Vytauto Didžiojo universitete (VDU) šią savaitę pradedama vykdyti tarptautinė Lietuvos ir Izraelio programa „Gifted“, skirta gabių vaikų ugdymui. Programa vykdoma pagal tarptautiniu mastu pripažintą Izraelio gabių vaikų švietimo modelį, kurį sudaro specialios ugdymo programos 3-18 metų vaikams ir intelekto koeficiento testavimo metodika.
Tarptautinė patirtis ir jos pritaikymas Lietuvoje
Lietuvoje programa sulaukė didžiulio dėmesio - registravosi du šimtai kandidatų, iš kurių testais buvo atrinkti 47 trečiokai ir 11 vienuoliktokų. „Gifted“ - tai atvira mokymosi aplinka, kurioje mokytojai ir dėstytojai padeda vaikams augti intelektualiai ir emociškai. Šiuo metu pradedamos vykdyti septynios specialios programos, skirtos 3 ir 11 klasių gabių vaikų ugdymui. Taip pat organizuojama IQ testavimo metodika, pagal kurią nustatomas vaiko intelekto koeficientas, siekiant parengti individualų ugdymo planą kiekvienam, atsižvelgiant į jo gebėjimus.
VDU šiame projekte bendradarbiauja su Izraelio įmone „IP Capital“ ir tarptautiniu mastu pripažintu Rišono Leziono Ron Vardi mokymo centru, kuris ugdo pažintines bei kūrybines talentingų vaikų kompetencijas.
Kaip atpažinti gabų vaiką?
Nesudėtinga atpažinti gabų vaiką, kai jis puikiai mokosi, yra aktyvus, diskutuoja su mokytojais globaliomis temomis, per pamoką kelia ranką, o prie lentos išsprendžia pačius sudėtingiausius uždavinius. Vis dėlto, remiantis tokiais vyraujančiais stereotipais daug gabių vaikų gali būti nepastebėti, o jų mokymosi potencialas likti neišnaudotas. Remiantis mokslininkų atliktais tyrimais, apie 40 proc. gabių vaikų mokosi vidutiniškai ar prastai ir dėl įvairių priežasčių nerealizuoja savo gebėjimų. Dažniausia žemų pasiekimų priežastis - netinkama ugdymo programa.
Siekdami lengviau atpažinti gabų vaiką, pirmiausia turime suprasti, kad jo elgesio ir emocijų raiška, mokymosi motyvacija ir gaunami įvertinimai nebūtinai yra tokie, kokius visuomenėje yra įprasta priskirti tokiam vaikui.
Tipologijos ir jų ypatumai
Sėkmės lydimi gabūs vaikai: Šie vaikai yra panašiausi į įprastai visuomenėje vaizduojamus gabius vaikus. Jie gerai mokosi, puikiai tvarkosi su jiems skirtomis užduotimis ir stengiasi, kad tos užduotys būtų įvykdytos kuo geriau. Sėkmės lydimi gabūs vaikai labai nemėgsta būti pralaimėtojais, tačiau vengia rizikos, nes bijo klaidų. Šių vaikų motyvacija yra išorinė, jie priklausomi nuo paskatinimų ir pagyrimų. Tam, kad sėkmingo tipo vaikus išties lydėtų sėkmė, reikia jų poreikius atitinkančios ugdymo programos, kuri būtų papildyta įvairiais mokymosi metodais. Iš esmės jiems reikia ne mokytojo, o mentoriaus, kuris galėtų nukreipti juos tinkama linkme, supažindintų su mokymosi įrankiais, drąsintų rizikuoti ir priimti sprendimus, vis primintų, kad klaidos yra normali proceso dalis ir skatintų savarankišką mokymąsi.
