Šaltuoju metų laiku, kai ore tvyro virusai, o saulės spindulių trūksta, tėvai ypač susirūpina savo vaikų sveikata. Dažnai skubama į vaistinę ieškoti vitaminų, stiprinančių imunitetą. Tarp populiariausių - vitaminas C, D, B grupės vitaminai, magnio ir kalcio preparatai. Tačiau ar visada žinome, ko iš tiesų reikia mūsų vaikams, ir kada vitaminų perteklius gali pakenkti?
Vitamino D vaidmuo kūdikiams ir vaikams
Vitamino D svarba palaikant bendrą sveikatą ir stiprinant imuninę sistemą yra neabejotina. Jis būtinas raumenų ląstelių augimui ir vystymuisi, tinkamam įgimtos ir įgytos imuninės sistemos funkcionavimui, skeleto sistemos sveikatos palaikymui.
Ypač svarbus vitaminas D yra kūdikiams. Jo pagrindinė funkcija - padėti organizmui įsisavinti kalcį ir apsaugoti nuo rachito. Vitamino D organizmas geba pasigaminti pats, jo gamyba vyksta odoje veikiant saulės spinduliams. Tačiau žindomiems kūdikiams rekomenduojama vartoti vitamino D lašiukus profilaktiškai, kadangi motinos piene jo yra labai nedaug. Mišinėliais maitinamiems kūdikiams papildomai vitaminas D skiriamas atsižvelgiant į mišinėlio sudėtį.
Skaičiuojama, kad vitamino D norma vaikams, kūdikiams ir paaugliams turėtų būti ne mažesnė kaip 400 TV (10 µg). „Šiuo metu maždaug milijardui pasaulio gyventojų nustatytas mažesnis negu optimalus vitamino D kiekis kraujyje, o vaikams jis ypač reikalingas. Jis naudingas kaulams, padeda reguliuoti magnio kiekį, jo reikia ir ląstelių dalijimuisi. Nors įprastai vitaminas D imamas šluoti nuo vaistinių lentynų šaltuoju metų laiku - vaikams patarčiau jį duoti ištisus metus“, - sako specialistė.
Gimusieji vasarą, jei jų mamos nėštumo metu nevengė saulės vonių, gimsta turėdami daugiau vitamino D atsargų. Tokiems kūdikiams vitamino D reikės mažiau. Tam, kad kūdikio organizme susidarytų pakankamai vitamino D, jam užtenka kuo mažiau aprengtam (pageidautina - tik su sauskelnėmis), neišteptam jokiais kremais nuo saulės, galvą pridengus šviesia kepuraite pabūti saulėje 2 kartus per savaitę po 15 minučių tarp 10 ir 16 val.
Vitamino D trūkumo požymiai
Jei vaikas dažnai jaučiasi pavargęs, irzlus, skundžiasi kaulų ir raumenų skausmais, sutrinka jo miegas, vaikas tampa pasyvus, anot specialistų, greičiausiai jam trūksta vitamino D. Net gausus prakaitavimas gali būti vitamino trūkumo signalas.
Kiti vitamino D trūkumo požymiai:
- Sumažėjęs apetitas.
- Virškinimo trakto sutrikimai (pykinimas, vėmimas).
- Galvos skausmas.
- Širdies ritmo sutrikimai.
- Užkietėję viduriai.
- Burnos džiūvimas.
- Retas šlapinimasis.
- Sumažėjęs kūno svoris.
- Sutrikęs miegas, neramumas.
- Suminkštėję kaulai (ypač kaukolės).
- Kaktinis galvos prakaitavimas.
- Nuplikusio pakaušio plaukai (dėl nuolatinio galvos sukiojimo ant pagalvės).
Vitamino D trūkumas sąlygoja ir kalcio trūkumą, kurio vienas iš požymių gali būti kaktinis galvos prakaitavimas.
Be to, pastebėta, kad paaugliams itin trūksta vitamino D, nes jie valandų valandas leidžia prie kompiuterio, nebūna lauke.
