Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, tačiau jis taip pat atneša ir papildomų iššūkių, susijusių su sveikatos priežiūra. Nėščiosios organizmas yra jautresnis įvairioms infekcijoms, kurios gali kelti pavojų ne tik motinos, bet ir vaisiaus sveikatai. Vienos dažniausių ir potencialiai pavojingiausių nėštumo metu yra virusinės infekcijos.
Įvairios infekcijos nėštumo metu kelia pavojų tiek mamai, tiek ir vaisiui. Kai kurios virusinės infekcijos gali sukelti rimtas komplikacijas, todėl svarbu žinoti, kaip joms užkirsti kelią, jas laiku atpažinti ir tinkamai gydyti.
Dažniausios virusinės infekcijos nėštumo metu
Nėštumo metu moterys gali susidurti su įvairiomis virusinėmis infekcijomis, kurių dalis gali turėti neigiamos įtakos nėštumo eigai ir vaisiaus vystymuisi.
Gripas
Gripas - tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, kurią sukelia A arba B gripo virusai. Ji pasireiškia protrūkiais ir epidemijomis visame pasaulyje, dažniausiai žiemos sezono metu. Nėščiųjų ir neseniai pagimdžiusių moterų (2 sav. po gimdymo ar nėštumo netekimo) sergamumas ir mirtingumas nuo gripo yra didesnis nei bendroje populiacijoje.
Gripas paprastai prasideda staiga prasidėjusiu karščiavimu, neproduktyviu kosuliu ir mialgija. Karščiavimas paprastai svyruoja nuo 37,8 iki 40,0 °C. Kiti nespecifiniai simptomai: bloga savijauta, gerklės skausmas, pykinimas, nosies užgulimas ir galvos skausmas. Šie klinikiniai požymiai iš esmės sutampa su kitų virusinių kvėpavimo takų infekcijų, todėl, nesant diagnostinių tyrimų, jų tiksliai atskirti neįmanoma.
Praėjusio šimtmečio gripo pandemijų (1918-1919, 1957-1958 ir 2009-2010 m.) duomenys rodo, kad nėščiosios, palyginti su bendra populiacija, dažniau serga sunkesne ligos forma, yra hospitalizuojamos ir gydomos intensyviosios terapijos skyriuje bei miršta. Nėščiosioms, sergančioms gretutinėmis ligomis (pvz., lėtinėmis širdies ar plaučių ligomis, cukriniu diabetu, lėtinėmis inkstų ligomis, piktybiniais navikais, imunosupresija), kyla dar didesnė gripo komplikacijų rizika nei ne nėščiosioms. Per 2009 m. H1N1 pandemiją JAV 5% visų mirties nuo gripo atvejų buvo nėščiosios, nors jos tesudarė 1% visų JAV gyventojų. 12% su nėštumu susijusių mirčių per 2009-2010 m. pandemijos sezoną buvo susijusios su patvirtinta arba įtariama H1N1 A gripo viruso infekcija. Vėlesniame retrospektyviniame tyrime, kuriame dalyvavo daugiau kaip 2600 nėščiųjų, hospitalizuotų dėl gripo 2010-2019 m. (dauguma jų buvo trečiajame nėštumo trimestre ir tik trečdalis visų pacienčių buvo paskiepytos nuo gripo), 5% nėščiųjų reikėjo gydymo intensyviosios terapijos skyriuje, 8 nėščiosios mirė (pusė iš jų - neskiepytųjų grupėje).
Gripo virusas per placentą perduodamas retai, tačiau gripas nėštumo metu gali turėti neigiamą poveikį vaisiui net ir nesant transplacentinio perdavimo. Nėščiosios gripo infekcija gali būti susijusi su vaisiaus įgimtomis anomalijomis (nervinio vamzdelio defektai, hidrocefalija, įgimtos širdies ydos). Hipertermija, dažna klinikinė gripo apraiška, taip pat yra tam tikrų įgimtų anomalijų rizikos veiksnys, šią riziką sumažina antipiretikų vartojimas.
Gripo infekciją reikėtų įtarti tuomet, kai staiga prasideda karščiavimas, kosulys, raumenų skausmai ir kiti simptomai, tokie kaip bloga savijauta, gerklės skausmas, pykinimas, nosies užgulimas ir galvos skausmas bei kai yra padidėjęs sergamumas gripo infekcija (Šiaurės pusrutulyje - nuo rugsėjo iki balandžio, Pietų pusrutulyje - nuo balandžio iki rugsėjo). Diagnozę patvirtina teigiamas gripo viruso molekulinis ar greitasis Ag testas. Neigiamas gripo viruso testas negali paneigti infekcijos, ypač jei testo jautrumas nepakankamas arba jei mėginys paimtas praėjus daugiau kaip 4 dienoms nuo ligos pradžios.
