Nėštumas - tai ypatingas metas, kupinas pokyčių ir laukimo. Kūdikio laukimas - tai didelių pasikeitimų, džiaugsmo, o kartu ir rūpesčio periodas visai šeimai. Svarbu žinoti, kokie pokyčiai būdingi nėštumo metu ir kam reikia pasiruošti. Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos. Sužinojusi apie nėštumą, moteris pirmiausia turėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą arba akušerį, šie specialistai skirs tyrimus, o antrojo apsilankymo metu bus aptariami jų rezultatai. Nėštumas skaičiuojamas nuo pirmosios paskutinių menstruacijų dienos, todėl, vos įtarus, kad laukiatės, galima pradėti vartoti folio rūgštį. Po dviejų savaičių jums bus išduota nėščiosios kortelė, kurioje gydytojas žymės visus svarbius duomenis apie nėštumą. Šį dokumentą būtina turėti rankinėje, kad atsitikus kokiai nors nelaimei, pagalbą teikiantys asmenys žinotų apie nėštumą. Neskubėkite gerti nėščiosioms skirtų vitaminų. Specialistai juos rekomenduoja tik tada, jei ankstesnis nėštumas buvo komplikuotas arba Jūsų mityba nesubalansuota. Nėščiosios turėtų maitintis pagal sveikos mitybos principus.
Nėštumo metu vykstantys pokyčiai
Nėštumo metu moters organizme vyksta daugybė pokyčių. Didėja estrogenų kiekis - dėl šio hormono nėščiųjų dantenos būna hiperemiškos ir lengvai kraujuoja. Didėja AKTH (adenokortikotropinio hormono), antidiuretinio hormono, aldosterono, kortizolio ir kt. Sumažėja tulžies pūslės tonusas - tirštėja tulžis, sunkėja jos nutekėjimas į žarnyną. Kinta imuninė sistema. Didėja medžiagų apykaitos greitis, todėl išauga vitaminų, energijos poreikis. Auga gimdos dugnas (nes auga gimdoje besivystantis mažylis ir daugėja vaisiaus vandenų). Didėdama gimda stumia žarnyną į viršų ir į šoną (nes gimda fiziologiškai yra pakrypusi į dešinę). Nėštumui didėjant, vaisiaus pirmeigė dalis, galvutė, pradeda spausti dubens venas ir trikdo veninio kraujo ištekėjimą iš kojų. Be to, dar yra faktorių, tokių kaip: padidėjęs cirkuliuojančio kraujo kiekis nėščiosios organizme, dėl nėštumo hormonų sumažėjęs kraujagyslių sienelių tonusas, kurie dar labiau apsunkina veninę kraujotaką nėščiosios organizme. Šlaunų, krūtų, pilvo srityse atsiranda strijos.
Nėštumo metu gali pasireikšti įvairūs simptomai:
- Rytinis pykinimas ar šleikštulys, vėmimas. Pykinimo ir vėmimo simptomai paprastai išryškėja 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės. Priežastys iki šiol nėra tiksliai išaiškintos. Rytinį pykinimą bei vėmimą gali lemti padidėjusi hormonų koncentracija kraujyje, sulėtėję virškinamojo trakto judesiai.
- Krūtų jautrumas.
- Dusulys, greitas nuovargis, mieguistumas. Nėra tiksliai aišku, kas sukelia šiuos pojūčius, tačiau galima sieti su padidėjusiu progesterono lygiu.
- Nuotaikos pokyčiai.
- Dažnas šlapinimasis.
- Tirpstančios galūnės ir vidurių užkietėjimas.
Nėštumo pradžioje, kol vaisius dar mažas, persileidimo rizika yra didesnė. Po dvyliktos savaitės persileidimo rizika ženkliai mažėja. Gimdoje apsuptas vaisiaus vandenų, su du kartus nei motinos plakančia širdele, snūduriuoja būsimasis žmogutis. Ultragarsinis tyrimas parodo, kad vaisius gali judėti, tačiau jis dar mažas, o judesiai tokie menki, todėl dar negali jų pajusti. Vis dėl to vaisius auga greitai ir gimda neatsilieka, todėl galite jaustis pavargusi, mieguista, nes vaisiaus vystymasis pareikalauja daug mamos energijos. Jeigu vargino pykinimas ar vėmimas, nėštumui įpusėjus jaučiamasi vis geriau, nuovargis taip pat po truputį turėtų mažėti.