Vitamino D perteklius ir jo rizika
Nors vitamino D trūkumas vaikams atsiranda žymiai dažniau nei perteklius, ilgą laiką vartojant didelę gydomąją dozę galimas ir perdozavimas, kadangi vitaminas D kaupiasi kūno riebaluose ir nereikalingas kiekis nėra pašalinamas. Vitamino D perdozavimas yra ne mažiau pavojingas nei trūkumas.
Lengvai pastebimi vitamino D pertekliaus požymiai:
- Sumažėjęs apetitas.
- Virškinimo trakto sutrikimai (pykinimas, vėmimas).
- Galvos skausmas.
- Širdies ritmo sutrikimai.
- Užkietėję viduriai.
- Burnos džiūvimas.
- Retas šlapinimasis.
- Sumažėjęs kūno svoris.
- Vaiko irzlumas arba mieguistumas.
- Odos sausėjimas.
- Organų veiklos pakitimai (širdies, kasos, inkstų, kepenų).
Esant per daug vitamino D organizme, vaikui gali sutrikti apetitas, jis gali vemti, užkietėti viduriai, nedidėti kūno svoris. Kūdikis tampa irzlus arba mieguistas, oda išsausėja. Pakinta organų veikla.
Didelis vitamino D kiekis organizme gali sukelti ne tik virškinimo sutrikimus, bet ir nervų sistemos problemas, tokias kaip sumišimas, depresija, psichozė. Taip pat gali pažeisti inkstus ir sukelti inkstų nepakankamumą dėl kalcio kaupimosi ir kraujagyslių susiaurėjimo.
Jei pastebėjote šiuos požymius, būtina kreiptis į gydytoją, kuris įvertins vaiko būklę ir skirs arba neskirs tyrimų.
Kiti svarbūs vitaminai vaikams
Be vitamino D, vaikų imunitetui labai svarbūs vitaminai A ir Omega 3 riebalų rūgštys, kurių yra žuvų taukuose.
Vitaminas C vaiką apsaugo nuo žalingo aplinkos poveikio, reguliuoja imuninės ir nervų sistemos veiklą, normalią energijos apykaitą, mažina nuovargį, turi įtakos vaiko psichikai. Jis padeda pasigaminti reikiamam kiekiui kolageno, kuris būtinas kaulams ir kremzlėms, odai ir kraujagyslėms, dantims ir dantenoms. Vitaminas C taip pat gerina geležies pasisavinimą ir apsaugo ląsteles nuo oksidacijos.
Vitamino C trūkumą vaiko organizmui išduoda nuovargis, kraujosruvos, sutrikęs vystymasis, dantenų kraujavimas ir dažnas sirgimas peršalimo ligomis.
Vitamino C perdozavimas (daugiau nei 400 mg iki 3 metų, 650 mg 4-8 metų, 1200 mg 9-14 metų per dieną) gali sukelti viduriavimą, skrandžio skausmą, pykinimą, gali skatinti inkstų akmenų susidarymą.
Kalcis yra pagrindinė kaulų ir dantų statybinė medžiaga, todėl svarbu, kad jo netrūktų vaikų ir paauglių maiste. Jis reikalingas nervų sistemos, vidinės ir išorinės sekrecijos liaukų veiklai, kraujo krešėjimo procesams. Per dieną vaikui jo reikia nuo 700 iki 1300 mg priklausomai nuo amžiaus. Per didelis jo kiekis didina inkstų akmenų formavimosi riziką, kaupiasi ant kraujagyslių sienelių ir netgi silpnina kaulus.
Geležies turinčius preparatus derėtų vartoti tik tuo atveju, jeigu nustatytas jos trūkumas, kitu atveju stipriai pažeidžiama virškinamojo trakto gleivinė - pasireiškia pykinimas, vėmimas, viduriavimas. Ilgą laiką perdozuojant geležies preparatų, geležis kaupiasi vidaus organuose ir gali sukelti negrįžtamą kepenų pažeidimą.
Vitamino D vartojimas
Kada ir kaip vartoti vitaminus?
