Vėjaraupiai - tai ūminė virusinė liga, pasireiškianti pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu bei karščiavimu. Tai viena dažniausiai pasitaikančių virusinių ligų po gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų ligų. Vėjaraupius sukelia Herpesviridae šeimai priklausantis Varicella zoster virusas. Persirgus, jis išlieka organizme ir vėliau, nusilpus imuninei sistemai, gali sukelti juostinę pūslelinę. Nors dauguma žmonių perserga vėjaraupiais vaikystėje, ši liga gali užklupti ir suaugusius, jiems ji gali būti kur kas pavojingesnė dėl didesnės komplikacijų rizikos.
Statistika rodo, kad kasmet visame pasaulyje užfiksuojama daugiau nei milijonas vėjaraupių atvejų. Daugiausia serga ikimokyklinio amžiaus (3-6 metų) vaikai šaltuoju metų laiku, kuomet daugiausiai laiko praleidžiama uždarose patalpose. Tuomet dažniausiai persergama lengva šios ligos forma. Tačiau vėjaraupiais gali sirgti ir suaugę žmonės, kuriems ši liga yra kur kas pavojingesnė nei vaikams, nes komplikacijų išsivystymo rizika daug didesnė.
Vėjaraupių sukėlėjas ir plitimas
Vėjaraupius sukelia vėjaraupių-juostinės pūslelinės virusas (Varicella-zoster virus, VZV), priklausantis herpes virusų šeimai. Tai labai užkrečiamas virusas, kuris dažniausiai plinta oro lašeliniu būdu ir yra patogeniškas tik žmonėms. Vėjaraupių virusas plinta oro lašeliniu būdu nuo žmogaus žmogui, kai sergantysis kosti, čiaudi arba kalba. Taip pat užsikrėsti galima tiesioginio kontakto metu per odą, liečiant bėrimus (tiek sergančio vėjaraupiais, tiek juostine pūsleline), o jei serga nėščioji - per placentą. Vėjaraupių virusas yra itin lakus ir gali pasklisti po visą pastatą. Vėjaraupiais užsikrėsti galima ir nuo žmogaus, sergančio juostine pūsleline, jei kontaktuojama su jo bėrimu.
Vėjaraupių užkrečiamumas itin didelis ankstyvosios bėrimo stadijos metu. Sergantis žmogus gali platinti ligą 2 dienas iki atsirandant bėrimams ir iki tol, kol bėrimai virsta šašeliais (iki 5-7 dienų). Žaizdelėms pasidengus šašais, jos tampa nepavojingomis. Vėjaraupių inkubacinis laikotarpis gali trukti nuo 10 dienų iki 3 savaičių. Todėl būtent tiek laiko gali nepasirodyti jokie ligos simptomai. Tai viena iš priežasčių, kodėl vėjaraupių protrūkius ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigose kontroliuoti ypač sudėtinga.
Vėjaraupių simptomai ir eiga
Vėjaraupių pradžia panaši į peršalimą. Tik vėliau, maždaug po 1 ar 2 dienų nuo ligos pradžios, išryškėja pūslelinis odos ir gleivinės bėrimas. Jam būdinga kaita: pirmiausia ant kūno viena po kitos grupelėmis atsiranda rausvos dėmelės, kurios virsta skaidraus skysčio pripildytomis pūslelėmis, o joms džiūvant, užsideda šašas. Odoje tuo pačiu metu gali būti matomi visi bėrimo elementai - polimorfinis bėrimas. Vėjaraupių bėrimas dažniausiai atsiranda plaukuotoje galvos dalyje, ant veido, liemens, galūnių, gleivinės (burnos, akių, lyties organų). Beria bangomis kas 1-2 dienas. Vėjaraupių bėrimas paprastai tęsiasi apie 4-7 dienas. Visgi pagrindinis šios ligos simptomas yra pūslelinis bėrimas, kurį lydi stiprus niežulys. Vėjaraupiams būdingi įvairūs bėrimo elementai - rausvos dėmelės, vandeningos pūslelės, šašai.
Pradžioje gali kankinti karščiavimas (iki 38-39 °C), nuovargis, galvos skausmas ar apetito praradimas. Netrukus, dažniausiai per 1-2 dienas po pirmųjų simptomų, atsiranda būdingiausias požymis - bėrimas. Iš pradžių ant veido, galvos odos, liemens pastebimos raudonos dėmelės, kurios greitai virsta mažomis pūslelėmis, užpildytomis skaidriu skysčiu. Šios pūslelės vėliau džiūsta ir pasidengia šašais. Bėrimas dažniausiai plinta bangomis - kas kelias dienas atsiranda naujų bėrimų, todėl ant kūno vienu metu galima matyti skirtingų stadijų odos pažeidimus: dėmeles, pūsleles, šašus. Bėrimai gali būti visur - ne tik ant odos, bet ir burnos, akių gleivinėse, lytinių organų srityje. Vėjaraupiai dažniausiai sukelia niežulį, todėl svarbu vengti kasymo, kad neatsirastų antrinės infekcijos ar randų. Liga paprastai trunka 7-10 dienų, kol visos pūslelės užgyja.