Nėščiosioms ir gimdyvėms (iki 2 sav. po gimdymo), kurioms įtariamas arba patvirtintas gripas, rekomenduojama antivirusinį gydymą skirti kuo anksčiau, neatsižvelgiant į skiepijimo būklę. Nors antivirusinio gydymo nauda didžiausia, kai jis pradedamas per pirmąsias 48 valandas nuo simptomų atsiradimo, antivirusinis gydymas taip pat pateisinamas ir pacientams, kuriems gripas pasireiškia praėjus >48 valandoms nuo simptomų atsiradimo, ypač jei jų klinikinė būklė nepradėjo gerėti.
Oseltamiviras yra tinkamiausias antivirusinis vaistas nėščiosioms, sergančioms gripu, gydyti. Kiti neuraminidazės inhibitoriai (zanamiviras, peramiviras) yra priimtini alternatyvūs preparatai nėščiosioms gydyti, tačiau zanamiviras yra santykinai kontraindikuotinas pacientams, sergantiems astma ar lėtinėmis obstrukcinėmis plaučių ligomis, o peramivirą galima vartoti tik į veną. Antivirusinių vaistų dozavimas gripui gydyti nėštumo metu yra toks pat kaip ir kitiems suaugusiesiems. Pirmojo pasirinkimo preparatas Oseltamiviras vartojamas po 75 mg du kartus per parą 5 dienas. Didinti oseltamiviro dozę nėra tikslinga, nes didesnės naudos vartojant didesnes dozes nenustatyta.
Karščiavimui gydyti vartojamas acetaminofenas, nes hipertermija pirmojo trimestro metu siejama su nervinio vamzdelio defektais ir galbūt kitomis įgimtomis anomalijomis. Karščiavimas gimdymo metu gali būti naujagimių traukulių, encefalopatijos, cerebrinio paralyžiaus ir naujagimių mirties rizikos veiksnys. Simptominis gydymas yra panašus į nėščiųjų, sergančių peršalimo ligomis, gydymą. Empirinis antibakterinis gydymas nuo gretutinės bakterinės pneumonijos (kartu su antivirusiniu gydymu nuo gripo) yra pagrįstas tuomet, kai yra kvėpavimo nepakankamumas ir (arba) hemodinaminis nestabilumas, arba po 3-5 dienų antivirusinio gydymo ir palaikomojo gydymo būklė nepagerėja, arba pradeda karščiuoti po atsistatymo.
Gripo sezono metu rekomenduojama skiepyti nuo gripo visas moteris, kurios yra nėščios ar gali būti nėščios arba gali gimdyti. Nėščiosios gali būti skiepijamos bet kuria licencijuota inaktyvuota arba rekombinantine gripo vakcina. Nėščiosios neturėtų būti skiepijamos gyva susilpninta gripo vakcina. Skiepijimas nuo gripo yra labai svarbus mažinant motinos susirgimo gripu ir hospitalizavimo riziką, gerinant nėštumo rezultatus ir apsaugant kūdikį kelis mėnesius po gimdymo. Nėščios pacientės pasiekia panašų seroprotekcijos lygį kaip ir negimdžiusios pacientės. Skiepijimas nuo gripo taip pat sumažina su gripu susijusių hospitalizacijų riziką. Paskiepijus nėščiąją susidaro didelis serumo IgG kiekis, IgG klasės Ak per placentą aktyviai perduodami vaisiui. Didelis kiekis prieš gripą nukreipto IgA klasės Ak susidaro motinos piene, Ak perduodami kūdikiui žindymo metu. Taigi motinos skiepijimas prieš gimdymą yra veiksminga strategija siekiant sumažinti su gripu susijusį sergamumą ir mirštamumą tarp kūdikių, kuriems gresia didesnė rizika susirgti sunkia gripo forma ir kurie negali būti skiepijami iki šešių mėnesių amžiaus, nes nespėja sukurti tinkamo imuninio atsako. Pasyvi apsauga, kurią suteikia motinos skiepijimas nuo gripo, gerokai sumažėja, kol kūdikis tampa tinkamas skiepyti nuo gripo viruso. Nors nėščiosios dažnai nerimauja dėl vakcinų saugumo jų vaisiui, daugybė tyrimų neparodė, kad būtų padidėjusi komplikacijų, susijusių su gripo vakcinos vartojimu nėščiosioms, rizika, palyginti su bendra populiacija. Taip pat nepastebėta jokių reikšmingų nepageidaujamų nėštumo ar vaisiaus būklės padarinių tarp nėščiųjų paskiepytų nuo gripo. Nors gripo vakcinos, kurių sudėtyje yra adjuvantų (medžiagų, stiprinančių imuninį atsaką ir galinčių užtikrinti ilgesnę ir platesnę apsaugą nuo antigeniškai pakitusių virusų), JAV yra patvirtintos naudoti tik ≥65 metų amžiaus asmenims, Europos patirtis pateikia ribotus, bet užtikrinančius duomenis apie nėščiosioms skirtų gripo vakcinų, kurių sudėtyje yra adjuvantų, saugumą. Nėra įrodymų, kad vakcinos, kurių sudėtyje yra tiomerozalio, kenkia pacientų, kurie nėštumo metu gavo vakcinų, kurių sudėtyje yra tiomerozalio, vaikams.
