Spalvos vienareikšmiškai daro įtaką žmogaus psichikai. Tai nepaneigiamas faktas. Psichologai sako, kad žiūrint į bet kokį atspalvį žmogaus smegenys išskiria unikalią cheminę reakciją, kuri veikia emocijas ir net intelektualinius gebėjimus. Violetinė - ne išimtis.

Spalvų poveikį žmogui nagrinėjantys specialistai pastebi, kad egzistuoja ryšys tarp vaiko charakterio ir mėgstamiausios spalvos. Mokslinio paaiškinimo tam kažin ar yra, tačiau spalvų poveikis žmogui yra vargu ar nuginčijamas. Kodėl vieni vaikai labai mėgsta rožinę spalvą, o kiti nė už ką nesirengia tokios spalvos rūbais? Kaip sužinoti, kokia spalva yra vaiko mėgstamiausia? Jeigu vaikas didesnis, galima apie tai su juo pasikalbėti, na, o mažesnio vaiko mėgstamas spalvas parodys tam tikri jo įpročiai. Kokios spalvos kreidelę ar pieštuką vaikas ima pirmiausia, kai susiruošia piešti? Kokios spalvos rūbus jis labiausiai mėgsta? Kokios spalvos pliušinis žaislas pirmiausia atkreipia jo dėmesį parduotuvėje? Šie ir kiti vaiko elgsenos pastebėjimai jo kasdieninėse situacijose padės nustatyti jo mėgstamą spalvą.

Vaikystėje kiekviena diena - tai atradimų pilna kelionė. Spalvos tampa vienu pirmųjų būdų pažinti pasaulį: jos skatina smalsumą, lavina vaiko kalbą, ugdo kūrybiškumą ir padeda suprasti aplinką. Spalvų atpažinimas - ne tik žaidimas, bet ir svarbi ankstyvosios raidos dalis.

Violetinė spalva: reikšmė ir simbolika

Viena paslaptingiausių spalvų, be abejo, yra violetinė. Šią spalvą gaubia daug mitų ir legendų. Violetinė spalva reiškia išlavintą vaiko fantaziją, intuiciją, jautrumą, emocionalumą ir intelektinę brandą.

Violetinė spalva yra raudonos ir mėlynos spalvos mišinys. Violetinė simbolizuoja ribos peržengimą ir aktyvina mūsų pasąmonę. Gyvenimui keičiantis ar tada, kai gilinamasi į save, jaučiamas violetinių tonų poreikis. Violetinė spalva taip pat siejama su magija ir mistika.

Psichologijoje violetinės spalvos pagrindinis simbolis - pelėda, siejama su išmintimi ir misticizmu. Viduramžių mituose violetinė spalva yra atgailos spalva. Violetinė spalva išgaunama, sumaišius raudoną su mėlyna. Todėl ši spalva - tai dviejų visiškai priešingą poveikį turinčių spalvų simbiozė. Skirtingų violetinių atspalvių reikšmė priklauso nuo to, kokia spalva dominuoja. Jeigu galutinė spalva yra labiau mėlyna (tamsiai violetinė) - tai ryški galios ir grubumo apraiška.

Violetinė spalva praneša apie vaikų jautrumą. Šie vaikai lengvai pasiduoda kitų daromai įtakai ir greitai susijaudina. Vaikai, kurie dažnai renkasi violetinę spalvą, reikalauja daugiau dėmesio, palaikymo.

Violetinė spalva gali turėti teigiamą poveikį, priimant globalinius planus, padeda sugalvoti genialių idėjų. Violetinė spalva taip pat siejama su intuicija, kai ribos tarp realybės ir fantazijos beveik išsitrina. Gali padėti, jei vargina neurozės, vegetacinė kraujagyslių distonija, panikos priepuoliai ir nerimo sutrikimai. Violetinė spalva įneša daugiau jautrumo. Ji gali veikti kaip įkvėpimo šaltinis.

Neigiama violetinės spalvos įtaka psichologijoje gali būti per didelis jausmų ir pojūčių kontroliavimas, perdėtas pedantiškumas. Ką reiškia violetinė, kai joje yra daugiau raudonos spalvos? Toks atspalvis rodo nebrandumą, net infantilumą.