Antrasis nėštumo trimestras dažniausiai yra geras metas daugeliui besilaukiančių moterų. Šiuo laikotarpiu įvyksta matomų pokyčių, pradeda matytis pilvelis. Vizito pas gydytoją ar akušerę metu matuojama pilvo apimtis, kūno svoris. Antrojo nėštumo laikotarpiu nėščioji gali vaikščioti 3-5 km per dieną. Nėščios moterys mankštindamosios ritmiškai giliai kvėpuoja krūtine. Pratimai ir pradinės padėtys turi būti tokios, kad atsipalaiduotų nugaros ir pilvo sienelės raumenys. Šiuo laikotarpiu svarbiausi yra atsipalaidavimo pratimai, dubens dugno raumenų tempimo, pratimai, skirti kryžmens ir klubo sąnarių, dubens ir šlaunies sąnarių ir stuburo bei juosmens paslankumui didinti.
Trečiasis nėštumo trimestras (27-40 savaitės) - tai metas, kai laukia susitikimas su pasauliu. Dauguma nėščiųjų jaučiasi labai gerai, o nėštumas atrodo lengvas ir smagus. Nuo 36-osios nėštumo savaitės vizitai pas gydytoją ar akušerę numatomi kas savaitę. Šie susitikimai tikrai svarbūs, nes suteikia saugumo jausmą. Dažnai kamuoja padidėjęs skrandžio rūgštingumas, nes dėl vaisiaus padėties ir spaudimo pakinta skrandžio padėtis. Iš nugaros į kojas ar pilvelį sklindantis skausmas gali suneraminti ar neleisti kokybiškai išsimiegoti, ypač nugaros skausmas būdingas, jeigu prieš tai turėjote nugaros problemų. Nuo 37-os nėštumo savaitės vaisius jau pasiruošęs užgimti, stiprus spyris ir nėščioji jaučia kaip susitraukia gimda. Visas nėštumas, bėgančios savaitės yra kupinos virsmo ir moters kūno pokyčių.
Nėštumo termino nustatymas ir pernešiojimas
Nėštumo terminas dažniausiai nustatomas pagal pirmąją paskutinių mėnesinių dieną. Tačiau šis terminas gali būti klaidingas, ypač jei mėnesinės yra nereguliarios. Paklaidą sumažinti padeda ultragarsinis tyrimas. Pirmasis ultragarso tyrimas, atliekamas 11-14 nėštumo savaitę, yra gana tikslus. Jei terminas, nustatytas pagal mėnesines, skiriasi nuo ultragarso daugiau nei 5 dienas, tuomet vadovaujamasi ultragarso tyrimo rezultatu. Jei moteris kreipiasi vėliau - 16-20 savaitę, tuomet paklaida gali būti iki 10 dienų. Po 30 savaitės tiksliai nustatyti gimdymo datos jau nebeįmanoma, nes vaisiaus augimas tampa individualus.
Pernešiojimas yra laikomas po pilnų 42-ejų savaičių, o nėštumas po termino - po 40-tos savaitės. Suėjus terminui - nuo 40 iki 41 savaitės rekomenduojama ateiti pas gydytoją apžiūrai kartą per savaitę, o po 41-os savaitės net ir du-tris kartus per savaitę. Ginekologas vertina vandenų kiekį, matuoja širdies veiklą ir kitus rodiklius, kuriais siekiama įvertinti vaisiaus būklę. Svarbu, kad pati nėščioji kartą ar du per parą registruotų vaisiaus judesius, nes tai yra rodiklis, kad vaikelis pilvelyje jaučiasi gerai. Jeigu vaisiaus judesių ima mažėti arba jie pasidaro silpnesni, tai yra ženklas, kad kažkas gali būti negerai ir vertėtų pasitikrinti. Penki aktyvūs judesiai per valandą yra pakankamas kiekis.
Esant tam tikroms sveikatos būklėms (padidėjęs kraujospūdis, cukrinis diabetas, vaisiaus augimo sulėtėjimas ir kitos) nerekomenduojama laukti nė vienos dienos po termino ir gimdymas sužadinamas suėjus terminui ar net anksčiau. Jei nėra jokių ligų ir grėsmių, vaisiaus būklė gera, mama jaučiasi gerai, vandenų užtenka, Lietuvoje rekomenduojama guldyti į ligoninę sulaukus 41-os savaitės, tai yra, prasidėjus 42-ai nėštumo savaitei. Moksliškai įrodyta, kad po 41-os nėštumo savaitės naujagimių perinatalinis mirtingumas padidėja trečdaliu, o po 42-ejų nėštumo savaičių - net dvigubai.