Kitos virusinės infekcijos
Nėštumo metu gali kilti susirūpinimas dėl kitų virusinių infekcijų, tokių kaip COVID-19, vėjaraupiai, raudonukės, citomegalovirusas (CMV), parvovirusas B19. Kiekviena iš šių infekcijų turi savų ypatumų ir potencialių rizikų nėštumui.
COVID-19: Koronaviruso (COVID-19) simptomai yra panašūs į gripo: karščiavimas, raumenų skausmas, kosulys, dusulys. Kol kas nėra patvirtintų, patikimų ir pakankamų tyrimų apie koronaviruso (COVID-19) poveikį nėščiosioms. Tačiau, kaip ir gripo atveju, svarbu imtis prevencinių priemonių.
Vėjaraupiai: Ligą sukelia Varicella zoster virusas. Nėščiajai susirgus vėjaraupiais gali įvykti persileidimas, taip pat didesnė priešlaikinio gimdymo, negyvagimio rizika. Susirgus vėjaraupiais nėštumo pradžioje galimi vaisiaus apsigimimai (tikimybė - apie 2-3 proc.), naujagimis gali gimti mažesnio svorio, galimi raidos sutrikimai. Planuojant nėštumą (bent 1 mėn. iki pastojant) nesirgusioms vėjaraupiais moterims reikėtų pasiskiepyti.
Raudonukės: Ši infekcija - ypač pavojinga dėl apsigimimų, dar vadinamų įgimtos raudonukės sindromu ir dažniausiai susijusi su šiomis komplikacijomis kūdikiui: širdies ydomis, kurtumu, aklumu, smegenų ir kitų organų pažeidimais. Kuo anksčiau nėštumo metu (t. y. pirmoje nėštumo pusėje) susergama raudonuke, tuo apsigimimai sunkesni, tad dažnai tai būna ir savaiminio persileidimo priežastis. Susirgus taikomas tik simptominis gydymas.
Citomegalovirusas (CMV): CMV infekcijos priežastys. Plinta per kūno skysčius (kraują, seiles, šlapimą, spermą, motinos pieną). Užsikrėtus dažnai nejuntami jokie simptomai. Pagrindinė prevencinė priemonė yra geri higienos įgūdžiai. Virusą motina gali perduoti nėštumo, gimdymo arba žindymo metu. Rizika užkrėsti vaisių yra didesnė, jeigu moteris CMV nėštumo metu užsikrečia pirmą kartą. Infekcija naujagimiams yra pavojinga.
Parvovirusas B19: Infekciją sukelia B19 parvovirusas. Gali būti besimptomė arba pasireikšti nespecifiniais, peršalimą primenantiems simptomais. Vaikams virusas sukelia bėrimą ant veido, išplintantį po visą kūną. Nėščiosioms reikėtų vengti kontakto su sergančiaisiais ir rūpintis higiena. Egzistuoja apie 30% rizika, kad infekcija užsikrėtusi nėščioji virusą perduos vaisiui. 5-10% atvejų vaisius žūva.
Infekcijos nėštumo metu [ĮRAŠYTA PASKAITA]
Infekcijų diagnostika ir prevencija
Nėštumo metu atliekami įvairūs tyrimai, padedantys laiku nustatyti galimas infekcijas. Tarp jų - specifiniai kraujo tyrimai, tokie kaip Toxoplasma gondii IgG ir IgM, Raudonukės viruso IgG, CMV IgG ir IgM, Chlamydia trachomatis, B grupės beta hemolizinio streptokoko, Vėjaraupių viruso IgG, Ureaplasma urealyiticum/Ureaplasma parvum tyrimai. Taip pat atliekami tyrimai dėl hepatito B (HBsAg), ŽIV (ŽIV 1/2 ir 0 tipo antikūnai) ir sifilio (RPR ir TPHA).
Didelę dalį infekcijų galima išvengti laikantis paprastų, bet svarbių taisyklių:
- Asmens higiena: Kruopšti rankų higiena, ypač prieš valgį ir po tualeto naudojimo.
- Vakcinacija: Skiepai nuo gripo, raudonukės ir kitų rekomenduojamų ligų yra viena efektyviausių prevencijos priemonių. Nėščiosios nuo gripo skiepijamos nemokamai.
- Sveika mityba ir gyvenimo būdas: Stiprus imunitetas padeda organizmui kovoti su infekcijomis. Svarbu sveikai maitintis, pakankamai ilsėtis, vengti streso.
- Atsargumas su maistu: Vartoti tik gerai termiškai apdorotą maistą, plauti vaisius ir daržoves.
- Vengti sergančiųjų: Stenkitės vengti artimo kontakto su žmonėmis, kurie serga ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis.
- Intymi higiena: Naudoti švelnias, nealergizuojančias higienos priemones, vengti sintetinių apatinių drabužių.
Nėštumas yra jautrus laikotarpis, todėl svarbu rūpintis savo sveikata ir imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų išvengta virusinių infekcijų ir užtikrintas sveikas mamos ir vaiko vystymasis.
tags: #virusines #infekcijos #nestumo #metu
