Vasario 16-oji - tai Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Tai viena iš svarbiausių datų Lietuvos istorijoje, žyminti Lietuvos valstybės atkūrimą. Ši diena - tai istorinis momentas, atnešęs nepriklausomybę ir lėmęs šalies pažangą. Vaikams ypač svarbu suprasti, kas slepiasi po šia data ir kodėl ji tokia reikšminga Lietuvai.
Lietuvos vardas pasaulyje žinomas daugiau nei tūkstantį metų, nuo tada, kai pirmą kartą 1009-aisais buvo užrašytas Kvedlinburgo analuose. Tūkstantmetis - ilgas laikas valstybei, per tuos metus Lietuva kaip Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo tarp didžiausių pasaulio valstybių. Nuosmukio laikais ištrinta iš pasaulio žemėlapių, išgyvenusi sunkius laikus, prieš šimtmetį Lietuva pasirinko valstybingumo kelią.
Dažnas Lietuvos pilietis mano, kad atkurtos Lietuvos valstybės diena - Kovo 11-oji, tačiau mažai kas žino, jog pirmą kartą Lietuvos valstybė buvo atkurta jau prieš daugiau nei šimtą metų, kai 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba pareiškė, kad „skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“. Pasirašytame valstybės atkūrimo akte šalį atstatanti Lietuvos Taryba pabrėžė, kad atkuriama valstybė nėra nauja, o tik seno valstybingumo tąsa. Svarbu pabrėžti, kad Lietuvos valstybės istorija yra kuriama daugiau nei 1000 metų. Tuo skiriamės nuo kaimyninių Latvijos ir Estijos, kurios 2018 m. paminėjo savo valstybių įkūrimo šimtmetį. Taip pat žr Galime pagrįstai didžiuotis, jog prieš šimtą metų pirmieji ir vieninteliai Baltijos šalyse atkūrėme demokratine santvarka besiremiančią nepriklausomą valstybę.
Kovo 11-oji - tai Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena.
Skirtingai nei prieš beveik šimtą metų, 1990 m. atkuriant šalies nepriklausomybę, Lietuvos kaip valstybės terminas jau buvo iš esmės aiškus: šalis turėjo konkrečias sienas, patvirtintas tarptautinėmis sutartimis, bei administracinio valdymo tinklą.
Vasario 16-osios reikšmė Lietuvos istorijoje
1918 metų vasario 16-ąją Lietuva paskelbė nepriklausomybę, atkurdamas savo valstybingumą po ilgų okupacijų ir svetimų valdžių. Šią dieną Lietuvos Taryba Vilniuje pasirašė Lietuvos nepriklausomybės Aktą, skelbiantį, kad atkuriama Lietuvos Valstybė, ir ji atsižada nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Šis aktas buvo priimtas remiantis tautų apsisprendimo teise, lietuvių tautos valia ir Lietuvių konferencijos nutarimu.
Vasario 16 Aktas nustatė, kad valstybė bus demokratinė, jos sostinė - Vilnius. Numatė, kad valstybės santvarką nustatys Steigiamasis Seimas. Vasario 16 Aktu buvo kreiptasi į Rusiją ir Vokietiją, kitas valstybes, jas informuojant apie Lietuvos valstybės atkūrimą ir bet kokių buvusių valstybinių ryšių nutraukimą.
Šis aktas pelnytai vadinamas kertiniu XX a. mūsų valstybės dokumentu. Vasario 16 Aktas tapo tautos valstybingumo, jo tęstinumo ir vienybės simboliu.
Tarpukario Lietuva
Tarpukario Lietuva buvo pažymėta dideliu pažangumu visose gyvenimo srityse - nuo kultūros, architektūros, ekonomikos iki švietimo ir sporto. Lietuva stiprino savo ekonomiką, plėtojo pramonę ir augino kultūrinį paveldą.
Kaip švęsti Vasario 16-ąją su vaikais?
