Vladas Beleckas, asmuo, kurio vardas neatsiejamai susijęs su viena iš skaudžiausių Lietuvos nepriklausomos istorijos nusikaltimų, gimė 1955 m. rugsėjo 16 d. Jo gyvenimo kelias, pažymėtas nusikalstama veikla ir ilgalaikiu įkalinimu, tapo viešai žinomas po 1998 m. įvykusio garsaus Kauno kunigo, poeto ir kolekcininko Ričardo Mikutavičiaus nužudymo.
Šis nusikaltimas, supurtęs visą visuomenę, buvo įvertintas kaip vienas iš dešimties garsiausių nusikaltimų per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį. Vlado Belecko gimimo data ir jo vėlesni veiksmai yra svarbūs suprasti visą nusikaltimo kontekstą ir jo pasekmes.
Ankstyvoji biografija ir kelias į nusikalstamą pasaulį
Vladas Beleckas, vaikystėje žinomas kaip Vladimiras Stupakovas, gimė Kaune, Žemuosiuose Šančiuose. Jo verslininko gyslelė išryškėjo anksti: jis už atlygį padėdavo senutėms, o sulaukęs pilnametystės, įformino globą kelioms vienišoms senutėms ir greitai įsigijo automobilį, vežiodamas globotines į bažnyčią.
Žemuosiuose Šančiuose gyveno nemažai sovietinių karininkų našlių, turinčių įdomių trofėjų iš karo Vokietijoje. V. Stupakovas susidomėjo senienomis ir pradėjo jomis prekiauti, sukaupdamas nemažą kapitalą. Dar labiau jis praturtėjo vedęs vyresnę prekybininkę Oną Daujotienę.
Devintojo dešimtmečio pradžioje V. Stupakovas turėjo kelis namus, vilą Jūrmaloje, senienų kolekciją ir santaupų. Vis dėlto, 1983 metais jo turtėjimą sustabdė teisėtvarka dėl stambaus masto apgavystės - brilianto vagystės. Jis buvo nuteistas kalėti 5 metus.
Nusikalstama veikla ir Ričardo Mikutavičiaus nužudymas
Atsėdėjęs V. Stupakovas pakeitė pavardę į Vladas Beleckas. Tačiau, nepaisant atsargumo, jis neatsisakė savo įpročių. Dingus kunigui Ričardui Mikutavičiui ir jo meno kolekcijai, V. Šimkus nurodė į V. Belecką kaip įtariamąjį.
1998-ųjų birželio 30-osios vakarą kunigas Ričardas Mikutavičius buvo išviliotas iš savo buto, pasiūlius pirkti antikvarinę sofą. Nuvykus į butą Panemunėje, jis buvo apsvaigintas eteriu ir pasmaugtas. Žudikai kūną įdėjo į automobilio bagažinę, nuvežė prie Nemuno ir nuskandino. Vėliau nustatyta, jog R. Mikutavičius tuo metu dar buvo gyvas. Iš R. Mikutavičiaus buto nusikaltėliai pagrobė jo sukauptą kolekciją - daugybę meno dirbinių, kurių vertė tuomet siekė apie 5 mln. litų.
V. Beleckas buvo suimtas 1998 m. liepos 3 d. Jis neigė kaltę, tačiau kratos jo namuose nedavė rezultatų. Tyrimas užstrigo aklavietėje, kol žurnalistas Vilius Kavaliauskas pranešė apie siūlymą pirkti iš R. Mikutavičiaus buto pavogtą ordiną. Pirkėju apsimetę VSD pareigūnai sulaikė V. Belecko sūnėną Rolandą su įkalčiu - Didžiojo Lietuvos kunigaikščio III laipsnio ordinu. Įkliuvėlis greitai palūžo ir parašė atvirą prisipažinimą. Pagaliau tapo aišku, kas nutiko R. Mikutavičiui ir kad amžiną atilsį kolekcininkas V. Šimkus buvo visiškai teisus.
Trys jauni vyrai - Ivanas Kvaskovas, Artūras Daškovskis bei Valdas Puodžiūnas - susiviliojo vadeivos pažadu lengvai praturtėti. Prieš pakliūdami V. Belecko įtakon, visi trys buvo teisti už smulkius nusikaltimus. Kai V. Beleckas sėbrams pažadėjo, kad per porą mėnesių jie turės po pusę milijono litų, vyrai nedvejodami sutiko padaryti bet ką.
Teismo procesas ir nuosprendis
2000 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus apygardos teismas pripažino V. Belecką kaltu dėl kunigo nužudymo organizavimo ir skyrė įkalinimą iki gyvos galvos. V. Belecko suburtos grupuotės nariai, vaikų namuose augusi ir pažadėtu solidžiu honoraru susigundžiusi trijulė sulaukė kiek švelnesnių bausmių. Valdui Puodžiūnui teismas skyrė 13 metų, Artūrui Daškovskiui - 19 metų, o Ivanui Kvaskovui - 20 metų laisvės atėmimo bausmes. I. Kvaskovas netrukus po to Alytaus pataisos namuose nusižudė.