Kūrybiški gabūs vaikai: Kadangi šio tipo vaikai itin linkę į intelektinę veiklą, jie dažnai praranda balansą tarp mokymosi ir poilsio. Tai itin kūrybiški vaikai, pasižymintys stipriu perfekcionizmo jausmu - taip bijantys užduotį atlikti netobulai, kad kartais dėl to jos nė nepradedantys. Tokiu atveju jų gebėjimai ir kūrybiškumas lieka nepastebėti. Bijodami suklysti, jie tikslingai nesirenka plėtoti vienos idėjos, blaškosi nuo vieno darbo prie kito. Kūrybiškų gabių vaikų savivertė yra trapi. Tai vaikai, dažnai jaučiantys nuobodulį, užduodantys nepatogius klausimus mokytojams, nepasiduodantys taisyklėms, jei šios jiems patiems neatrodo logiškos, maištaujantys. Dėl maištaujančio elgesio kūrybiško tipo vaikai dažnai išgyvena atskirtį, jaučiasi nepriimti, kita vertus, jie nori būti bendruomenės dalimi, susiję su kitais. Šie vaikai gali sužydėti suteikus jiems reikiamą palaikymą - leidžiant reikšti visus jausmus, tolerantiškai priimant išsišokimus ir jų norą turėti skirtingą nuomonę, pripažįstant jų asmeninius tikslus, drąsinant nebijoti klysti. Mokykloje tokio tipo vaikui reikia tinkamo, jo poreikius atliepiančio mokytojo, kuris būtų pajėgus ne slopinti, o skatinti išskirtinį šio vaiko mąstymą, palaikyti jo norą viskuo abejoti.
Vengiantys rizikuoti gabūs vaikai: Tai vaikai, kurie supranta savo galimybes, tačiau sąmoningai renkasi jų nedemonstruoti, nes bijo likti nepripažintais ar atstumtais tarp bendraamžių. Dažniausiai taip elgtis būna linkusios mergaitės. Šį tipą galima atpažinti iš staiga įvykusios transformacijos - visada buvę motyvuoti ir ambicingi akademinėje erdvėje, staiga praranda visą susidomėjimą mokslu. Šio tipo vaikams padėti galima visų pirma išklausant, kas juos slegia, pripažįstant jų asmeninius pasirinkimus ir normalizuojant jų vidinius išgyvenimus.
Pikti ir nusivylę gabūs vaikai: Šie vaikai yra pikti ir nusivylę, jaučiasi nesuprasti, nes mokyklos sistema ilgai neatliepė jų poreikių. Mokyklinė veikla jiems dažnai būna nuobodi, nes jie jau būna įsisavinę dalį informacijos. Mokytojai iš šių vaikų paprastai tikisi per mažai arba nuvertina juos dėl netinkamo elgesio. Šiems vaikams padėti galima visų pirma atkūrus pasitikėjimą suaugusiaisiais. Mokykloje vertėtų išlaikyti aukštus reikalavimus ir parodyti, kad jis vertinamas, kad tikima, jog jis gali atskleisti savo potencialą. Sugrąžinti susidomėjimą mokslu labai tinka netradiciniai mokymo metodai, mentoriavimas. Tėvai labiausiai turėtų rūpintis ryšio su vaiku stiprinimu ir pasitikėjimo vienas kitu auginimu.
Dvigubo išskirtinumo gabūs vaikai: Šio tipo vaikai dažniausiai lieka neidentifikuoti. Dėl aukšto intelekto jie savo sunkumus kompensuoja aukštesniais gebėjimais, tad nebematyti nei gabumo, nei sutrikimo. Tokie vaikai užduotis, kurių negeba įveikti, gali vadinti „kvailomis“, vengti jų ar rinktis kitus būdus, maskuojančius šiems vaikams kylančius sunkumus. Šie vaikai dažniausiai suvokiami kaip vidutiniai, kaip vaikai, kuriems reikalinga nuolatinė pagalba. Identifikuojant šio tipo vaikus, kaip turinčius didelį mokymosi potencialą, svarbu remtis net keliais atrankos kriterijais. Siekiant padėti šiems dvigubu išskirtinumu pasižymintiems vaikams, svarbiausia yra susitelkti į vaiko stiprybes ir rasti tinkamiausius būdus bei sąlygas, padėsiančius įveikti sunkumus. Šio vaiko mokytojas turėtų nuolat savęs klausti: „Ką galima būtų dar padaryti, kad šiam vaikui pasisektų?“ ir sudaryti galimybę bendrauti su didelį mokymosi potencialą turinčiais bendraamžiais.
Savarankiško tipo gabūs vaikai: Savarankiško tipo vaikų nėra daug, jų gebėjimas savarankiškai mokytis išryškėja jau ankstyvoje vaikystėje ir tėvai tai greitai pastebi. Šio tipo vaikai turi vidinę motyvaciją, geba mokytis savarankiškai, jiems nereikalingas išorinis patvirtinimas. Nesulaukę pagyrimo ar padrąsinimo, toliau mokosi, domisi ir tai daro iš vidinio smalsumo ir pasitenkinimo. Šie vaikai nesistengia pritapti prie sistemos, jie priverčia sistemą veikti jiems. Šio tipo vaikui labai svarbu suteikti laisvę judėti savo keliu ir padėti įveikti emocinius iššūkius siekiant savo tikslų, jei su tokiais susiduriama. Mokymosi aplinkoje reikėtų leisti nepaisyti įvairių mokymosi sistemoje nustatytų apribojimų, kurie slopina kūrybiškumą, reikėtų suteikti kuo platesnę pasirinkimų galimybę įvairiose srityse, tarkim, leisti rinktis tarp įvairių mokymosi metodų ar modulių.