„Mažiesiems nelengva paaiškinti istorines datas, nes jie neturi mums, suaugusiesiems, būdingo laiko tėkmės suvokimo. Dešimt, šimtas ar tūkstantis metų vaikams yra nesuvokiamas laiko nuotolis, todėl, aiškinant datas, geriau tiesiog apsiriboti žodžiais „seniai“ ar „labai seniai“ ir išskirti tik pačius svariausius įvykius. Kasmet besikartojančio gimtadienio, kurį švenčia ir pats vaikas, analogija yra vienas taikliausių būdų vaikams paaiškinti kažkada vykusių įvykių sąsajas su dabartimi“, - sako dr. Ž. Mikailienė.
Lietuvos gimtadienis - diena, kai per įvairias veiklas galime vaikams paaiškinti, kas yra Tėvynės meilė, atsidavimas savo šaliai, patriotizmas. Norėdami, kad vaikas „užsikrėstų“ patriotiškumu, turime nepraleisti svarbių valstybės švenčių ir jas nuoširdžiai paminėti.
Idėjos, kaip švęsti Vasario 16-ąją su vaikais:
- Susėskite drauge pavartyti šeimos albumų, papasakokite vaikams apie senelius, prosenelius, proprosenelius: kokie jų vardai, iš kur jie kilę, ką veikė (vaikai susidomėję patys užduos daugybę klausimų).
- Labai įdomia ir įtraukiančia veikla gali tapti šeimos genealoginio medžio kūrimas - mes, suaugusieji, galime nubraižyti šakas, įrašyti šeimos narių vardus, o vaikai iliustruos medį piešiniais. O galbūt šeimoje yra senolių, prisimenančių dar tarpukario Lietuvos laikus? Jų pasakojimai galėtų tapti puikiu šeimos ir valstybės istoriją siejančiu pavyzdžiu.
- Parodykite vaikams Lietuvos žemėlapį, drauge suraskite sostinę Vilnių, didžiuosius miestus bei tuos, iš kurių esate kilę jūs patys, jūsų tėvai ir seneliai. Palyginkite Lietuvą su kitomis šalimis - didelė ji ar maža? Vėliau kartu su vaikais galite atlikti įvairias užduotis: ant balto lapo nubrėžkite Lietuvos sienas, o patys vaikai tegul žemėlapyje nupiešia žmones, įžymius pastatus, Lietuvoje augančius medžius, gyvenančius gyvūnus ir kt.
- Puikus demokratijos ugdymo pavyzdys - svarbiais klausimais namuose rengiami balsavimai, kuriuose kiekvienas šeimos narys mokosi ne tik pareikšti savo nuomonę, bet ir gerbti kitą. Būtinai kartu su vaikais dalyvaukite valdžios rinkimuose, paaiškinkime, kodėl kiekvienas pilietis privalo juose dalyvauti.
- Mokykime vaikus, kad demokratija bei laisvė yra neatsiejamos nuo atsakomybės. Tad vaikas turi žinoti ne tik savo teises, bet ir pareigas. Mažųjų pareigos taip pat nedidelės - susitvarkyti žaislus, padėti mamai ar kitiems šeimos nariams atlikti nedidelius darbelius. Nedideli darbai gali virsti ir didesniais - surengus bendruomenės talką surinkti šiukšles iš gretimo parko ar miškelio, padėti greta gyvenančiam senam, neįgaliam ar skurstančiam žmogui.
- Neatsiejamas (ir privalomas) valstybinių švenčių atributas yra prie kiekvienų namų ar įstaigų plevėsuojanti Lietuvos vėliava. Iš tiesų, Lietuvos valstybės gimtadienis - galimybė vaikus supažindinti su valstybės simboliais - vėliava, herbu, himnu. Vėliavas lengvai rasite plevėsuojančias prie kiekvieno namo, tačiau galite ir patys namuose pasigaminti vėliavėlę ir ja mojuodami išeiti į gatvę, į miesto šventę.