Dažniausios pernešiojimo priežastys nėra galutinai aiškios. Yra tam tikri rizikos veiksniai - buvęs užsitęsęs nėštumas, vyriškos lyties vaisius, vyresnis moters amžius, jei ji gimdo pirmąjį vaiką, baltoji rasė taip pat yra rizikos veiksnys, jei pati nėščioji ar vaisiaus tėvas gimė pernešiotas, tikimybė taip pat padidėja. Didžiausia ir skaudžiausia komplikacija - padidėjusi perinatalinio mirtingumo rizika po 41-os nėštumo savaitės. Pernešioti naujagimiai būna didesnio svorio, dažnesnės gimdymo traumos. Placenta prasčiau funkcionuoja, vaisiui trūksta deguonies, mažėja vaisiaus vandenų kiekis. Padidėja perbrendimo ir mekonijaus aspiracijos sindromų rizika. Visa tai tikėtina gali nulemti ir centrinės nervų sistemos vystymąsi ateityje.
Liaudyje yra daugybė būdų, kurie neva sužadina gimdymą - nuo ananaso valgymo iki mylėjimosi. Iš tiesų dauguma tų būdų ir lieka liaudiškais būdais - vienoms padės, kitoms - ne. Mokslinių įrodymų nėra. Šiek tiek gali padėti lytiniai santykiai, nes spermoje esančios medžiagos - prostaglandinai, tarsi galėtų paspartinti gimdos kaklelio atsivėrimą, bet tai irgi nėra moksliškai įrodyta. Medicininis sužadinimas labai priklauso nuo gimdos kaklelio būklės. Jei jis yra visiškai nepasiruošęs, reikia paruošti, brandinti ir tai atliekama tam tikrais vaistais. Jei nutekėjus vandenims gimdymas vis dar neprasideda, skiriami papildomai intraveniniai vaistai.
Pernešiojus gimdymas dažniau baigiasi Cezario pjūvio operacija, nei numatytu laiku prasidėjęs gimdymas. Gimdymas po termino dažniau baigiasi vakuumo ar replių pagalba, naujagimių traumomis, dažnesni sunkesni moters lytinių takų plyšimai, didesnė tikimybė, kad vaisius pasituštins į vaisiaus vandenis ir jei toks užterštas vanduo pateks į naujagimio plaučius, jam gali pasireikšti mekonijaus aspiracijos sindromas, kurio metu mekonijus gali pažeisti kvėpavimo takus, o šios būklės gydymas yra sudėtingas ir dažnai gali baigtis net naujagimio žūtimi.
Gimdymo procesas
Normalus gimdymas - tai fiziologinis procesas, kai išnešiotas vaisius (37-41 savaitės + 6 dienos) gimdos susitraukimų veikiamas, gimsta natūraliais gimdymo takais. Komplikacijų gali kilti bet kuriuo gimdymo laikotarpiu, todėl būtina iš anksto įvertinti riziką ir periodiškai stebėti motinos bei vaisiaus būklę.
Normalus gimdymas paprastai prasideda 280-ąją dieną (40-ąją nėštumo savaitę) arba tęsiasi 10 mėnesio mėnesių, arba 9 kalendorinius mėnesius. Nėštumą palaiko ir gimdymą sukelia daug veiksnių: hormoniniai, biocheminiai, nerviniai, mechaniniai ir kt. Gimdymą sukelia gimdos ir viso kūno biocheminiai, hormoniniai, nervų sistemos pokyčiai. Nėštumo pabaigoje išsiskiria daugiau biologiškai aktyvių medžiagų, kurios skatina susitraukti gimdos raumenis. Nėštumo pabaigoje sumažėja progesterono, kuris slopina gimdos susitraukimus, be to, padidėja Ca2+ ir K+ jonų. Gimdymo procesą reguliuoja CNS.
Artėjančio gimdymo požymiai:
- Nėštumo pabaigoje (apie 2 savaites iki gimdymo) gimdos dugnas šiek tiek nusileidžia žemyn. Vaisiaus galvutė spaudžiasi prie mažojo dubens įeigos ir prisilenkia, todėl kūno svorio centras truputį pasislenka į priekį, o pečiai ir galva šiek tiek atsilošia - „išdidi eisena“.
