Valakampių socialinių paslaugų namai - tai biudžetinė įstaiga, teikianti bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas suaugusiems Vilniaus miesto gyventojams, turintiems intelekto, psichosocialinę ar kompleksinę negalią.

Įstaiga įsteigta Vilniaus miesto tarybos 1992 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. 3 „Dėl pensionato „Vilties namai“ įsteigimo Vilniuje, Rulikiškių g. 44“. Šis sprendimas žymi pirmąjį bandymą Lietuvoje sukurti naujo tipo gyvenimo namus asmenims su intelekto negalia. Gatvės pavadinimas vėliau buvo pakeistas į Rukeliškių g.

Mūsų vertybės grindžiamos pagarba žmogaus orumui ir teisėms, orientacija į asmenį, įgalinimu, atvirumu, bendradarbiavimu, tobulėjimu ir kūrybiškumu. Mūsų vizija - orus asmens su negalia gyvenimas įtraukioje visuomenėje.

Teikiamos paslaugos

Mes teikiame įvairias socialinės globos paslaugas Vilniaus miesto gyventojams su intelekto / psichosocialine ir kompleksine negalia:

• Ilgalaikė socialinė globa: Kompleksinė pagalba, reikalaujanti nuolatinės specialistų priežiūros.
• Trumpalaikė socialinė globa: Laikina kompleksinė pagalba, teikiama dėl tam tikrų priežasčių ir reikalaujanti nuolatinės specialistų priežiūros.
• Dienos socialinė globa: Kompleksinė pagalba, teikiama asmeniui dienos metu, reikalaujanti nuolatinės specialistų priežiūros.
• Apgyvendinimas savarankiško gyvenimo namuose: Namų aplinkos sąlygų ir reikalingų paslaugų suteikimas, sudarant sąlygas savarankiškai tvarkytis savo asmeninį gyvenimą.
• Socialinių įgūdžių ugdymas, palaikymas ir (ar) atkūrimas: Paslaugos, skirtos stiprinti bendravimo gebėjimus, padedančios prisitaikyti prie naujų situacijų, dalyvauti visuomenės gyvenime, užmegzti ir palaikyti ryšius su artimaisiais.
• Socialinių dirbtuvių paslauga: Paslauga, kurios tikslas - didinti asmenų įsidarbinimo atviroje darbo rinkoje galimybes, atliekant prasmingas darbinio užimtumo veiklas, nukreiptas į konkrečios prekės (produkto) gamybą ir (ar) paslaugos teikimą bei realizavimą rinkoje, ugdyti, lavinti ir palaikyti bendruosius ir su konkrečia darbinio užimtumo veikla susijusius įgūdžius.

Visos paslaugos teikiamos siekiant užtikrinti kuo pilnavertiškesnį ir orų asmenų su negalia gyvenimą.

Bendravimo su sergančiaisiais demencija ypatumai

Demencija (lot. dementia) - tai sindromas, kuriam būdingas pažinimo funkcijų, tokių kaip atmintis, mąstymas, orientacija, supratimas, skaičiavimas, mokymosi gebėjimai, kalba, sutrikimas. Sutrikus pažinimui, paprastai pablogėja emocijų kontrolė, socialinis elgesys ar motyvacija. Dėl to tampa sunkiau formuluoti mintis, bendrauti.

Sergant demencija, ypač svarbus bendravimas su sergančiuoju. Tačiau globėjams kyla nemažai rūpesčių. Pavyzdžiui, su sergančiuoju sunku ilgai kalbėti, nes jis negali sukaupti dėmesio. Kadangi sergantysis gali susitelkti tik į vieną užduotį, sudėtingos instrukcijos jį glumina. Jis gali stengtis apibūdinti daiktą, kurio pavadinimo jau nebežino, ar sukurti naują žodį jam apibūdinti. Pablogėjus atminčiai, žmonės nuolat kartoja mintis, greitai pamiršta, kas buvo ką tik pasakyta. Pablogėjusi klausa ir regėjimas dar labiau sunkina bendravimą, gali pasireikšti net pyktis, agresija.

Gydant demenciją, pagrindiniai gydymo būdai yra elgesio terapija ir nemedikamentinės priemonės. Sergančiuosius demencija gydant vaistais, ne visada pavyksta sulaukti gerų rezultatų. „Todėl mūsų aplinkybėmis labai svarbios nemedikamentinės priemonės, ypač - bendravimas“, - pabrėžia specialistai.

