Nors straipsnyje tiesiogiai nenurodoma Virginijaus Jocio gimimo data, gausi informacija apie jo visuomeninę veiklą, šeimą ir profesinį kelią atskleidžia svarbias jo gyvenimo detales.

Visuomeninė ir etninės kultūros puoselėtojo veikla

Virginijus Jocys yra etninės kultūros puoselėtojas ir Šilalės kraštiečių draugijos pirmininkas. Jis aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, siekdamas išsaugoti ir populiarinti lietuvių kultūrą bei tradicijas. 2010 metais jis buvo apdovanotas „Auksine gide“ už savo nuopelnus.

V. Jocys pabrėžia laisvės ir nepriklausomybės svarbą, ypač primindamas jaunajai kartai apie kovas už laisvą žodį ir savo vėliavą. Jis teigia, kad nepriklausomybė nebuvo duota lengvai, ir ragina gyventi savisaugos režime, atsižvelgiant į kaimynystėje esančias grėsmes. Pasak jo, 1991-ųjų sausio dienomis buvo ginama ne abstrakčioji Lietuvos laisvė, bet gelbėjami sužeisti ir žuvę tautiečiai. Jis džiaugiasi, kad „Dainuojanti revoliucija“ nuaidėjo gražiu pavadinimu, ir tikisi, kad dainos skambės ir ateityje, nors ir pritaikant naujus laiko padiktuotus būdus išsaugoti ir apginti laisvę.

Šilalės kraštiečių draugija, kuriai vadovauja V. Jocys, veiklą pradėjo atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Draugijos tikslas buvo suburti žmones bendram darbui krašto klestėjimui. V. Jocys į šią veiklą įsijungė dar studijuodamas Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. Jis apgailestauja, kad dabartinei rajono valdžiai mažai bereikia kraštiečių „talkos“.

Vienas iš svarbių Vilniaus šilališkių veiklos aspektų yra žemaičių tarmės išsaugojimas ir populiarinimas. Virginijus pabrėžia, kad tai svarbu, nes Šilalei atstovauja žinomos kalbininkės.

Šeima ir kilmė

Atskleidžiama informacija apie Virginijaus Jocio tėvą, Kazimierą Jocių, kuris sulaukė 90-ojo gimtadienio. Kazimieras Jocys su žmona Birute Aniceta užaugino 5 vaikus, susilaukė 10 anūkų ir 4 proanūkių. Jis yra vienas iš vyriausių Auksoro kaimo senbuvių.

Tėvo 90-osios gimimo sukakties proga sūnus, profesionalus istorikas ir etninės kultūros žinovas Virginijus Jocys, išleido proginį leidinėlį - naminę knygą „Gyvenimo brydė per auksinę rasą, Žemaičių plentu, pro Birutės sodą, prie Lokystos, greta sargvietės, link šišioniškių klaidžių pėdų prie Baltijos…“ Šiuo pavadinimu jis metaforiškai akcentavo tėvelio Kazimiero Jocio svarbiausius gyvenimo etapus. Knygos viršeliuose - jubiliato ir jo žmonos Birutės Anicetos Jocienės portretai, nutapyti dailininko Kazio Kęstučio Šiaulytės.

Leidinėlyje įamžinta žemaičio K. Jocio gyvenimo istorija, apimanti istorinės medžiagos apie jo prosenelių kraštą ir giminę net iš XIX amžiaus. Kazimiero tėvo Jono tėviškė buvo Kiaulakių kaime. Onai ir Jonui Jociams gimė dešimt vaikų, iš kurių palikuonių susilaukė tik šeši. Iš visų brolių ir seserų gyvas liko tik Kazimieras.

Kazimieras Jocys, jaunystėje išvykęs į Klaipėdą, dirbo Baltijos laivyne ir žvejybiniame laive, vėliau - Vakarų laivų remonto įmonėje. Nepaisant gyvenimo pokyčių, jo dvasinis ryšys su Endriejavo kraštu nenutrūko. Jis dažnai su vaikais apsilankydavo gimtinėje svarbių švenčių proga ir talkindavo giminaičiams žemės ūkio darbuose.

Virginijus Jocys, būdamas žemaitis, akcentuoja tai kaip dalį savo tapatybės. Jo gyvenimo kelio pasirinkimą nulėmė tėvelio ugdyta lietuviškumo dvasia ir meilė gimtajam kraštui. Taip pat įtakos turėjo aktyvūs visuomeniški seneliai ir tetos. V. Jocys ieškojo lietuviškų šaknų ir mano, kad tai svarbu kiekvienam žmogui.

Profesinė veikla

Virginijus Jocys dirba „Versmės“ leidykloje vyriausiuoju redaktoriumi. Anksčiau jis buvo Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas, o dabar yra jos narys.

Pasak V. Jocio, tėvelis pažinojo iškilias tarpukario Lietuvos asmenybes, tokias kaip politikas Edvardas Turauskas ir profesoriaus fiziko Stepono Ašmonto tėvelis Pranas Ašmontas.

V. Jocys surinko istorinę medžiagos ne tik apie savo giminę, bet ir apie Endriejavo, Laukuvos, Kartėnų ir kitas vietoves.

tags: #virginijus #jocys #gime

• Kaip vertinami vaikai darželyje?
• Dainelės apie voriukus ir draugus
• Sprendimai dėl vaiko pinigų nebuvimo
• Šiluma ir originalumas vaikų atvirukuose
• Biologiniai ir dvasiniai aspektai: vyriškos ir moteriškos ląstelės susijungimas