Juozas Vilkutaitis-Keturakis (1869 m. kovo 1 d. Gulbiniškiuose - 1948 m. rugsėjo 11 d. Augsburge, Vokietijoje) - viena ryškiausių asmenybių Lietuvos kultūroje, kurios gyvenimas ir kūryba neatsiejamai susiję su pirmosios lietuviškos komedijos „Amerika pirtyje“ gimimu.
Įdomu, kad literatūros mokslininkai ginčijasi iki šiol dėl komedijos „Amerika pirtyje“ autorystės. Buvo spaudos draudimas ir kūrinys pasirašytas slapyvardžiu „Keturakis“. Tik kuris - Antanas Vilkutaitis (1864-1903) ar Juozas Vilkutaitis (1869-1948)? Kai kurie literatūros tyrinėtojai ( V. Kuzmickis, V. Biržiška, V. Mykolaitis-Putinas) mano, kad šmaikščiąją komediją parašė inžinierius Antanas Vilkutaitis. Juozo Vilkutaičio duktė dailininkė Birutė Vilkutaitytė-Gedvilienė įrodo tėvo autorystę.
Juozas Vilkutaitis pradeda rašyti savo pirmąją komediją 1891 m. Pasirenka tikrą atsitikimą, kai jaunas sukčius, prisižadėjęs vesti, išvilioja iš merginos pinigus ir, ją užrakinęs pirtyje, išvyksta į Ameriką. P. Matulaitis sukritikuoja komediją ir Juozas Vilkutaitis išvyksta pas brolį Antaną į Kaukazą. Ten gyvena trejus metus ir parsiveža naują komedijos variantą, kuris visiems patinka. Todėl yra ir trečia nuomonė, kad abu broliai pasitardami parašė pirmąją lietuviškąją komediją „Amerika pirtyje“.
Žinome, kad kurti paskatino 1893 m. V. Kudirkos „Varpe“ paskelbtas lietuviškos dramos konkursas. Kūrinį teigiamai įvertino ne tik V. Kudirka, bet ir J. Jablonskis, G. Petkevičaitė-Bitė, J. Tumas-Vaižgantas. Spektaklis viešai pastatytas Palangoje 1899 m.
Fotografijoje matome notarą Juozą Vilkutaitį su šeima Prienuose savo sodelyje. Kitoje fotografijoje Juozas Vilkutaitis su šeima Palangoje, prie Birutės kalno. Iš kairės stovi rašytojas su žmona ir sūnumi Viktoru.
Būdamas septynerių metų susižeidė koją, dėl to negalėjo lankyti mokyklos, lavinosi savarankiškai, padedamas dėdės kunigo Antano Vilkutaičio ir draugų studentų. Gyveno Gudeliuose (Marijampolės raj.). Kadangi liga progresavo, 1888-1889 m. brolio studento padedamas gydėsi Maskvoje, tačiau koją teko amputuoti. Broliui išvykus studijuoti į Petrapilį, jį globojo kiti lietuviai studentai. Iš Maskvos grįžęs į Gulbiniškius, apie 1890 m. Lavintis padėjo ir brolis Antanas Vilkutaitis, kuris 1891 m. baigęs studijas Petrapilyje ir paskirtas dirbti į Kaukazą, ten 1892 m. pasikvietė ir Juozą.
Kai Vincas Kudirka 1893 m. „Varpe“ paskelbė konkursą dramoms sukurti, kartu su broliu 1895 m. parašė komediją „Amerika pirtyje“. 1895 m. Tilžėje šis veikalas buvo išleistas pirmą kartą, o 1899 m. rugpjūčio 20 d. pirmą kartą viešai suvaidintas Palangoje, daržinėje, stovėjusioje ant jūros kranto. Šį įvykį primena atminimo lenta prie Jūratės ir Kastyčio skulptūros.
Pjesė iš karto susilaukė didelio populiarumo ir suvaidino nemažą vaidmenį lietuviškojo teatro kūrimosi istorijoje. Komedija žaibiškai išpopuliarėjo ir iki šiol yra teatrų repertuaruose.
J. Vilkutaitis žinomas ir kaip profesionalus teisininkas. 1920 m. organizavo teismą Prienuose. 1924-1939 m. dirbo notaru Prienuose. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Pateko į DP stovyklą Augsburge. 1948 m. mirė Augsburge, kur ir buvo palaidotas.
Unikalus pirmosios lietuvių komedijos „Amerika pirtyje“ likimas (išspausdinta Tilžėje caro spaudos draudimo metais (1895), viešai pastatyta 1899 m. Palangoje).
Unikalus yra ir „Amerikos pirtyje“ autoriaus likimas. Spaudos draudimo metais lietuviški raštai buvo pasirašinėjami slapyvardžiais. Iki spaudos atgavimo (1904 m.) niekas nežinojo, kad po Keturakio slapyvardžiu slepiasi Juozas Vilkutaitis, kuriam Keturakio pravardė prilipo dar ankstyvojoje jaunystėje dl to, kad nešiojo akinius.
Įspūdinga jo biografija, kuri išsamiai atsiskleidžia jo dukters dailininkės Birutės Vilkutaitytės-Gedvilienės knygoje „Tikrasis Keturakis ir jo raštai“ (1979 m.).
