Nėščiųjų pykinimas ir vėmimas yra vienas dažniausių nusiskundimų pirmojo nėštumo trimestro metu. Jo intensyvumas gali skirtis: nuo lengvo šleikštulio rytais iki dažnų priepuolių kelis kartus per dieną ir net naktį. Kai moterys negali nei valgyti, nei gerti, o tuo pačiu vemia, organizmas netenka daug skysčių, sutrinka elektrolitų ir vėliau medžiagų apykaita. Pykinimas dažnai prasideda jau pirmąjį mėnesį po mėnesinių užsilaikymo. Apie keturioms penktadaliams moterų pykinimas ir vėmimas silpnėja ir išnyksta iki 12-14 nėštumo savaitės, tačiau 20 % moterų jis tęsiasi ir per ketvirtą bei penktą nėštumo mėnesį.
Nėščiųjų pykinimo kilmė nėra visiškai aiški, tačiau siejama su padidėjusiu tam tikrų hormonų, tokių kaip chorioninis gonadotropinas (hCG) ir estrogenai, kiekiu moters organizme. Didžiausia hCG koncentracija paprastai pasiekiama 10-12 nėštumo savaitę. Kai kurioms moterims, ypač pirmą kartą besilaukiančioms, gali pasireikšti patologinis vėmimas, dar vadinamas hiperemeze nėštumo metu. Ši būklė susijusi su virškinimo sistema, ypač skrandžiu ir žarnynu. Hormoniniai pokyčiai nėštumo metu gali paveikti virškinimo trakto funkciją, sukelti skrandžio peristaltikos sutrikimus, dėl ko vėmimas tampa dažnesnis ir intensyvesnis. Nors dažniausiai pykinimas yra nepavojingas ir gali praeiti savaime, kartais jis gali būti rimtos ligos požymis ir reikalauti skubios pagalbos.
Nėščiųjų pykinimas ir vėmimas pasireiškia nuo 50 iki 90 procentų visų nėštumo atvejų. Apie 60% moterų bent kartą vemia. Dažniausiai pykinimas prasideda apie 4-10 nėštumo savaitę ir baigiasi apie 12-16 savaitę, kai pradeda funkcionuoti placenta. Tačiau 20% moterų jis gali tęstis ir ilgiau.
Simptomai ir sunkumo laipsniai
Pykinimas ir vėmimas nėštumo metu gali pasireikšti įvairiai. Kliniškai skiriamas lengvos, vidutinio sunkumo ir sunkios formos vėmimas.
- Lengva forma: Vengiama 3-4 kartus per dieną, dažniausiai po valgio. Po valgio ar gėrimo gali kilti pykinimas.
- Vidutinio sunkumo forma: Vengiama iki 10 kartų per parą, nuolat jaučiamas pykinimas ir seilėtekis. Moteris netenka kūno svorio, jaučiamas nemalonus kvapas iš burnos, sumažėja kraujospūdis, rečiau šlapinasi. Organizmas silpsta, atsiranda nervingumas, silpnumas, mieguistumas.
- Sunki forma (hiperemezė nėštumo metu): Nuolatinis vėmimas ir pykinimas, kartais net naktį. Pykinimas ir seilėtekis yra nuolatinis ir varginantis. Moteris netenka didelės kūno masės dalies, pulsas tampa dažnas (virš 110 k/min.), kraujospūdis ryškiai sumažėjęs. Ši būklė reikalauja medicininės priežiūros ir gali sukelti rimtų komplikacijų.
Nors dažniausiai pykinimas yra visai nepavojingas ir gali praeiti savaime, kartais jis gali būti rimtos ligos požymis ir reikalauti skubios pagalbos. Jei moteris parą laiko negali nieko suvalgyti, viską išvemia, arba ima kristi svoris, būtina nedelsti ir kreiptis į gydymo įstaigą.
Priežastys
Pagrindinės gausaus nėščiųjų vėmimo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad hormoniniai pokyčiai, ypač hCG ir estrogeno padidėjimas, vaidina svarbų vaidmenį. Be to, genetiniai veiksniai, ankstesni nėštumo sutrikimai ir tam tikri aplinkos veiksniai, tokie kaip stresas, gali prisidėti prie šios ligos vystymosi. Rizikos faktoriai apima ankstesnę hiperemezę, daugiavaisį nėštumą, moters amžių (jaunesnės moterys dažniau patiria šią būklę), taip pat šeimos istoriją, kurioje buvo panašių atvejų.
Kitos galimos pykinimo ir vėmimo priežastys nėštumo metu:
- Hormoniniai pokyčiai: Padidėjęs progesterono lygis ir padidėjęs jautrumas kvapams.
- Apsinuodijimas maistu: Suvalgius sugedusio ar užteršto maisto.
- Alerginės reakcijos: Imuninės sistemos reakcija į tam tikrus maisto produktus.
- Maisto papildai: Per didelės dozės ar netinkamas derinys gali sukelti šalutinį poveikį.
- Stresas, nerimas ir psichologinė įtampa: Gali paveikti virškinimo trakto veiklą.
- Alkoholis: Toksiška medžiaga, veikianti centrinę nervų ir virškinimo sistemas.