- Vienas iš paprasčiausių (ir saldžiausių) būdų supažindinti vaikus su Lietuvos vėliavos spalvomis bei jų reikšme - kartu gaminant trispalves vaišes. Pavyzdžiui, vaisių vėrinėlius (įvairiaspalvės vynuogės arba geltonas melionas, žalias kivis, raudona braškė), trispalvę želę. Drauge su vaikais gamindami vaišes, galime papasakoti, jog vėliava yra ypatingas tautos ir valstybės skiriamasis simbolis, rodantis jos pripažinimą tarp kitų tautų ar valstybių. Lietuvos trispalvė yra palyginti nesena - sukurta maždaug prieš 100 metų - 1918 m. Vėliavos spalvos parinktos neatsitiktinai, kiekviena jų turi savo reikšmę - geltona reiškia saulę, šviesą, gerovę, žalia - gamtos grožį, laisvę ir viltį, raudona - gimtąją žemę, drąsą ir už Tėvynę pralietą kraują.
- Taip pat galima namuose surengti ir nedidelį Lietuvai skirtų dainų, eilėraščių, ar savo kurtų trumpų istorijų konkursą, o nugalėtoją apdovanoti prizu. Vyresnio amžiaus vaikai, padedami tėvelių, galėtų surengti istorinę viktoriną.
- Kartu su vaikais dalyvaukite šventiniuose renginiuose, nes būtent juose kaip niekur kitur pajuntamas bendrumo, buvimo viena tauta, pasididžiavimo savo valstybe jausmas. Puiki mintis vasario 16-ąją vilniečiams ar atvykusiems svečiams aplankyti įžymų sostinės pastatą - Signatarų namus, esančius Pilies gatvėje Nr. 26. Būtent čia 1918 m. vasario 16 d. pasirašytas svarbus Lietuvos nepriklausomybei dokumentas - nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktas. Čia veikia muziejus. Šią dieną galime švęsti ir aplankydami senąją Lietuvos valstybės istoriją menančius objektus - aplankyti Valdovų rūmus, nuvykti į senąsias Lietuvos sostines - Kernavę, Trakus, aplankyti netoli mūsų gyvenamosios vietovės esančius piliakalnius, pilis ar dvarus. O vasario 16-oji ir kovo 11-oji juk ir yra apie laisvę. Tik priespaudoje žmogus patiria, koks svarbus yra laisvės pojūtis.
„Didžiausią poveikį, mano manymu, turi kultūrinė edukacija ir šeimos kuriamos patirtys. „Vaikams ne visada patinka šventės, kuriose reikalinga tam tikra rimtis. Tačiau valstybės laisvę galima švęsti ir kitaip. Tai padės vaikams išmokti priimti dabartyje veikiančius formuojamus kultūros ir tradicijų elementus. Svarbu viską pateikti paprastai ir patraukliai“, - tikina R. „Lietuvos valstybės atkūrimo dieną galima praleisti apsilankant mieste organizuojamuose minėjimuose. tačiau dalis jų yra ne šiaip sau garsios, bet atraminės, pamatinės. žinančiam ir gerbiančiam savo šalies praeitį. signatarai darbavosi nuo vasario 10 d. Tad ir Vilniaus r. pirmadienio. eilėraščius, dainavo dainas ir žaidė lietuvių liaudies ratelius. kur norėtų nukeliauti, kai baigsis karantinas. signataras“ sąvokas, bandė kurti minkles, mįsles apie Lietuvą. „Taip“ arba „Ne“, rodančias teisingą arba klaidingą atsakymą. keliai - nuo 1905 iki 1918 metų Vasario 16-osios akto“. parodėlę. ir jos kraštovaizdį, dalyvavo prof. nepriklausomybę“.
Edukacinės veiklos
Pasakojimai apie Lietuvos istoriją: Papasakokite vaikams apie Lietuvos didžiuosius kunigaikščius, apie Lietuvos nepriklausomybės Aktą, signatarus ir jų svarbą. Paaiškinkite, kodėl Vasario 16-oji yra tokia svarbi Lietuvai.
Lietuvos valstybės simboliai: Supažindinkite vaikus su Lietuvos valstybės simboliais - Trispalve, herbu, Tautiška giesme. Papasakokite apie jų reikšmes ir istoriją.
Ekskursijos į muziejus ir istorines vietas: Apsilankykite Valstybės pažinimo centre, Signatarų namuose Vilniuje ar kitose istorinėse vietose, susijusiose su Vasario 16-ąja.
Filmai ir knygos apie Lietuvą: Žiūrėkite filmus ir skaitykite knygas apie Lietuvos istoriją, kultūrą ir gamtą.