Diagnostika
Specifiniai tyrimai įprastoje klinikinėje praktikoje nėra naudojami. Liga diagnozuojama remiantis laboratorinių kraujo rodiklių uždegiminiais pakitimais ir būdingais išbėrimais, epidemiologine anamneze (ypač kuomet serga tą patį kolektyvą lankantys vaikai). Esant sunkesnei diagnostikai, galima atlikti serologinį kraujo tyrimą, nustatant IgM antikūnius prieš Varicella zoster virusą, siekiant patvirtinti ūmią vėjaraupių infekciją. Įsitikinti, ar buvo sirgta vėjaraupiais, galima atlikus Varicella IgG antikūnų tyrimą. Tai rekomenduojama visiems, kurie nežino savo imuniteto būklės ir ypač moterims, planuojančioms nėštumą.
Gydymas ir priežiūra
Daugeliu atvejų vėjaraupiai praeina savaime per 7-10 dienų, todėl specifinio gydymo dažniausiai neprireikia. Norint palengvinti simptomus, sveikatos priežiūros specialistas gali rekomenduoti niežulį mažinančias ir odos bėrimus prižiūrinčias priemones - pavyzdžiui, specialius losjonus ar pudras. Gydantis svarbu vengti bėrimų kasymo, kad būtų išvengta infekcijų ir randų, taip pat daug ilsėtis, vartoti pakankamai skysčių ir dėvėti švelnius, odos nedirginančius drabužius. Jokiu būdu negalima kasyti bėrimų, nes didėja rizika antrinės bakterinės infekcijos. Niežuliui slopinti skiriami specialūs tepalai, šaldantys bėrimus, mažinantys niežėjimą ir nepaliekantys randų. Esant išreikštam niežuliui gydoma antihistamininiais medikamentais. Briliantinės žalumos naudoti nerekomenduojama.
Esant 38,5 °C ir aukštesnei temperatūrai, rekomenduojama vartoti karščiavimą mažinančius vaistus. Prieš tai būtina pasitarti su gydytoju, kadangi kai kurie vaistai gali turėti šalutinį poveikį (pavyzdžiui, aspirinas gali sukelti retą, bet pavojingą ligą - Reye sindromą). Vaikams, sergantiems vėjaraupiais, odelė turi būti idealiai švari, todėl kasdien juos maudykite po dušu su specialiu švelniu antiseptiniu losjonu, turinčiu antimikrobinį poveikį. Švelnus odelei ir žaizdelėms vaistas - antiseptikas Oktiseptas. Jis dezinfekuoja vėjaraupių pūsleles, naikina šią ligą sukeliantį virusą ir bakterijas. Paprastai ligoniukas gydomas namuose. Jam gali prireikti temperatūrą mažinančių vaistukų, kartais skiriami antivirusiniai vaistai. Kai vaikas karščiuoja ir atsiranda vis naujų bėrimų, jis turėtų gulėti lovoje. Jeigu išberta burnytė, sunku valgyti, gaminkite mažyliui skystą arba labai minkštą maistą. Išbertą burną, ypač po valgio, reikėtų skalauti dezinfekuojamaisiais tirpalais.
Labai svarbu pasirūpinti tinkama higiena (praustis po tekančiu vandeniu, rengtis lengvais, orui laidžiais drabužiais, dažniau keisti juos ir patalynę, tinkamai vėdinti patalpas), palaikyti tausojantį gulimą režimą ir gerti daug skysčių, siekiant atstatyti skysčių balansą. Vaikui gali prireikti temperatūrą mažinančių vaistukų, kartais skiriami antivirusiniai vaistai. Vaikas į darželį ar mokyklą gali eiti tik tada, kai visiškai pasveiksta. Turi praeiti ne mažiau kaip 5 dienos, kai atsirado paskutinė pūslelė, nukritę visi šašeliai - mažiausiai tai trunka 10 dienų.
Vėjaraupiai: simptomai, priežastys, prevencija ir gydymas | Yashoda ligoninės
Komplikacijos ir rizikos grupės
Vėjaraupiai vaikams paprastai pasireiškia nesunkiai. Tačiau, kitaip nei kai kurie mano, ši virusinė infekcija nėra tokia nepavojinga. Ji gali sukelti įvairių komplikacijų (bronchito, plaučių uždegimo, ausų uždegimo ar net nervų sistemos pažeidimų) išsivystymą. Ypač pavojingi vėjaraupiai nėštumo metu: susirgus nėštumo pradžioje, gresia persileidimas, o pabaigoje - liga perduodama vaisiui ir jis serga įgimtais vėjaraupiais. Jei motina užsikrečia prieš pat gimdymą, būdinga sunki naujagimio ligos eiga su vidaus organų pažeidimu, mirtimi. Vėjaraupiai kūdikiams gali sukelti tokias pavojingas komplikacijas kaip stomatitas, pneumonija, sunkios odos bėrimų komplikacijos ir net encefalitas.
