Žiemos laikotarpiu dažniau būdingas norovirusas, kuris pasireiškia staigiu pykinimu ir vėmimu, taip pat viduriavimu. Kai kuriais atvejais šiuos simptomus lydi ir karščiavimas ir / ar kūno skausmai, panašūs į tuos, kurie būdingi gripui, todėl ši infekcija dar vadinama „skrandžio gripu“. Noro virusas - tai virškinamojo trakto virusinė infekcinė liga. Žiemą-pavasarį Lietuvoje ir kitose vidutinio klimato šalyse suaktyvėja viduriavimą sukeliantys žarnyno virusai, todėl susergama norovirusine infekcija, kuri dar vadinama „žiemos vėmimų liga“ arba „skrandžio gripu“. Šiuo virusu užsikrėsti gali visų amžiaus grupių asmenys, todėl noro virusas pasireiškia tiek kūdikiams, tiek pagyvenusiems žmonėms, kurių nusilpusi imuninė sistema. Vis tik didžiausias sergamumas pastebimas vaikams iki 9 metų.
Žiemos laikotarpiu dažniau būdingas norovirusas, kuris pasireiškia staigiu pykinimu ir vėmimu, taip pat viduriavimu. Kai kuriais atvejais šiuos simptomus lydi ir karščiavimas ir / ar kūno skausmai, panašūs į tuos, kurie būdingi gripui, todėl ši infekcija dar vadinama „skrandžio gripu“. Rotavirusinei infekcijai būdingas ūmus vandeningas viduriavimas, vėmimas. Gali kilti temperatūra, kamuoja pilvo skausmas.
Virusinės žarnyno infekcijos apima įvairius patogenus, tokius kaip virusai, bakterijos ir parazitai, kurie sukelia uždegimą žarnyne. Šios infekcijos gali pasireikšti ūmiai arba lėtai, priklausomai nuo sukėlėjo ir organizmo atsako. Pagrindinės virusinių ir kitų žarnyno infekcijų priežastys apima įvairius patogenus, tokius kaip norovirusai, rotavirusai, salmonelės ir E. coli. Šie mikroorganizmai dažnai plinta per užterštą maistą ir vandenį, nesilaikant higienos normų. Taip pat gali pasireikšti infekcijos dėl kontakto su užkrėstais asmenimis.
Iš visų infekcinių ligų, sukeliančių viduriavimą, noro virusas yra pati dažniausia. Noro virusu žmogus gali užsikrėsti keletą kartų, vadinasi vieną kartą susirgus imunitetas šiam virusui nesusidaro. Pirmieji ligos simptomai pasireiškia po užsikrėtimo praėjus 12-48 valandoms. Norovirusai stebėtinai atsparūs temperatūros svyravimams (atsparumas 60-70 laipsnių temperatūrai bei atšalimams) ir net kai kuriems dezinfekantams.
Protrūkių metu norovirusai gali plisti keliais būdais: protrūkio pradžioje užsikrečiama per maistą, vėliau infekcijos plinta ligonių šeimose. Žmogus gali užsikrėsti norovirusine infekcija nuo tiesioginio sąlyčio su kitu sergančiuoju, per maistą (ypač termiškai neapdorotą), orą, užterštus daiktus (ir fekalijas). Taip pat svarbu atidžiai rinktis geriamą vandenį ir maudantis viešuose baseinuose vengti vandens patekimo į burną.
Noro viruso inkubacinis periodas (laikas, nuo užsikrėtimo iki simptomų pasireiškimo) trunka nuo 12 valandų iki 2 dienų. Noro viruso simptomai dažniausiai praeina po 24-60 valandų. Vėmimas; vandeningas viduriavimas; pykinimas; raumenų bei sąnarių skausmai; pilvo, galvos ir raumenų skausmai; bendras negalavimas; karščiavimas. Rimtesni simptomai: vėmimas tulžimi, krauju, viduriavimas su krauju, sąmonės sutrikimai, aukšta temperatūra.