- Prasideda parengiamieji sąrėmiai, kurie yra nereguliarūs, jie suformuoja apatinį gimdos segmentą, brandina ir rengia gimdos kaklelį.
- Pakinta gimdos kaklelio konsistencija (jis minkštėja, centruojasi, trumpėja ir po truputį atsidaro).
- Sustiprėja gimdos kaklelio liaukų sekrecija, išstumiamas iš gimdos kaklelio kanalo gleivių kamštis.
Gimdymo varomosios jėgos
Sąrėmiai - tai reguliarūs, periodiškai pasikartojantys raumenų susitraukimai, kurie skausmingi, nevalingi ir jų gimdyvė reguliuoti negali. Gimdymo pradžioje gimdos sąrėmiai kartojasi kas 10-15 min. ir trunka po 15-20 sekundžių, vėliau dažnėja ir ilgėja, o gimdymo pabaigoje kartojasi kas 2-3 min. ir trunka po 40-60 sekundžių. Sąrėmiai prasideda gimdos dugne ir plinta į gimdos kūno bei apatinio segmento raumenis. Per kiekvieną sąrėmį gimdos raumenų tonusas vis stiprėja ir pasiekia acme - sąrėmio viršūnę ir vėl silpnėja.
Stangos - tai refleksiniai skersaruožių pilvo raumenų, diafragmos susitraukimai. Stangos prasideda nevalingai, kai vaisiaus galva pradeda spausti mažojo dubens nervinius rezginius ir dubens dugno raumenis. Gimdyvė jas gali šiek tiek valdyti - sustiprinti arba sumažinti.
Gimdymo padėtys
Jau gilioje senovėje pastebėta, kad gimdymo metu keisti padėtį ir judėti gali būti naudinga, tai skatina gimdymo veiklą, sumažina nepatogumą gimdyvei, pagreitina gimdymą ar padidina įėjimo ar išėjimo plokštumos matmenis. Dabar priimtiniausia gimdyti yra gulima (horizontali) ar pusiau sėdima padėtis. Pirmuoju gimdymo laikotarpiu stacionare gimdyvė gali naudotis dideliais kamuoliais, pagalvėmis, vonia su vandeniu ir kt., taip ji keičia padėtį ir sumažina sąrėmio skausmą.
Gimdymo laikotarpiai
Atsidarymo laikotarpis prasideda reguliariais gimdos susitraukimais ir baigiasi, kai visiškai atsidaro gimdos kaklelis (10-12 cm). Jis skirstomas į dvi fazes: latentinę (nuo reguliarių gimdymo sąrėmių iki 4 cm gimdos kaklelio atsidarymo) ir aktyvią (nuo 4 cm gimdos kaklelio atsidarymo iki visiško gimdos kaklelio atsidarymo). Normaliai gimdos kaklelis atsidaro pirmą kartą gimdančioms - apie 1,2 cm per valandą, kartotinai gimdančioms - apie 1,5 cm per valandą.
Išstūmimo (išvarymo) laikotarpis trunka nuo visiško gimdos kaklelio atsidarymo iki vaisiaus gimimo. Pirmakartėms jis gali trukti iki 2 val., kartotinai gimdančioms - iki 1 val., nors įprastai trunka apie 20 min. Šiuo laikotarpiu rekomenduojama nepertraukiamai registruoti kardiotokogramą. Jei ištinka ūminė vaisiaus hipoksija, rengiamasi užbaigti gimdymą pagal akušerinę situaciją (vakuuminė ekstrakcija, replės, cezario pjūvio operacija).
Placentinis laikotarpis prasideda nuo vaisiaus užgimimo ir trunka iki placentos gimimo. Paprastai jis trunka iki 15 min. Pirmakartėms gali trukti iki 1 val., kartotinai gimdančioms - iki 30 min. Šis laikotarpis pavojingas dėl galimo kraujavimo iš gimdos. Aktyvi placentinio laikotarpio priežiūra prasideda gimstant vaisiaus pečių lankui - į gimdyvės veną suleidžiama oksitocino. Užgimus vaisiui, taikomas ankstyvas virkštelės perkirpimas ir ranka kontroliuojamas virkštelės traukimas. Užgimus placentai, rekomenduojamas gimdos masažas per pilvo sieną.
Pasaulyje apie 0,4-8,1 proc. visų nėštumų užsitęsia. Nėštumas yra labai jautrus moters gyvenimo periodas. Kūdikio laukimas - ypatingas metas visai šeimai.