Suaugusiems žmonėms vyresniame amžiuje vėjaraupiai gali sukelti juostinę pūslelinę. Nors vėjaraupiai daugeliu atvejų būna lengvos eigos, tam tikroms grupėms - suaugusiems, nėščiosioms, naujagimiams, silpną imunitetą turintiems asmenims - liga gali sukelti rimtesnių komplikacijų. Nėštumo metu vėjaraupiai ypač pavojingi tiek motinai, tiek vaisiui, tačiau rizika priklauso nuo to, kuriuo nėštumo laikotarpiu įvyksta užsikrėtimas. 1-2 trimestras (ypatingai 5-24 savaitė) yra laikotarpis, kuomet grėsmė vaisiui yra didžiausia - gali išsivystyti įgimtas vėjaraupių sindromas. 3 trimestro metu, ypatingai jei motina suserga likus mažiau nei 5 dienoms iki gimdymo, naujagimis gali susirgti sunkia vėjaraupių forma.
Prevencija ir skiepai
Šios ligos gali padėti išvengti skiepai. Svarbu: skiepytis nuo vėjaraupių negalima nėščiosioms, taip pat asmenims, kuriems neseniai buvo perpiltas kraujas ar buvo skiriami imunoglobulinai. Rekomenduojama pasiskiepyti praėjus 1 mėnesiui po kontakto. Pasiskiepijus vėjaraupių vakcina įgyjamas pilnavertis ilgalaikis imunitetas. Ji apsaugo nuo sunkių ligos formų ir komplikacijų ne tik vėjaraupių, bet ir juostinės pūslelinės atveju. Vakcina nuo vėjaraupių pasižymi dideliu efektyvumu, todėl paskiepyti vaikai itin retais atvejais gali susirgti (dažniausiai suserga tie, kurių imuninė sistema sutrikusi). Lietuvoje ši vakcina nėra įtraukta į skiepų kalendorių ir yra mokama. Ja gali būti skiepijami vaikai nuo 12 mėn., kai kuriais atvejais nuo 9 mėn. amžiaus, ir suaugusieji. Įprastai skiepijama dviem vakcinos dozėmis, pertrauka tarp dozių skiriasi pagal tai, kokio amžiaus asmuo skiepijamas.
Skiepai yra efektyviausias būdas apsisaugoti nuo vėjaraupių ir jų sukeliamų komplikacijų. Jei asmuo turėjo kontaktą su vėjaraupiais sergančiu žmogumi, rekomenduojama pasiskiepyti per 5 dienas. Tai gali padėti išvengti ligos arba ją pernešti lengvesne forma. Skiepijant per 3 dienas nuo kontakto, vakcinos veiksmingumas siekia iki 90 %, o per 5 dienas - apie 70 %. Po mėnesio reikia pasiskiepyti pakartotinė vakcinacijos doze. Svarbu: nėščioms moterims skiepai nuo vėjaraupių negalimi. Todėl toms, kurios nėra persirgusios vėjaraupiais, rekomenduojama pasiskiepyti dar prieš planuojant nėštumą ir nepastoti mažiausiai 3 mėnesius po skiepijimo.
Norintiems išvengti rizikų, taip pat reikėtų laikytis sveiko gyvenimo būdo taisyklių, įskaitant visavertę mitybą, reguliarų fizinį aktyvumą, tinkamą miego kiekį ir streso valdymą, kad imuninė sistema būtų stipri. Bendram organizmo stiprinimui rekomenduojama vartoti vitaminą C, vitaminą D, cinką, omega-3 riebiąsias rūgštis.
Svarbu žinoti, kad vieną kartą susirgus vėjaraupiais, virusas lieka organizme ir yra nemaža tikimybė, kad po kurio laiko pasireikš juostinės pūslelinės pavidalu. Remiantis statistika, maždaug 2 iš 10 žmonių bent kartą per gyvenimą suserga juostine pūsleline. Didelė dalis jų - vyresnio amžiaus žmonės, dažniausiai jau sulaukę 60-ies metų. Nors juostine pūsleline neužsikrėsime taip greitai kaip jos pirmtaku vėjaraupiais, tačiau nesirgus pastarąja infekcija ir nesant pasiskiepijus, asmuo gali užsikrėsti vėjaraupiais per tiesioginį kontaktą su juostinės pūslelinės pūslelėmis. Tokiu atveju, persirgus vėjaraupiais, užsikrėtusiam kyla ir juostinės pūslelinės grėsmė ateityje.
tags: #vejaraupiu #pozymiai #vaikams