Violetinė laikoma oficialia feminizmo spalva. Tai spalva, kurią mėgsta idealistai, nes ji akimirksniu padeda padidinti pasitikėjimą savimi, savigarbą. Ši spalva tinka ir nėščiosioms, nes siejama su paslaptimi ir paslėptu jausmingumu.

Reikia paminėti, kad violetinė spalva skatina jausmingumą, labai didelį jautrumą, polinkį į kraštutinumus.

Violetinė spalva vaikų piešiniuose

Vaiko piešiniai - tarsi raktas į jo vidinį pasaulį. Psichologai ir raidos specialistai nustatė, kad pagal tai, kokios spalvos dominuoja mažųjų piešiniuose, galima nemažai pasakyti apie vaiko charakterį, jo reakciją į įvairiausias gyvenimiškas situacijas bei mikroklimatą, tvyrantį mažojo dalininko šeimoje.

Jei vaikas dievina violetinę spalvą, veikiausiai jo vidinis pasaulis itin turtingas, pats mažylis - jautrus ir artistiškas. Jis lengvai susijaudina, pasiduoda svetimai įtakai. Šie vaikai siekia aplinkinių dėmesio ir tuo pačiu geba pažvelgti į save iš šalies. Jie labai pažeidžiami, labiau nei kiti bendraamžiai trokšta palaikymo ir paskatinimo.

Vaikams violetinės ir mėlynos spalvos atrodo ryškesnės nei vyresnio amžiaus žmonėms. Maži vaikai kiekvieną spalvą „priima“ tarsi didžiausią stebuklą. O kiek teigiamų emocijų gimsta, kai jie jau geba atpažinti matytas spalvas.

Kitos spalvos ir jų reikšmės vaikų piešiniuose

Iš spalvų, kurias renkasi vaikas, galima ne tik sužinoti jo savijautą, bet ir suprasti jo elgesio priežasties.