Jei būklė nesunkėja, virusas yra gydomas namuose, tačiau jeigu simptomai nepraeina per 3 dienas ar liga suintensyvėja, reikėtų apsilankyti pas gydytoją. Kaip ir kiti virusai, norovirusai negydomi su antibiotikais ar priešvirusiniais vaistais, todėl pagrindinis gydymas yra simptomų palengvinimas: ypatingai svarbu palaikyti tinkamą skysčių kiekį organizme, jog nekiltų dehidratacijos pavojus; vartokite papildus (kalis, magnis) ar kitus preparatus, kurie atstato elektrolitų balansą organizme; venkite aštraus ar saldaus maisto, pieno produktų ar kito maisto, kuris gali sudirginti organizmą.
Pagrindiniai simptomai apima viduriavimą, vėmimą, pilvo skausmus, karščiavimą ir bendrą silpnumą. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo infekcijos sunkumo ir paciento sveikatos būklės.
Viduriavimas paprastai tęsiasi iki 7 dienų, tačiau dėl skysčių trūkumo nulemtos dehidratacijos vaiką gali tekti paguldyti į ligoninę. Viduriuodamas ir vemdamas jis greitai netenka daug skysčių ir elektrolitų (kalio, natrio, gliukozės), kuriuos būtina greitai atkurti. Todėl svarbu pastebėti dehidratacijos požymius ir iš karto pradėti vaiką girdyti specialiais tirpalais, kurių galima įsigyti vaistinėje. Netekęs daug skysčių vaikas verkia be ašarų, suretėja šlapinimasis, sumažėja seilių, liežuvis pasidaro sausas ir su apnašom, išsausėja ir suskeldėja lūpos, suglemba oda.
Pavojingiausia yra rotavirusinė infekcija, nes ji sukelia ilgiausiai trunkantį viduriavimą ir karščiavimą, netenkama daugiausiai elektrolitų. Rotavirusine infekcija nuo 6 mėnesių iki 3 metų perserga dauguma vaikų. Išvengti šios infekcijos galima pasiskiepijus.
Jeigu viduriuojantis vaikas nevemia, temperatūra nėra aukšta, gali užtekti skysčių ir probiotikų, kuriuos reikia pradėti duoti kuo greičiau. Kad išvengtumėte dehidratacijos, viduriuojantį vaiką girdykite vandeniu ir arbatomis (tinka mėlynių, kmynų, ramunėlių arbatos), gerti jis turi dažnai ir po truputį. Nuo pat viduriavimo pradžios vaikui patariama duoti probiotikų. Infekcijos sukeltas žarnyno gleivinės uždegimas sutrikdo virškinimą, nes viduriuojant visada pažeidžiama bakterijų pusiausvyra ir svarbu atkurti normalią žarnyno mikrobiotą. Tai padaryti padeda probiotikai. Jie sumažina viduriavimų skaičių, o veiksmingumas didesnis pradėjus vartoti viduriavimo pradžioje. Probiotikai ne tik suretina viduriavimus, bet ir pagerina virškinimą, sustiprina imunitetą.
Vienas iš nebakterinių probiotikų yra mieliagrybis Saccharomyces boulardii. Išskirtinės šio mieliagrybio savybės, kad jis yra 10 kartų didesnis už bakteriją, todėl gali pašalinti iš žarnyno daugiau patogeninių mikroorganizmų. Saccharomyces Boulardii sudaro palankias sąlygas žarnyne daugintis geriosioms bakterijoms, išskiria fermentus, kurie neleidžia patogenams prisitvirtinti prie žarnyno gleivinės. Vartojant šio mieliagrybio preparatą viduriavimo metu ne tik atkuriama žarnyno mikrobiota, bet ir mažiau netenkama skysčių, pagerėja maistinių medžiagų pasisavinimas ir imunitetas.
Verta nepamiršti, kad didžiausias pavojus sirgti sunkia rotavirusinės infekcijos forma kyla 6-24 mėn. amžiaus kūdikiams ir vaikams, kurie nėra paskiepyti nuo šio sukėlėjo. Norint išvengti sunkių infekcijos formų, šia vakcina skiepijami visi 2-6 mėn. Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu - į specialistą.