Viktorinos ir žaidimai apie Lietuvą: Organizuokite viktorinas ir žaidimus, kuriuose vaikai galėtų pasitikrinti savo žinias apie Lietuvą.
Virtualios edukacijos: Dalyvaukite virtualiose edukacijose, skirtose Vasario 16-ajai, kaip tai padarė Pasvalio „Svalios“ progimnazijos šeštokai.
Kūrybinės veiklos
Tautinės vėliavos gaminimas: Pasigaminkite su vaikais tautinę vėliavą iš popieriaus, audinio ar kitų medžiagų.
Piešiniai ir aplikacijos apie Lietuvą: Pieškite ir kurkite aplikacijas, vaizduojančias Lietuvos gamtą, simbolius ar istorines vietas.
Eilėraščiai ir dainos apie Lietuvą: Mokykitės eilėraščių ir dainų apie Lietuvą. Dainuokite kartu su vaikais Tautišką giesmę.
Lietuviški žaidimai ir rateliai: Žaiskite lietuviškus žaidimus ir ratelius.
Šventinio stalo dekoravimas: Papuoškite šventinį stalą tautinėmis spalvomis. Pagaminkite tradicinių lietuviškų patiekalų.
Minėjimas šeimoje ir bendruomenėje
Vėliavos iškėlimas: Iškelkite tautinę vėliavą prie savo namų.
Dalyvavimas šventiniuose renginiuose: Dalyvaukite Vasario 16-osios minėjimo renginiuose savo mieste ar gyvenvietėje.
Apsilankymas bažnyčioje: Apsilankykite bažnyčioje ir pasimelskite už Lietuvą.
Šventinis koncertas ar spektaklis: Apsilankykite šventiniame koncerte ar spektaklyje, skirtame Vasario 16-ajai.
Šventinė vakarienė su šeima: Surengkite šventinę vakarienę su šeima ir artimaisiais.
Dalijimasis patirtimi socialiniuose tinkluose: Pasidalinkite savo Vasario 16-osios minėjimo patirtimi socialiniuose tinkluose.
Valstybės pažinimo centras: kelionė į tarpukario Lietuvą
Šiemet Vasario 16-oji buvo minima Valstybės pažinimo centre, kuris kvietė lankytojus į įdomią ir edukacinę kelionę - į tarpukario Lietuvą. Lankytojai turėjo progą iš arčiau pamatyti, kaip gyveno to meto žmonės, kaip vyko visuomeniniai pokyčiai ir kokie buvo didžiausi pasiekimai.
Lankytojų laukė kino teatro ekspozicija, kurioje buvo pristatomi garsiausi tarpukario filmai, fotoateljė, kur galėjo įsiamžinti ir pasigrožėti momentinės fotografijos meniu, bei burtų keliu ištraukta profesija, leidusi susipažinti su to laikmečio darbuotojų kasdienybe ir jų uždarbiais.
Sąvokų paaiškinimas
Svarbu vaikams paaiškinti, ką reiškia sąvokos VALSTYBĖ, LAISVĖ, NEPRIKLAUSOMYBĖ ir SIGNATARAS. Keliaujant Signatarų namų ekspozicija galima geriau susipažinti su šiomis sąvokomis ir trumpam įsijausti į muziejininko vaidmenį - grupėse tyrinėjant vieno iš signatarų, Jono Basanavičiaus, autentiškus daiktus ir bandant sužinoti, ką jie gali papasakoti apie šią, daugiau nei prieš 100 metų gyvenusią Lietuvos istorijos figūrą.
Vasario 16-oji - tai mūsų stiprybės diena. Vasario 16-oji - tai mūsų stiprybės diena, jungianti dabartį su praeitimi, neatsiejama nuo pagarbos savo tautos istorijai. Vasario 16-oji - svarbi data, žyminti Lietuvai istorinį momentą, kuris atnešė nepriklausomybę ir lėmė šalies pažangą. Ta proga kviečiame susipažinti su Lietuvos istorija ir šventės minėjimo galimybėmis. Vasario 16-oji Valstybės pažinimo centre bus ypatinga proga pažvelgti į Lietuvos istoriją ir pasinerti į tarpukario Lietuvą. Tai proga susipažinti su tuo, kaip lietuviai gyveno šiuo laikotarpiu, kokie buvo jų pasiekimai ir kokią įtaką šis laikotarpis turėjo valstybės vystymuisi. Vaikams ypač svarbu geriau suprasti, kas slepiasi po šia data ir kodėl ji yra tokia reikšminga Lietuvai.