• Mėlyna: Jei vaikas pirmenybę teikia mėlyniems atspalviams, jo charakteris taikus. Paprastai tokie vaikai kaprizus rodo retai, mėgsta pasinerti į apmąstymus, jiems patinka ramūs žaidimai, pavyzdžiui, konstruktorius, dėlionė, knygos ir pan. Mėlyna spalva byloja apie ramybę bei harmoniją. Mėlynos spalvos mėgėjai dažniausiai būna uždari. Nors ši spalva skatina vaikų kūrybiškumą, tačiau per daug mėlynos spalvos gali sukelti depresiją. Reikėtų atkreipti dėmesį, jei vaikas mieliau renkasi tamsius mėlynus atspalvius. Tai gali liudyti vaiko polinkį į melancholiją, liūdnumą, uždarumą. Išsiaiškinkite, ar tai nuolatinis, ar daugiau momentinis pasirinkimas, pavyzdžiui, dėl perskaitytos liūdnos pasakos ar išgirstos liūdnos istorijos.
• Geltona: Geltoną spalvą mėgstantis mažylis orientuotas į milžiniškus gyvenimo pasiekimus. Šią spalvą vaikystėje renkasi lyderiai, būsimi verslininkai, politikai - įtakingi asmenys. Dažnai tokie vaikai mėgsta fantazuoti. Jie būna paklusnūs, bet pernelyg linkę svajoti. Geltona - vienas iš optimalių vaikystės pasirinkimų, liudijantis apie teigiamą atmosferą namuose ir mokykloje. Geltona: Dvasingumo ir tuo pačiu grėsmės spalva. Tai laisvi, originalūs, nebijantys galvoti ir elgtis savaip žmonės. Geltona - laisvės, laimės bei spontaniškumo atspalvis. Geltonos spalvos mėgėjai tikri svajotojai, tačiau tuo pačiu, jie būna ir labai reiklūs sau. Geltona spalva ugdo intelektą, gerina atmintį, todėl ši spalva puikiai tinka vaikų kambariuose ar žaidimų aikštelėse.
• Rožinė: Daugumai mergaičių patinka rožinė spalva. Toks pasirinkimas liudija apie moteriškumą, emocionalumą. Rožinę spalvą aktyviai eksploatuoja mergaitėms skirtų žaislų gamintojai, taigi nieko keisto, kad joms ji patinka. Jei vis tik ši spalva patinka berniukui, tai gali rodyti jo pažeidžiamumą, neapsisprendimą, paieškas ir uždarumą. Rožinė laikoma raminančia spalva. Vaikai, mėgstantys šią spalvą, pasižymi švelnumu, lengvu prisitaikymu aplinkoje bei komunikabilumu.
• Raudona: Raudonos spalvos mėgėjai pasižymi dideliu ekspresyvumu. Jei vaikas mėgsta šią spalvą, jis pasižymi nepriklausomu charakteriu, polinkiu į lyderystę, populiarumo ir pagyrų siekimu. Tokie vaikai labai energingi, judrūs, siekia tikslo. Jie linkę mokytis naujų dalykų, greitai išmoksta skaityti ir rašyti. Raudona: Kraujo, sveikatos, gyvenimo, energijos, jėgos, valdžios spalva. Šie vaikai atviri ir aktyvūs. Raudona - aistros, meilės, energijos bei valdžios spalva. Šią spalvą mėgstantys vaikai gali būti labai energingi arba nepaklusnūs, kartais netgi agresyvūs.
• Oranžinė: Ši spalva - tikrų optimistų pasirinkimas. Tokie vaikai pasižymi atvirumu, linksmumu ir kalbumu. Mažasis oranžinės spalvos gerbėjas turi daug draugų, be jokių sunkumų mezga kontaktą su suaugusiaisiais, aplinkiniams kelia susižavėjimą savo drąsa ir tiesumu. Tam tikrais atvejais polinkis į oranžinę spalvą susijęs su nervingumu. Tokie vaikai lengvai paveikiami, todėl net ir nereikšminga smulkmena jiems gali sukelti stiprų poveikį. Oranžinė - šios spalvos gerbėjai mėgsta naujoves, orientuojasi į greitus rezultatus ir yra labai draugiški. Pasak psichologinių tyrimų, oranžinė spalva padeda ugdyti kritišką mąstymą, todėl ši spalva gali būti naudojama ir mokyklose.
• Žalia: Jei vaikui patinka salotinis atspalvis, tai liudija apie jo ramybę ir optimizmą. Tokiems vaikams būdingas išskirtinis intelektualumas, gerai išlavinta fantazija ir analitinis protas. Jei vis tik vaikui labiau prie širdies tamsiai žalia spalva, būtina susirūpinti: paprastai šią spalvą renkasi į uždarumą linkę vaikai, kurie jaučiasi nesuprasti juos supančios aplinkos. Žalia: „Žalieji“ vaikučiai dažnai jaučiasi apleisti, jiems trūksta motiniško švelnumo ir globos. Žalia - ši spalva simbolizuoja ne tik gamtą, bet ir pažinimą bei gėrį. Vaikai, kurie yra žalios spalvos mėgėjai, būna atviri ir ištikimi, nuo mažens yra iniciatyvūs ir turintys gerą intuicijos jausmą. Jie labai greitai supranta, jeigu jiems yra meluojama.
• Balta: Baltą spalvą mėgsta pastabūs, tačiau tuo pačiu ir kuklūs mažyliai. Tokie vaikai pasižymi gerai išlavintu emociniu intelektu, jie emocingai analizuoja visus aplink vykstančius dalykus. Jei jūsų vaiko mėgstamiausia spalva balta, tikėtina, kad jis turi įgimtą polinkį į filosofinius apmąstymus. Tokių vaikų vidinis pasaulis turtingas, jų emocinis intelektas aukštas, bet jie neretai kur kas labiau užsidarę nei jų bendraamžiai.

Spalvų poveikis vaikams ir jų ugdymas

Spalvos vienareikšmiškai daro įtaką žmogaus psichikai. Tai nepaneigiamas faktas. Psichologai sako, kad žiūrint į bet kokį atspalvį žmogaus smegenys išskiria unikalią cheminę reakciją, kurie veikia emocijas ir net intelektualinius gebėjimus.