Antanas Vilkutaitis-Keturakis - brolis ir bendraautorius
Antanas Vilkutaitis (1864 m. rugsėjo 20 d. Gulbiniškiuose - 1903 m. kovo 17 d.) - Juozo Vilkutaičio brolis, kartu su kuriuo parašė komediją „Amerika pirtyje“. Mokėsi Liudvinavo pradžios mokykloje, aukso medaliu baigė Marijampolės berniukų gimnaziją. Už gabumus gavęs 300 aukso rublių metinę stipendiją, 1887 m. Maskvos universitete baigė fizikos ir matematikos mokslus ir supratęs, kad Lietuvoje gali negauti darbo, įstojo į tuo metu prestižinį Kelių institutą Petrapilyje, kur suartėjo su tenykščiais lietuviais.
Gyvendamas Užkaukazėje, neatsiribojo nuo Lietuvos problemų: skyrė nemažas sumas „Varpo“ ir „Ūkininko“ leidimui, buvo 1892 m. įkurtos Petrapilio lietuvių ir žemaičių labdaringosios draugijos narys. Turėjo fenomenalią atmintį, buvo labai išsilavinęs, plataus kultūrinio akiračio. Mokėjo daug kalbų (lotynų, prancūzų, vokiečių, rusų). Jį domino ir medicina, kultūrologija, filosofija, reti ir vertingi leidiniai. Kaip ir daugelis to meto lietuvių kultūros veikėjų, buvo švietėjiškų demokratiškų pažiūrų. Straipsnius spausdino laikraščiuose „Aušra“, „Varpas“, „Ūkininkas“, „Vienybė lietuvninkų“. Juose paskelbė publicistikos ciklus „Gromatos iš Maskolijos“, „Kultūriški etiudai“, „Politiškas šiupinys“ ir kt. Demokratiniu požiūriu nagrinėjo įvairius gyvenamojo meto klausimus. Jo publicistikoje daug įdomių idėjų, ji paremta mintimi ir analize, vyrauja sąvokinė raiška. Rašė žurnalistikos ir publicistikos klausimais. Pasirašinėjo slapyvardžiais Jonas Avulis, Kazys Bindokas, Galbiniškų Antanas, Keturakis, Kunigas A.
Susirgęs nepagydoma liga, Užkaukazėje dirbo vos dešimt metų. 1902 m. atleistas iš pareigų ir išvežtas gydyti į Petrapilį, kur 1903 m. mirė.
Vincas Kudirka 1893 m. „Varpe“ paskelbė konkursą lietuviškoms dramoms sukurti. Pirmasis atsiliepė Aleksandras Fromas-Gužutis, o netrukus ir broliai Vilkutaičiai. Vincas Kudirka šį kūrinį nuvežė į Mintaują pas Jablonskius, kur drauge su šeimininkais jo klausėsi ir Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Juozas Tumas-Vaižgantas, Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, Motiejus Lozoraitis. Buvo nutarta jį paskleisti po Lietuvą, lietuviškas kolonijas už Lietuvos ribų, kol pagaliau 1899 m. rugpjūčio 20 d. šis spektaklis viešai suvaidintas Palangoje, daržinėje, stovėjusioje ant jūros kranto (dab. Basanavičiaus g. ir Meilės alėjos kampas).
Šį įvykį primena atminimo lenta prie „Jūratės ir Kastyčio“ skulptūros.
Juozas Vilkutaitis-Keturakis su šeima Prienuose savo sodelyje. Iš kairės sūnus Vytautas, dukros Aldona, Birutė ir Danutė, žmona Magdalena, rašytojas, dukra Leokadija.
Gyveno Gudeliuose, kur ūkininkavo paveldėtame ūkyje. 1908-1915 m. įgijęs teisininko licenciją, dirbo Marijampolės apygardos teisme Balbieriškyje, Seinuose, Prienuose (čia nuo 1924 m. iki 1939 m. dirbo ir notaru). Pirmojo pasaulinio karo metais gyveno Rusijoje. 1944 m. emigravo į Vokietiją.
Prienų medinė bažnyčia.
Vilkutaičių namai tapo Prienų inteligentų susibūrimo vieta. Čia buvo vaišinamasi be alkoholio ir kortavimo. Be gimnazijos mokytojų - J. Eidukevičiaus, St. Barzduko, Per. Ambrazo, Ig. Saudargo - čia lankydavosi žurnalistai A. Klimas, A. Merkelis, rašytojas Vienuolis.
Prienų kraštas.
Už nuopelnus tautai J. Vilkutaitis buvo apdovanotas Didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu.
2004 m., kai buvo parengta knyga „Gyvenimo mokykla“ Prienų kraštas: istorija, žmonės, kūryba“, išleista a. a. Juozo Palionio rūpesčiu, mokytoja A. Adamonienė, parengusi šią medžiagą apie J. Mokytojos palinkėjimas išsipildė, o pirmosios komedijos autoriaus, iškilaus visuomenės veikėjo vardas įamžintas, suteikiant vienai iš gatvių buvusio karinio miestelio mikrorajone J.
tags: #vilkutaitis #keturakis #gimes