- Virusinės ligos: Rotavirusas, norovirusas ir panašios infekcijos.
- Vėlyvas pykinimas: Artėjant gimdymui, kai gimda spaudžia skrandį.
- Kitos medicininės būklės: Skydliaukės ar tulžies pūslės problemos, opos.
Nors daugeliu atvejų pykinimas yra nekenksmingas, svarbu atskirti jį nuo rimtesnių būklių, kurios gali reikšti pavojų motinai ir vaisiui.
Kaip sau padėti?
Jei pykinimas ir vėmimas yra lengvi, galima pabandyti šias priemones:
- Mitybos korekcijos:
- Ryte, dar neatsikėlus iš lovos, sugraužti kietą sausainį, džiūvėsėlį ar gabalėlį džiovinto sūrio.
- Valgyti reikia dažnai ir po truputį: ne rečiau kaip kas 2 valandas.
- Rekomenduojama vartoti iki 100 mg imbiero per parą (kapsulėmis, arbata).
- Gerti daug skysčių: vandens, buljonų, sulčių, gazuotų imbiero ar mėtų skonio gėrimų. Geriausia gerti skysčius 30 minučių prieš valgį arba praėjus 30 minučių po valgio.
- Vengti riebaus, aštraus ar sunkiai virškinamo maisto.
- Dažnai ir mažomis porcijomis valgyti sausą maistą, pavyzdžiui, krekerius, riestainius, riešutus, džiovintus vaisius.
- Natūralios priemonės:
- Imbieras: Vartojamas arbata, kapsulėmis ar sirupais.
- Pipirmėtė: Arbata arba įkvėpimas pipirmėtės eterinio aliejaus.
- Ramunėlės: Ramunėlių arbata gali nuraminti virškinimo sistemą.
- Citrina: Įkvėpti citrinos aromatą.
- Melisų antpilas: 4 arbatinius šaukštelius sausų smulkintų lapų užplikyti stikline verdančio vandens, palaikyti valandą, nukošti. Gerkite po ½ stiklinės 3 kartus per dieną 15 minučių prieš valgį.
- Akupresūra: Spausti akupunktūrinį tašką P6 (Nei Guan) ant dilbio vidinio paviršiaus.
- Vengti dirgiklių: Virtuvės ir maisto gaminimo kvapų, kavos, nevėdintų ar drėgnų patalpų, tabako dūmų.
- Polivitaminai: Nėščiosioms skirti polivitaminai, ypač jei jie pradėti vartoti iki pastojimo.
- Reguliarus poilsis: Tinkamai subalansuoti darbo ir poilsio režimą.
Jei simptomai yra sunkūs, gali prireikti medicininio gydymo, įskaitant vaistus nuo pykinimo, skiriamus gydytojo, ir, esant reikalui, hospitalizaciją bei intraveninę skysčių terapiją.
Diagnostika ir gydymas
Esant atkakliam vėmimui, atliekami šie tyrimai:
- Bendras ir biocheminis kraujo tyrimai.
- Kraujo pH (rūgščių ir šarmų pusiausvyra).
- Šlapimo tyrimas.
- Elektrokardiograma (EKG) - sutrikus elektrolitų pusiausvyrai gali sutrikti širdies ritmas.
- Apžiūri terapeutas, okulistas, neuropatologas.
Gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo. Esant lengvai formai, dažniausiai medikamentai neskiriami. Sunkesniais atvejais gali būti skiriami vaistai, tokie kaip ondansetronas ar metoklopramidas. Svarbu atkurti skysčių ir elektrolitų balansą, todėl gali prireikti intraveninės terapijos. Pacientėms gali būti skiriami vitaminai ir mineralai, siekiant kompensuoti maistinių medžiagų trūkumą. Sunkiausiais atvejais gali prireikti visiško parenteralinio maitinimo per visą nėštumo laikotarpį.
Svarbu tinkamai subalansuoti darbo ir poilsio režimą. Rekomenduojama vartoti žalią arba kapsulių pavidalu imbierą. Taip pat svarbu laikytis tinkamos sėdėjimo pozos, kurios metu būtų išvengiama pilvo spaudimo.
Ar pykinimas kenkia vaisiui?
Jei tai nėra patologinis pykinimas ir vėmimas, atvirkščiai - yra tyrimų, kurie teigia, kad rytinis pykinimas ir vėmimas tiesiogiai susijęs su mažesniu persileidimų skaičiumi. Tačiau, jei moterį pykina ir vemia labai stipriai, ir organizmas negauna reikiamų maisto medžiagų, tai gali sukelti mitybos nepakankamumą ir svorio kritimą. Ypač greitai prarandami vandenyje tirpūs vitaminai, pvz., tiaminas. Skysčių ir skrandžio rūgšties stoka sukelia dehidraciją ir elektrolitų disbalansą, kas gali turėti neigiamų pasekmių vaisiui.
Nėščiųjų pykinimas ir vėmimas gali sukelti komplikacijų motinai ir vaikui, tokių kaip svorio metimas, inkstų problemos, elektrolitų disbalansas. Todėl svarbu laiku kreiptis į gydytoją ir tinkamai gydyti šią būklę.