Patarimai bendraujant su sergančiaisiais demencija:

• Užuomina ir pagarbos demonstravimas: Prieš pradedant kalbėti, reikia užmegzti ryšį: kreiptis vardu, stengtis sugauti žvilgsį. Kalbėti aiškiai, trumpai ir neskubant, maloniu, ramiu tonu, įsijautus į pašnekovo padėtį, aplinkoje neturi būti daug dirgiklių. Kalbėtis reikia atsisukus veidu į pašnekovą, geriausiai - prieš šviesos šaltinį, kad veidas būtų apšviestas.
• Klausimų formulavimas: Klausimus formuluoti taip, kad į juos būtų galima atsakyti „taip“ arba „ne“. Jei reikia, klausimus ar teiginius pakartoti arba perfrazuoti. Vengti klausiamosios formos (pvz., „Ar prisimenate, kad…“) arba teiginių „Turėtumėte žinoti, kas jus aplankė“.
• Neverbaliniai metodai: Naudoti neverbalines priemones: klausiant rodyti, liesti, pradėti daryti tai, ko prašoma iš sergančiojo. Svarbus neverbalinis bendravimas: žvilgsnis, šypsena ir prisilietimai, nuraminantys ir parodantys, kad paciento klausomasi.
• Žodžių vartojimas: Svarbu žinoti, kurie žodžiai pacientui žinomi ir stengtis juos dažniau vartoti. Kalbant pabrėžti svarbiausią žodį (pvz., „Prašau, tai JŪSŲ arbata“). Nevartoti vaizdingų ir perkeltinės reikšmės posakių, nes pacientas gali suprasti tiesiogiai. Negatyvius teiginius keisti pozityviais (pvz., užuot sakius „Neikite čia“, sakyti „Eikite čia“).
• Reakcijos į elgesį: Sergantysis demencija dažnai savo elgesiu stengiasi išreikšti jausmus, taigi net kai elgiasi agresyviai, reikėtų pagalvoti, ką ligonis nori tuo pasakyti. Pirmiausia, norint sėkmingai įveikti elgesio problemas, reikia nustatyti priežastis.
• Kantrybė ir supratimas: Reikia turėti kantrybės, laukiant atsakymo į klausimą, nepertraukti paciento pokalbio metu. Jei pritrūksta žodžio, subtiliai pasiūlyti numanomą žodį, kurio pacientas ieško. Jei suprantama, ką jis sako, nebūtina siūlyti teisingo žodžio. Niekada neprieštarauti pacientui, nes tai gali sukelti audringą reakciją: riksmą, verksmą, pyktį.
• Aplinkos pritaikymas: Aplinka turi būti jauki ir pažįstama. Padėti įvertinti namų aplinką dėl galimų pavojų (paslepiant ar užrakinant potencialiai pavojingus daiktus) ir ją optimaliai pritaikyti sergančiajam galėtų ergoterapeutas. Patalpa turi būti tinkamai apšviesta, kad būtų išvengta klaidžiojimo naktį.

Globėjo gerovė

Sergančiųjų demencija globai reikia daug pastangų ir laiko. Dažniausiai globėjai irgi yra vyresnio amžiaus, juos kamuoja depresija, pablogėjusi fizinė būklė, socialinė izoliacija, jie irgi vartoja medikamentus. Todėl svarbu rūpintis globėjo sveikata ir gerove. Stresinė globėjo būsena turi įtakos sergančiojo demencija pažintinei funkcijai, elgesiui, funkciniams sugebėjimams, bendravimui.

Mus rasite Rukeliškių g. 18, Vilnius.

Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų. Slapukas (angl. Cookie) - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Jis padeda prisiminti Jūsų pasirinktis ir pagerina svetainės funkcionalumą. Pavyzdžiui, šie slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes, kad nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. „Pixel“ žyma (angl. web beacons, clear GIFs) - tai vadinamas arba paslėptas programinis kodas, kuris perduoda informaciją apie Jūsų veiksmus svetainėje paslaugų tiekėjo serveriui.

tags: #vilijampoleje #seneliu #globos #namai

• Nėštumas ir apgamų šalinimas
• Merino vilnos antklodė naujagimiui
• Šeimos pramogos prie Baltijos jūros
• Kaip aprašyti ikimokyklinio ugdymo veiklas
• Paramore's evolution through music