Pastebėjus, kad mažylis rečiau šlapinasi, šlapimas tapo tamsesnis, vaikas tapo neįprastai vangus ar irzlus, reikėtų skubiai kreiptis medikų pagalbos - yra tikimybė, jog vaikas jau patiria lengvo arba vidutinio laipsnio dehidrataciją.
Visais atvejais, susidūrus su ūmiu viduriavimu ar vėmimu, svarbu užtikrinti pakankamai skysčių, kad organizmas nepatirtų dehidratacijos. Net varginant vėmimui, stenkitės nuolat gurkšnoti skysčių - tai gali būti paprastas ar mineralinis vanduo, elektrolitais praturtintas tirpalas. Svarbu negirdyti vaiko iš karto išvėmus, palaukti 15-20 min., leisti skrandžio sudirgimui kiek nurimti ir tada girdyti po vieną gurkšnelį kas 3-5 minutes.
Nors vaikams gali būti sunku įsiūlyti vandens, saldžių gėrimų - limonadų ar sulčių, vaikų ligų gydytoja A. Vaščiūnaitė pataria vengti. Pastarieji gali sustiprinti viduriavimą. Negalavimų laikotarpiu ji taip pat pataria rinktis lengvą, tausojantį maistą, vengti pieno produktų, šviežių vaisių ir dažovių.
Kūdikiams - nemokami skiepai nuo rotaviruso Nuo 2018 m. Lietuvoje 2 mėnesių sulaukę kūdikiai gali būti skiepijami vakcina, apsaugančia nuo rotavirusinės infekcijos. Kitaip nei įprastos vakcinos, pastaroji - ne suleidžiama, bet geriama. Mažyliams sugirdomos dvi-trys nedidelės dozės specialaus tirpalo ir po kurio laiko suformuoja imunitetas. Nors tikimybė susirgti rotavirusu išlieka, pasiskiepijus, jo simptomai bus gerokai švelnesni, o mažylis bus apsaugotas nuo sunkių komplikacijų.
Šia vakcina kūdikiai skiepijami nemokamai.
Svarbiausias ir efektyviausias būdas sumažinti infekcijų plitimą - rankų plovimas. Tai reikėtų daryti po sauskelnių ar suterštų rūbų keitimo bei pasinaudojus tualetu. Rankas reikėtų plauti 15-30 sek. po tekančiu vandeniu, intensyviau muilu trinant riešus, tarpupirščius, nagus, o jas nusausinti vienkartiniu rankšluosčiu. Kartais alternatyva galėtų būti alkoholiniai rankų dezinfekantai, tačiau jie neapsaugo nuo noroviruso plitimo, todėl esant galimybei patariama rankas plauti muilu ir vandeniu.
Pradėjusio viduriuoti vaiko neleiskite į darželį ar mokyklą ir kreipkitės į gydytoją. Ligoniukui skirkite atskirą kambarį, kurį dažnai vėdinkite ir valykite. Žarnyno infekcijas sukeliantys virusai yra atsparūs ir jiems sunaikinti neužtenka paprastų buitinių valiklių. Todėl grindų plovimui naudokite dezinfekuojančias priemones su chloru, paviršius bei įrenginius valykite buitiniais dezinfekantais. Ypač kruopščiai valomas ir dezinfekuojamas vonios kambarys, klozetas, durų rankenos, laiptų turėklai. Sergantis vaikas turi valgyti iš atskirų indų, jo patalynė ir rankšluosčiai taip pat turi būti individualūs. Ligonio indai ir stalo įrankiai plaunami karštu vandeniu ir dezinfekuojančiu indų plovikliu.
Virusinės ir kitų patikslintos žarnyno infekcijos dažniausiai paveikia virškinimo sistemą, ypač plonąją ir storąją žarną. Žarnynas yra sudarytas iš kelių dalių, įskaitant skrandį, plonąją žarną, storąją žarną ir tiesiąją žarną. Šios infekcijos gali sukelti uždegimą, gleivinės pažeidimus, sutrikdyti maisto medžiagų įsisavinimą ir sukelti dehidrataciją.
Virusinės žarnyno infekcijos: kaip atskirti ir gydyti vaikams ir suaugusiems. Kaip atskirti apsinuodijimą maistu nuo virusinės infekcijos. Simptomai, perdavimas ir gydymas.
