. Kokį jam duoda impulsą, pasitikėjimą savo jėgomis. Nes muzikavimas pirmiausia yra laimė. Laisvės pojūtis. Kodėl žmonės dažnai sako, kad dainuoja tiktai duše? Nes niekas negirdi ir tuo metu yra laisvas. Ant jo bėga vanduo ir jis gali išsišaukti, išsiniūniuoti, išsidainuoti. Labai tikiu, kad šiais laikais mūsų pedagogai į kiekvieną žmogų žiūri individualiai. Neuždeda jam bloko visam gyvenimui, dėl kurio paskui tas žmogus negali būti tiek laimingas, kiek jis yra. Ir, koks jis laimingas, kai to bloko atsikrato. Jis skraido padebesiais!
Virginija, ką jūs pasakytumėte apie tokias situacijas, kai tėvai neatsižvelgia į vaikų gebėjimus. Kai atveda vaikus į jūsų studiją, kuriems reikėtų lavinti kitus gebėjimus? Galbūt teko kam nors patarti, kad ne muzikoje reikėtų vaiką lavinti? - Tiesą sakant, esu patarus, bet ne „Tylos“ studijoje dirbdama. Iš tikrųjų mūsų studija ir atsirado dėl to, kad turėtume laisvę. Kai reikia būtinai tiek metų lankyti, būtinai šitą mėnesį kažką padaryti, būtinai šitą programą pagroti, ilgainiui pradedame individualių poreikių ir lūkesčių stokoti. Studijoje leidžiame sau programą adaptuoti tam žmogui, kuris pas mus atėjo, nepriklausomai kiek jam metų. Ar jį tėveliai atvedė, ar patys tėveliai atėjo mokytis. Tas leidžia mums su mokiniu susidraugauti per muziką ir tada to nenoro, vien tik galvojant apie tai, kad aš turiu pasiekti kažkokį rezultatą, lieka mažiau. Bandome per sąmoningumą, konkrečiai savo laiko valdymą sukurti draugystę su muzika ir ją pažinti taip save praturtinant. Mes individualizuojame programas. Taip pat prieš kiekvieną pamoką turime 5 sąmoningumo (angl. mindfulness) minutes, per kurias nusiraminame ir pasiruošiame. Muzika pažįstama per meilę, atsipalaidavimą. Tada tokių minčių, ar aš gebu, ar negebu lieka mažiau. O tai, kiek judame profesionaliai į priekį, yra labai individualu.
Patarimai norintiems atrasti muziką
Neringa, ko palinkėtumėte žmonėms, kurie randa savyje muziką, jaučia jos poreikį. Ką jiems su tuo daryti? - Dainuokite duše, dainuokite vieni kitiems, šokite. Mamos, dainuokite lopšines vaikams. Tai yra pradžių pradžia. Savo kūrybos, apie, ką norite, apie tai, ką matote šalia, apie daiktą, apie žaisliuką, vaiko nosį, akytę, rankytę. Jūs turbūt ir pačios atsimenate savo mamyčių, močiučių lopšines. Skleiskitės, klausykitės muzikos. O po to, ką aš ir pati darau, labai gera pabūti tyloje. Be jokio garso, su savimi. Tam, kad galėtume laimingai žengti į priekį.
Virginija, ką jūs palinkėtumėte žmonėms, kurie jaučia, kad turi palinkimą muzikai, tačiau jų profesinė veikla susiklostė visiškai kitaip? - Nebijoti ateiti susipažinti su muzikos pasauliu. Ar suaugusiųjų muzikos mokykloje, ar susiradus mokytoją. Klausant, bendrai domintis ją pažįstame kitaip, tačiau ateiti ir profesionalų pagalba išgirsti kažkokių dalykų, su kuriais neteko susidurti. Iš savo suaugusių mokinių girdime, kad tai atveria gražių klodų. Išsirinkti instrumentą ir pradėti mokytis groti. Tam tikrai niekada nėra vėlu.
tags: #vokalo #lavinimo #pratimai #ikimokyklinio #amziaus #vaikams