Vasario 16-oji yra viena iš svarbiausių datų Lietuvos istorijoje. 1918 metų vasario 16-ąją Lietuva paskelbe nepriklausomybę, atkurdamas savo valstybingumą po ilgų okupacijų ir svetimų valdžių. Tarpukario Lietuva buvo pažymėta dideliu pažangumu visose gyvenimo srityse - nuo kultūros, architektūros, ekonomikos iki švietimo ir sporto. Lietuva stiprino savo ekonomiką, plėtojo pramonę ir augino kultūrinį paveldą. Šiemet Vasario 16-oji bus minima Valstybės pažinimo centre ir kvies lankytojus į įdomią ir edukacinę kelionę - į tarpukario Lietuvą. Lankytojai turės progą iš arčiau pamatyti, kaip gyveno to meto žmonės, kaip vyko visuomeniniai pokyčiai ir kokie buvo didžiausi pasiekimai. Ne mažiau įdomi ir kino teatro ekspozicija, kurioje bus pristatomi garsiausi tarpukario filmai. Lankytojų lauks ir fotoateljė, kur galės įsiamžinti ir pasigrožėti momentinės fotografijos meniu. Burtų keliu ištraukta profesija leis lankytojams susipažinti su to laikmečio darbuotojų kasdienybe ir jų uždarbiais. Vasario 16-osios programa Valstybės pažinimo centre bus nemokama ir vyks nuo 12 iki 18 valandos. Į ją galima atvykti be išankstinės registracijos. Nepamirškite sekti mūsų socialiniuose tinkluose. Ieškote daugiau lankytinų vietų su vaikais, kelionių patarimų ir rekomendacijų?! - prisijunkite prie keliautojų su vaikais grupės. Norite pasidalinti savo kelione ar keliavimo su vaikais patirtimi - parašykite mums el. Vasario 16-oji - tai ypatinga diena Lietuvai. Tai diena, kai prisimename, kaip mūsų šalis tapo nepriklausoma. Bet kaip apie tai papasakoti vaikams taip, kad jie suprastų ir pajustų šios dienos svarbą? Šis straipsnis padės suprantamai ir įdomiai perteikti Vasario 16-osios prasmę jaunajai kartai, atsižvelgiant į skirtingus amžiaus tarpsnius ir gebėjimus.
Nuo kada vaikams pradėti skiepyti meilę tėvynei ir kartu su jais minėti vasario 16-ąją ?
Kas yra nepriklausomybė? Paprastas paaiškinimas. Prieš pradedant kalbėti apie Vasario 16-ąją, svarbu paaiškinti, kas iš viso yra nepriklausomybė. Įsivaizduokite, kad turite savo kambarį. Jūs jame gyvenate, tvarkote, sprendžiate, ką jame daryti. Tai jūsų erdvė, ir niekas kitas negali jums nurodinėti, kaip joje elgtis. Nepriklausomybė šaliai yra panašiai - tai reiškia, kad Lietuva pati sprendžia, kaip gyventi, kokius įstatymus priimti, su kuo draugauti.
Galima palyginti su žaidimu, kurį vaikai žaidžia patys, be suaugusiųjų nurodymų. Jie patys nusprendžia taisykles, kaip žaisti, ir tai padaro žaidimą smagų ir savarankišką. Nepriklausoma šalis pati kuria savo taisykles ir tai leidžia jai būti savimi.
Lietuvos istorija: kelionė į nepriklausomybę
Lietuva ne visada buvo nepriklausoma. Kadaise ji buvo valdoma kitų šalių. Tai reiškė, kad kitos šalys sprendė, ką Lietuva gali daryti, kokius įstatymus turėti. Tai buvo sunkus laikotarpis, nes lietuviai norėjo patys valdyti savo šalį.