Reikšmė ir svarba
„Programa parodė, kaip trūksta dėmesio gabių vaikų ugdymui. Kaip svarbu, kad mokytojai būtų pasiruošę atpažinti ir teisingai ugdyti šiuos vaikus. Kasdien susiduriame su nuostata, kad gabių vaikų nėra, bet patikėkite - jie tikrai yra. Tik dėmesys jų ugdymui iki šiol buvo gana fragmentiškas. Jiems reikia padėti - suprasti save, susidraugauti su aplinka, duoti jiems tiek daug, kiek galime.
Pasak programos psichologės, VDU Socialinių mokslų fakulteto dėstytojos dr. J. Psichologė paaiškina, jog „Gifted“ programa naudinga dėl savo nuoseklumo, aiškios gabių vaikų atrankos ir nuoseklaus perėjimo į jų ugdymą, kuris yra labai visapusiškas. Programoje daug dėmesio skiriama loginiam mąstymui, vaikai mokomi mokytis savarankiškai ir komandose, integruojant įvairius dalykus.
Jeigu kurio nors vieno ar kelių mokyklinių dalykų programa yra per lengva ir nekelianti kognityvinio iššūkio vaikui, vadinasi - ji neskatina vaiko poreikio tobulėti, nepatenkina jo smalsumo, gniuždo mokymosi motyvaciją ir nesudaro sąlygų įgyti naujų žinių bei mokėjimų. Tokia aplinka neskatina vaiko realizuoti turimo potencialo mokymosi veikloje. Specialistės tikinimu, tikėtina, kad nepakankamai skatinančioje aplinkoje augantis gabus vaikas neužaugs gabiu suaugusiuoju. Taigi vaiko gabumų atpažinimas yra svarbus ne tam, kad vaiką pavadintume gabiu, o tam, kad suprastume, kokia aplinka reikalinga vaikui, kad šis realizuotų visą savo turimą potencialą.
Gabių vaikų ugdymas - investicija į Lietuvos ateitį. Gabūs vaikai yra geriausia investicija į Lietuvos ateitį. Šie mokiniai yra apdovanoti išskirtiniais gabumais, todėl jau nuo ankstyvos vaikystės svarbu tai pastebėti. Būtina sudaryti visas sąlygas gabiesiems augti, tobulėti, būtina jiems padėti ieškoti savirealizacijos būdų.
Programos ir galimybės
Šį rudenį programoje siūlomi septyni moduliai, skirti 3 ir 11 klasių moksleiviams. Trečiokai gali rinktis du modulius iš šių: išmanioji matematika, gamtamokslinis tyrinėjimas, kūrybinė saviraiška ir asmeninė ūgtis. Vienuoliktokai turi galimybę pasirinkti vieną iš keturių: skaitmeninė matematika, geografijos ir istorijos tyrimai, šiuolaikinė botanika, emocinių kompetencijų ir potencialo valdymas. Taip pat žiemos ir vasaros stovyklose dalyviai galės papildomai gilinti matematikos, biologijos, užsienio kalbų, meno, geografijos, istorijos, chemijos, fizikos ir kitų disciplinų žinias. Bus siūlomos psichologų konsultacijos, vykdomas gabių vaikų atpažinimas, organizuojamos konsultacijos ir seminarai tėvams.
Į programą atrinkti vaikai joje dalyvauti gali tiek, kiek nori - iki pat mokyklos baigimo.
Iššūkiai ir perspektyvos
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerė profesorė Lina Kaminskienė apgailestauja, kad, nors iniciatyvą keisti situaciją ir pagaliau sukurti gabiems vaikams atpažinti ir ugdyti taip reikalingą sistemą pademonstruoja kone kiekviena nauja valdžia, pradėtos programos pasikeitus politinei situacijai gula į stalčius ir netęsiamos. Per tiek metų sistemos, kuri būtų skirta gabių vaikų ugdymui, taip ir nepavyko sukurti, - kalbėjo L. Kaminskienė. - Yra tik atskiri jos elementai.“ Skirtingai nei vaikų, kurie patiria mokymosi sunkumų ir turi specialiųjų poreikių, gabių vaikų ugdymas paliktas tėvų atsakomybei ir piniginei.