Nuteisus R. Mikutavičiaus žudikus šio nusikaltimo istorija tuo nesibaigė. 2001 metais teisėsaugininkai gavo informacijos, kad buvusi R. Belecko žmona O. Daujotienė Vokietijoje ieško pirkėjų keliems paveikslams iš pagrobtos nužudyto kunigo kolekcijos. Surengus tarptautinę operaciją, pareigūnui apsimetus tariamu pirkėju O. Daujotienė buvo sulaikyta, įkliuvo ir Vokietijoje su vyru gyvenusi jos dukra. Paaiškėjo, kad parduoti bandyta ne tik R. Mikutavičiui priklausiusius, bet ir iš kito kolekcionieriaus, buvusio advokato Gedimino Damalako pagrobtus paveikslus.
Pagal šių metų kovą Seimo priimtas pataisas, iki gyvos galvos nuteistas žmogus po 20 metų įkalinimo gali prašyti teismo peržiūrėti bausmę. Įvertinęs nuteistojo elgesį teismas gali nustatyti terminuotą laisvės atėmimo bausmę nuo penkerių iki dešimties metų.
Bandymas sumažinti bausmę
V. Beleckas ne kartą bandė sumažinti bausmę. Kauno apygardos teismas 2020 m. atmetė Pravieniškių pataisos namų teikimą dėl bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimą. Teismas konstatavo, kad nuteistasis nepadarė pakankamos pažangos ir vis dar kelia pavojų visuomenei. Apeliacinis teismas šį sprendimą patvirtino.
Teismas kritiškai vertino tai, kad V. Beleckas atsisakė Pravieniškių pataisos namuose jam pasiūlyto valytojo darbo motyvuodamas pensiniu amžiumi. Teismas konstatavo: "Nei V. Belecko amžius, nei jo sveikata nėra tie kriterijai, kurie neleistų jam dirbti nesunkų, jokių protinių gebėjimų nereikalaujantį fizinį darbą. Akivaizdu, jog darbui nuteistasis yra išrankus, jis selektyviai renkasi, ką pataisos įstaigoje galėtų veikti, o kas jo asmenybei yra pernelyg prastas, neprestižinis darbas".
Teismas pabrėžė, kad V. Belecko elgesys bausmės atlikimo metu nėra nepriekaištingas, o daroma pažanga nėra akivaidi bei įtikinanti.
Didžiausia Lietuvos policijos gėda – kunigo Ricardo Mikutavičiaus nužudymas ir Vladas Beleckas!
Visuomenę pašiurpinusios žmogžudystės organizatorius iš belangės ištrūkti siekia nuo 2019 metų, tačiau atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų sunkumą, visi V. Belecko prašymai yra atmetami. Pagal įstatymus nuteistųjų iki gyvos galvos prašymai dėl bausmės pakeitimo į terminuotą 5-10 metų trukmės laisvės atėmimą svarstomi praėjus 20 metų nuo įkalinimo. Praėjus 20 metų terminui, prašymai gali būti teikiami kartą per metus.
Svarstant atitinkamus prašymus, atsižvelgiama į nusikaltimo sunkumą, nuteistojo elgesį kalėjime, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnį, ar jis atlygino žalą nukentėjusiems aukų artimiesiems, kitus faktorius.
Paskutinio svarstymo metu Kauno prokuroras Darius Jakutis teikimą dėl bausmės sušvelninimo V. Beleckui siūlė atmesti, o teismas su jo argumentais sutiko. „Šis nusikaltimas yra neigiamos Lietuvos istorijos pavyzdys - galima sakyti, vienas iš dešimties garsiausių nusikaltimų per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį. Tokį nusikaltimą padaręs asmuo privalo suvokti, jog bausmės pakeitimui reikia ypatingo nusipelnymo“, - portalui lrytas.lt sakė D. Jakutis, neįžvelgęs atitinkamo V. Belecko elgesio įkalinimo įstaigoje.
Prokuroras akcentavo, jog V. Beleckas padarė žalą ne tik R. Mikutavičiaus artimiesiems, bet ir visuomenei, visai Lietuvai. Didžiulę žalą būtų galima bent iš dalies atlyginti, grąžinus dalį pagrobtų ir iki šiol neatsiradusių paveikslų, tačiau to iki šiol nėra padaryta.
Tiesa, paskutinį nepalankų sprendimą V. Beleckas dar gali apskųsti Apeliaciniam teismui - greičiausiai šia teise jis ir pasinaudos, nes tiesiog nebeturi ką prarasti.
Priteista virš 400 000 eurų
V. Belecko bausmės sušvelninimo klausimas buvo svarstomas ir 2023 metais. Lietuvos apeliacinis teismas tąsyk pabrėžė, jog nežinodamas nukentėjusiųjų atsiskaitomosios sąskaitos duomenų, V. Beleckas galėjo mokėti prievolę - priteistus ieškinius į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos sąskaitą, tačiau to, vėlgi, nepadarė.
Prokuroras D. Jakutis šį Apeliacinio teismo argumentą priminė ir dabar, Kauno apygardos teisme svarstant naujausią teikimą dėl bausmės sušvelninimo, nes situacija nėra pasikeitusi - V. Beleckas į depozitinę sąskaitą pinigų vis dar nepervedė, žalos neatlygino.
R. Mikutavičiaus artimiems giminaičiams iš jo nužudymo organizatoriaus priteisti ieškiniai siekia 401 636 eurus.