Trumpas istorinis kontekstas
Papasakokite vaikams apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, kuri buvo galinga valstybė. Vėliau, po įvairių istorinių įvykių, Lietuva prarado nepriklausomybę. Ji buvo okupuota ir valdoma kitų šalių. Tai buvo ilgas ir sunkus laikotarpis, tačiau lietuviai niekada neprarado vilties atgauti savo laisvę.
Vasario 16-osios svarba
1918 metų Vasario 16 dieną dvidešimt Lietuvos žmonių, vadinamų signatarais, pasirašė dokumentą - Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Tai reiškė, kad Lietuva vėl tapo laisva ir nepriklausoma valstybe. Tai buvo labai svarbus įvykis, nes lietuviai pagaliau galėjo patys spręsti savo likimą.
Kaip papasakoti apie Vasario 16-ąją skirtingo amžiaus vaikams?
Svarbu atsižvelgti į vaiko amžių ir gebėjimus, pasirenkant tinkamą būdą papasakoti apie Vasario 16-ąją.
Ikimokyklinio amžiaus vaikai (3-6 metų)
Šiame amžiuje svarbu naudoti paprastą kalbą ir konkrečius pavyzdžius. Galite pasakoti istorijas apie tai, kaip seneliai ar proseneliai džiaugėsi, kai Lietuva tapo laisva. Naudokite paveikslėlius, vėliavas, spalvas - visa tai padės vaikams geriau suprasti ir įsiminti informaciją.
Pavyzdžiui, galite pasakyti: „Vasario 16-oji - tai diena, kai Lietuva tapo kaip didelis namas, kuriame patys galime spręsti, ką daryti. Tai kaip tavo kambarys, kuriame tu pats renkiesi žaislus ir žaidimus.“
Pradinukai (7-10 metų)
Šiame amžiuje vaikai jau gali suprasti daugiau istorinių detalių. Galite papasakoti apie signatarus, kurie pasirašė Nepriklausomybės Aktą, ir apie tai, kaip jie kovojo už Lietuvos laisvę. Taip pat galite kalbėti apie simbolius - vėliavą, herbą, himną - ir ką jie reiškia.
Galite pasakoti apie tai, kaip žmonės svajojo apie laisvę ir kaip jie sunkiai dirbo, kad ją pasiektų. Paaiškinkite, kad Nepriklausomybės Aktas buvo labai svarbus dokumentas, kuris parodė, kad Lietuva nori būti savarankiška.
Paaugliai (11-14 metų)
Su paaugliais jau galima diskutuoti apie sudėtingesnius istorinius ir politinius aspektus. Galite kalbėti apie priežastis, kodėl Lietuva prarado nepriklausomybę, ir apie tai, kaip ji ją atgavo. Taip pat galite diskutuoti apie nepriklausomybės svarbą šiandieniniame pasaulyje.
Papasakokite apie rezistenciją, partizanus, disidentus - žmones, kurie priešinosi okupacijai ir kovojo už Lietuvos laisvę. Paaiškinkite, kad nepriklausomybė nėra duotybė - ją reikia saugoti ir puoselėti.
Kaip švęsti Vasario 16-ąją su vaikais?
Vasario 16-oji - tai ne tik istorinė diena, bet ir šventė. Štai keletas idėjų, kaip švęsti šią dieną su vaikais:
Papuoškite namus. Papuoškite namus Lietuvos vėliavomis, balionais ir kitomis dekoracijomis. Tai sukuria šventinę atmosferą ir padeda vaikams pajusti Vasario 16-osios svarbą.
Gaminkite tradicinius patiekalus. Gaminkite tradicinius lietuviškus patiekalus, tokius kaip cepelinai, kugelis ar šaltibarščiai. Tai puikus būdas susipažinti su Lietuvos kultūra ir tradicijomis.
Dainuokite lietuviškas dainas. Dainuokite lietuviškas dainas, tokias kaip „Tautiška giesmė“ ar kitas patriotiškas dainas. Dainavimas padeda vaikams pajusti ryšį su Lietuva ir jos istorija.
Žiūrėkite fejerverkus. Jei įmanoma, žiūrėkite fejerverkus, skirtus Vasario 16-ajai. Tai įspūdingas reginys, kuris padeda vaikams pajusti šventinę atmosferą.