Jei atžala su maistu negauna reikiamo vitaminų ir mineralų kiekio, multivitaminai vaikams ar kiti kompleksiniai vitaminai gali būti puiki išeitis. Be to, jų yra pačių įvairiausių formų - nuo įprastų kapsulių iki saldžių guminukų.
Daugumą vitaminų geriausia vaikams duoti iš karto po pusryčių, išskyrus kalcio preparatus, kurie geriausiai pasisavinami vakare. Vitaminus patariama rinktis pagal vaiko amžių. Iki trijų metų vaikams duodami skysto pavidalo papildai, kad vaikams juos būtų patogiau nuryti. Vėliau - galima rinktis tiek skystus, tiek kramtomus vitaminus.
Visais atvejais reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, kuris geriausiai įvertintų, kokių vitaminų ir mineralų vaikui reikia ar trūksta. Vitamino D dozę taip pat turi paskirti gydytojas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, svorį bei esamus vitamino D trūkumo požymius.
Vitamino D profilaktinė dozė priklauso ne tiek nuo amžiaus, kiek nuo vaiko maitinimo būdo. Motinos piene vitamino D kiekis priklauso nuo jo kiekio motinos organizme. Skaičiuojama, kad krūtimi maitinanti mama su pienu kūdikiui kasdieną perduoda iki 1000 TV vitamino D. Todėl visos nėštukės ir žindančios mamos turi gaudyti saulės spindulėlius ir kaupti vitaminą D, kad jo pakaktų vaikui.
Jei vaikas geria žuvų taukus, tai šioje dozėje nebūtinai yra tiek vitamino D, kiek reikia rachito profilaktikai, o juo labiau - gydymui.
Tėvai kartais pamiršta duoti vitamino D. Jei praleidote vieną davimo dozę, paskui galima vaikui duoti dvigubai daugiau vitamino D. Praleidus tris dienas - net trigubą dozę. Vitaminas D kaupiasi kepenyse. Ten jis išsilaiko apie 2 mėnesius.
Vaikams susidaręs sąlyginis vitamino D perteklius organizme „sandėliuojamas“, bet tų atsargų pakanka tik 4-6 savaitėms, o po to vėl reikia jas papildyti.
Viduriavimas ir vitaminas D
Nors tiesioginio ryšio tarp vitamino D ir viduriavimo nėra, per didelis jo kiekis organizme gali sukelti virškinimo trakto sutrikimus, įskaitant pykinimą ir vėmimą, kurie gali būti lydimi viduriavimo.
Viduriavimas kūdikiams yra gana dažnas reiškinys, kuris gali sukelti nerimą tėvams. Kūdikio virškinimo sistema dar tik vystosi, todėl jų išmatų konsistencija ir dažnumas gali labai skirtis. Svarbu atskirti įprastus virškinimo pokyčius nuo tikrojo viduriavimo, kuris pasižymi vandeningomis, dažnomis išmatomis ir gali rodyti infekciją ar kitą sveikatos sutrikimą.
Dažniausios viduriavimo priežastys vaikams:
- Virusinės infekcijos (rotavirusas, norovirusas).
- Bakterinės infekcijos.
- Maisto netoleravimas ar staigūs mitybos pokyčiai.
- Antibiotikų vartojimas.
- Alergijos ir netolerancijos (pvz., laktozės netoleravimas).
Pagrindinė grėsmė viduriuojant vaikams yra skysčių ir elektrolitų netekimas, kuris gali išsivystyti greičiau nei suaugusiesiems. Todėl net ir lengvi simptomai turėtų būti stebimi atidžiai.
Jei pastebėjote, kad vaikas viduriuoja, svarbiausia užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą. Jei simptomai stiprėja, atsiranda karščiavimas, kraujas ar gleivės išmatose, vėmimas ar vaikas tampa vangus, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Apibendrinant, vitaminas D yra esminis vaiko sveikatai, tačiau svarbu jį vartoti tinkamai ir stebėti galimus perdozavimo požymius. Kiekvienu atveju, ypač susirūpinus dėl vaiko sveikatos, geriausia pasikonsultuoti su gydytoju.
tags: #viduriavimas #nuo #d #vitamino #kudikiams