Profesorė sutinka, kad tėvų indėlis šiuo atveju labai svarbus, nes būtent jie pirmieji gali pastebėti ir atpažinti atžalų gabumus. Tačiau jei valstybė neįgali atverti gabiesiems daugiau galimybių, gal šių vaikų tėvams atėjo laikas rodyti daugiau iniciatyvos ir ieškoti būdų, kaip priversti atsakingus valdininkus pagaliau sukurti taip reikalingą sistemą?
Nesudarydami sąlygų gabių vaikų ugdymui, rizikuojame prarasti jų motyvaciją ar net apskritai jų nepastebėti. L. Kaminskienė įvardijo ir kitą galimą riziką, kad tėvai paprasčiausiai ieško pagalbos už valstybinių bendrojo ugdymo mokyklų sienų: „Privačios mokyklos labai greitai supranta, ko reikia šeimoms. Tai jų verslas, ir labai jautriai reaguojama į klientų poreikius. Valstybinės mokyklos šioje vietoje pralaimi, joms trūksta lankstumo.“
Ypač gabiems vaikams neužtenka standartinės ugdymo programos, tačiau jie taip pat turi ją išmokti. Nekalbama apie jų atskirtį, kad juos reikia atskirai ugdyti, bet ugdymo procesas jiems turi būti labiau individualizuotas.
Pašnekovė problema vadina ir tai, kad valstybinių mokyklų mokytojams tenka labai didelis darbo krūvis: „Laiko gabiems vaikams paprasčiausiai pritrūksta. Svarbu ir tai, kaip mokyklos vadovas sugeba rasti lėšų papildomam mokytojų atlygiui. Nes jis net ir norėdamas ne visada turi galimybių sumokėti mokytojui, kuris dalį popamokinio laiko skiria itin gabiems vaikams ir juos lavina. Tai ir užimtumo, ir finansinė problema, kurios kyla dėl sistemos nebuvimo.“
L. Kaminskienė girdėjo apie vykdomą nacionalinį projektą, skirtą gabiems vaikams. Programos, anot jos, rengiamos, bet į gyvenimą dar nepaleistos, mokytojai vis dar negali jomis pasinaudoti.
Kol kas pavieniai fragmentuoti projektai taip ir nesusirišo į visumą. VDU taip pat turėjo pagilinto gamtamokslinio ugdymo projektą, jo įdirbis liko universitetui, tačiau nebuvo panaudotas nacionaliniu lygmeniu. Visos naujos VDU studijų programos turi įtraukiojo ugdymo modulius, kurie skirti įvairiems vaikų poreikiams atpažinti. „Galbūt jie nėra sufokusuoti tik į gabius vaikus, - sakė L. Kaminskienė. - Bet matome, kad pedagogams tikrai trūksta kompetencijų, viena krypčių yra mokytojų kvalifikacijos tobulinimas, tai ir darome.“
Artimiausiu metu universitetas planuoja prie specialiosios pedagoginės pagalbos programos, kuri skirta įvairių poreikių vaikams ugdyti ir tiems specialistus rengti, pasiūlyti ir gilinančiąją specializaciją, skirtą būtent gabių vaikų ugdymui. Visose kitose programose, pagal kurias rengiami dalykų mokytojai, ikimokyklinio, pradinio ugdymo pedagogai, yra privalomas įtraukiojo ugdymo modulis, pradedančiajam mokytojui suteikiantis bazinių gabių vaikų atpažinimo, jiems skirto ugdymo turinio konstravimo kompetencijų.
Akivaizdu, kad šių kompetencijų neužtenka, jeigu tikrai norima, kad mokyklose skleistųsi gabių vaikų ugdymo patirtis. Tačiau nėra būtina, kad gilesnes šios srities kompetencijas turėtų absoliučiai visi šalies mokytojai. Net ir didelėje mokykloje pakaktų kelių pedagogų, į kuriuos galėtų kreiptis kiti kolegos.
L. Kaminskienė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje turime ir labai nedaug mokslininkų, kurie gilintųsi į gabių vaikų temą. Tad nieko nuostabaus, kad nėra ir nacionalinių ilgalaikių tyrimų, neturime duomenų, kaip sekasi gabiems vaikams, kokios yra tolesnės jų mokymosi trajektorijos.