Būkite kartu su šeima. Svarbiausia, būkite kartu su šeima ir mėgaukitės šia ypatinga diena. Vasario 16-oji - tai puiki proga susiburti su artimaisiais ir švęsti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.
Kaip ugdyti patriotiškumą?
Vasario 16-oji - tai puiki proga ugdyti vaikų patriotiškumą. Patriotiškumas - tai meilė savo šaliai, jos istorijai ir kultūrai. Štai keletas būdų, kaip ugdyti patriotiškumą:
- Kalbėkite apie Lietuvos istoriją ir kultūrą.
- Lankykitės muziejuose ir parodose.
- Švęskite Lietuvos šventes.
- Dainuokite lietuviškas dainas.
- Skaitykite lietuviškas knygas.
- Būkite pavyzdžiu savo vaikams.
Svarbiausia, kad vaikai jaustųsi didžiuodamiesi, jog yra lietuviai. Jie turi žinoti, kad Lietuva - tai graži ir turtinga šalis, kurioje gyvena nuostabūs žmonės.
Ką svarbu atsiminti? Papasakoti vaikams apie Vasario 16-ąją - tai svarbi ir atsakinga užduotis. Svarbu atsižvelgti į vaiko amžių, gebėjimus ir individualius poreikius. Taip pat svarbu, kad pasakojimas būtų įdomus, informatyvus ir ugdantis patriotiškumą. Atminkite, kad Vasario 16-oji - tai ne tik istorinė diena, bet ir šventė, kurią galime švęsti kartu su šeima ir artimaisiais.
Svarbiausia, kad vaikai suprastų, jog nepriklausomybė - tai didelė vertybė, kurią reikia saugoti ir puoselėti.
Kodėl ir kaip švenčiame Vasario 16-ąją? Ką reiškia sąvokos VALSTYBĖ, LAISVĖ, NEPRIKLAUSOMYBĖ ir SIGNATARAS? Keliaudami Signatarų namų ekspozicija ne tik geriau susipažinsime su šiomis sąvokomis, bet ir trumpam įsijausime į muziejininko vaidmenį - grupėse tyrinėsime vieno iš signatarų, Jono Basanavičiaus, autentiškus daiktus ir bandysime sužinoti, ką jie mums gali papasakoti apie šią, daugiau nei prieš 100 metų gyvenusią Lietuvos istorijos figūrą. Aplankysime autentiškas erdves, tarp kurių - Lietuvos Nepriklausomybės akto pasirašymo kambarys. Pažinimo kompetencija ugdoma mokantis muziejaus ekspozicijoje atpažinti ir įvardinti Lietuvos simbolius, paaiškinti jų reikšmes. Pilietiškumo kompetencija ugdoma atpažįstant valstybingumo simbolius ir aptariant jų reikšmę. Kultūrinė kompetencija ugdoma aptariant kiekvieno iš vaikų patirtį minint Vasario 16-ąją. Su kuo jiems asocijuojasi ši šventė? Muziejaus ekspozicija įrengta antrame ir trečiame aukštuose. Į juos galima pakilti liftu (plotis 90 cm), kurį rasite Signatarų namų kiemelyje. Dalis Signatarų namų ekspozicijos nėra pritaikyta judėjimo negalią turintiems asmenims (su vežimėliu galima patekti į 10 iš 16 muziejaus salių), bet pagrindinės ir svarbiausios erdvės, tokios kaip Nepriklausomybės Akto pasirašymo kambarys, yra pasiekiamos visiems. Ekskursijoje dalyvaujant žmonėms su judėjimo negalia, ji vyksta tam pritaikytose salėse. Muziejus įsikūręs istoriniame pastate, kurio vidaus suplanavimui būdinga nedideli pereinami kambariai. Įėjimų plotis - 110 cm. Maksimalus slenksčio aukštis - 5 cm. Sanitarinis mazgas yra pritaikytas judėjimo negalią turintiems žmonėms (įėjimo į WC plotis - 84 cm). Edukaciją užsisakyti galite el. Edukaciją priešmokyklinukams bei 1-2 kl.