Spalvos veikia kūną, protą, sukelia fiziologines reakcijas, turi įtakos vidaus organų veiklai, bendrajam žmogaus darbingumui. Spalvos veikia mūsų nuotaiką, apetitą, miegą ir kiekviena iš jų turi savo reikšmę.

Vaikams yra dar svarbiau aplink save matyti spalvas, kurios skatina pažinti pasaulį, gerai nuteikia ir reikiamu metu leidžia susikaupti. Tyrimais įrodyta, kad net naujagimiai jaučiasi saugesni, jei jų aplinkoje dominuoja šviesūs pasteliniai tonai. Patys mažiausi labai jautrūs dėvimų drabužėlių spalvai, ypač galvos apdangalui. Kadangi jie patys nesirenka dėvimų ar aplinkoje esančių spalvų, tėvai turėtų pasirūpinti savo mažylių komfortu. Drabužėlio spalva vaikams tikrai labai svarbi. Tuo įsitikiname, jei tik leidžiame pačiam vaikui pasirinkti kuo rengtis.

Kada vaikai pradeda pažinti spalvas? Gali pasirodyti keista, bet nėra taip, kad nuo metukų ar nuo 1,5 metų jau galime pasiimti spalvų paletę ir pažindinti vaiką su spalvomis. Spalvų matymas, suvokimas ir bandymas skirti pradeda formuotis jau nuo kūdikystės. Kūdikiai nuo 0-2 mėn. skiria kontrastingas spalvas, pavyzdžiui, juodą ar baltą, kurios patraukia jų dėmesį dėl ryškumo. O jau nuo 2-4 mėn. pradeda skirti ryškesnes spalvas, tokias kaip mėlyna, violetinė, pilka. Mažylis, būdamas 4 mėnesių, jau gali vizualiai atskirti daugumą spalvų, tačiau tai dar nereiškia, kad jis jas sąmoningai suvokia ar įvardija, tai labiau fiziologinis gebėjimas.

Nuo metų iki 2. Apie antrus metus vaikas vizualiai jau skiria pagrindines spalvas (raudoną, geltoną, mėlyną), tačiau dar negeba įvardinti ir nesupranta spalvų pavadinimų. Jie gali, pavyzdžiui, išsirinkti mėgstamą raudoną žaislą iš kelių skirtingų spalvų daiktų. Tėvų vaidmuo šiuo etapu galėtų būti toks - pasiūlyti daug vizualinių patirčių: rodyti daiktus, įvardyti spalvas, skatinti vaiką bandyti kartoti. Bet labai svarbu nedaryti spaudimo - spalvų mokymasis turi būti natūralus, per žaidimą.

Nuo 2 iki 3 metų. Vaikams nuo dvejų iki trejų metų jau galime pasiūlyti daugiau žaidimų su spalvomis. Tokio amžiaus vaikas jau gali aiškiai parodyti, kad turi savo mėgstamiausių spalvų. Jis pasirenka, kokios spalvos drabužius nori rengtis, kokio baliono paprašys ar kokį žaislą išsirinks. Tai rodo augantį jo savarankiškumą bei pirmuosius estetinės nuovokos daigus. Šiame amžiuje ypač tinka akvarelė. Ji leidžia ne tik džiaugtis ryškiomis spalvomis, bet ir „žaisti“ su jų maišymu, stebėti, kaip viena spalva pereina į kitą, kaip iš lašelio vandens gimsta naujas atspalvis. Tokie bandymai lavina kūrybiškumą, smulkiąją motoriką, kantrybę bei suteikia daug džiaugsmo atradimų. Suaugusieji gali skatinti vaiką žaisti su spalvomis - siūlyti piešti kartu, rodyti pavyzdžius gamtoje, kalbėti apie spalvų nuotaikas. Tokiu būdu spalvos tampa ne tik estetiniu, bet ir emociniu ugdymo įrankiu.

Nuo 3 metų. Trejų metų vaikai jau turi patirties atpažinti ir įvardyti pagrindines spalvas, todėl šiuo laikotarpiu galima pereiti prie gilesnio spalvų suvokimo - jų simbolikos ir sąsajų su kasdieniu gyvenimu.

Spalvų pažinimas ankstyvajame amžiuje yra procesas, kuris vystosi palaipsniui, kartu su vaiko regos, kalbos ir pažintinių gebėjimų branda. Labiausiai spalvų pažinimą palengvina aplinkos įvairovė. Kuo daugiau spalvingų objektų supa vaiką, tuo gausesnė jo patirtis ir greitesnis spalvų pažinimas. Jei vaikas auga aplinkoje, kurioje vyrauja tik neutralūs tonai, spalvų pažinimo procesas gali būti lėtesnis. Didelę įtaką daro spalvoti žaislai, knygos su ryškiais paveikslėliais, spalvingi drabužiai ar gamtos objektai.

Antras veiksnys - suaugusiųjų kalba. Kai tėvai ar mokytojai dažnai įvardija spalvas, vaikas pradeda sieti žodį su daiktu ir jo spalva. Nuolatinis įvardijimas padeda vaikui įsiminti spalvų pavadinimus, todėl rekomenduojama spalvas akcentuoti kasdienėje veikloje, o ne tik žaidimų metu.

Atminkite, tokio amžiaus vaikams visas mokymasis vyksta per žaidimą, o jeigu pasitelkiate ir eksperimentus, atsiranda dar daugiau emocijų ir noro smalsauti. Spalvotos kaladėlės, dėlionės, piešimas, lipdymas, spalvų rūšiavimas - visa tai padeda vaikui pažinti spalvas praktiškai.

Kuo stipresnės emocijos, tuo geriau įsimenama patirtis. Emocinis ryšys su spalvomis yra labai stiprus. Dažnai vaikas gali turėti mėgstamiausią spalvą, nes su ja sieja mėgstamą drabužį ar žaislą. Teigiamos emocijos stiprina spalvos atpažinimą ir įsimenamumą. Jos gali turėti ir emocinę reikšmę - raudona atrodo „stipri“, geltona - „linksma“, mėlyna - „rami“.

Tikslingesnę spalvų pažintį verta pradėti apie antruosius metus, bet nereikia tikėtis, kad vaikas jas iškart atskirs ar įsimins. Geriausiai vaikai mokosi per žaidimą, piešimą, rūšiavimą ir kasdienes situacijas.

Spalvinimo nauda vaikams

Spalvinimas yra naudingas psichinei būsenai, piešimo metu lavinama vaiko smulkioji motorika. Spalvinimo veiksmas reikalauja kruopštumo ir atidumo bei tikslių rankos judesių, kurių metu yra lavinami pirštų raumenys ir riešo koordinacija.

Spalvinimas ypač naudingas ikimokyklinio amžiaus vaikams. Būtent rankų miklumas bei gebėjimas sutelkti dėmesį į detales padeda vaikui greičiau išmokti rašyti tiek spausdintinėmis, tiek rašytinėmis raidėmis.

Spalvinimas leidžia vaikams išreikšti save. Vaikas gali lengvai rinktis pats, kokias spalvas naudoti, kokį spalvinimo būdą pritaikyti, naudoti trafaretą ar kurti savo kompoziciją. Piešimas yra vienas iš būdų vaikams išreikšti savo emocijas ir nuotaiką. Reguliarus piešimas, spalvinimas bei gebėjimas užbaigti pradėtą piešinį vaikui sužadina pasididžiavimo savimi jausmą.

Spalvinimas, piešimas yra labai raminantis užsiėmimas, todėl tiek suaugusiems, tiek vaikams specialistų yra rekomenduojamas.

Kiekvieną rugpjūčio mėnesio savaitgalį „Nordika“ prekybos centre vyks nemokami spalvinimo užsiėmimai - kūrybinės dirbtuvėlės vaikams - piešimas ant neįprastų formų figūrėlių „Hapchico“. Paskatinkite savo vaikus piešti dabar.

tags: #violetine #spalva #vaikiska

• Transporto priemonių filmukai vaikams
• Vaikų ugdymo kokybė darželiuose
• Primaitinimas 9 mėnesių
• Kiekis pastojimui
• Iššūkiai ikimokyklinėms įstaigoms dėl švietimo reformos