Vasario 16-oji - tai ne tik 47-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, bet ir ypatinga data Lietuvos istorijoje. Šią dieną minima Lietuvos valstybės atkūrimo diena, skirta paminėti 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos pasirašytą Nepriklausomybės nutarimą. Tai diena, kai buvo teisiškai atkurta Lietuvos valstybė, remiantis tautų apsisprendimo teise, lietuvių tautos valia ir Lietuvių konferencijos nutarimu.
Vasario 16-oji yra valstybinė šventė Lietuvoje, simbolizuojanti modernios Lietuvos valstybės gimimą. Valstybė, kuri buvo sukurta XIII amžiuje, žlugo 1795 metais, įvykus trečiajam Abiejų Tautų Respublikos padalijimui. Po daugiau nei šimto metų, XX amžiaus pradžioje, susiformavęs lietuvių politinis nacionalizmas siekė atkurti nepriklausomą valstybę. Šis siekis, grįstas tautinės valstybės idėja, pirmą kartą atvedė prie tautinės lietuvių valstybės sukūrimo, kuri buvo grindžiama demokratiniais principais.
Vasario 16-osios Akto reikšmė
Vasario 16 Akto pasirašymas Vilniuje, vadinamajame Štralio name (Didžioji g. 30, dabartinė Pilies gatvė 26, Signatarų namai), buvo iškilmingas ir vieningas procesas. Lietuvos Tarybos posėdžiui pirmininkavo J. Basanavičius, o Aktas buvo priimtas vienbalsiai. Jį pasirašė dvidešimt signatarų: J. Basanavičius, S. Banaitis, M. Biržiška, K. Bizauskas, P. Dovydaitis, S. Kairys, P. Klimas, D. Malinauskas, V. Mironas, S. Narutavičius, A. Petrulis, K. S. Šaulys, J. Šaulys, J. Šernas, A. Smetona, J. Smilgevičius, Justinas Staugaitis, A. Stulginskis, J. Vailokaitis ir J. Vileišis.
Vasario 16 Aktas nustatė, kad atkuriama valstybė bus demokratinė, jos sostinė - Vilnius. Jis numatė, kad valstybės santvarką nustatys Steigiamasis Seimas. Šiuo aktu buvo kreiptasi į Rusiją, Vokietiją ir kitas valstybes, informuojant jas apie Lietuvos valstybės atkūrimą ir bet kokių buvusių valstybinių ryšių nutraukimą. Aktas buvo įteiktas Vokietijos okupacinės valdžios atstovams Lietuvoje ir perduotas Vokietijos valdžios institucijoms. Tarptautinėje arenoje Aktas buvo pristatytas 1918 m. vasario 20 d., kai buvo perskaitytas Vokietijos Reichstage.
Istoriniai įvykiai ir asmenybės, susijusios su Vasario 16-ąja
Vasario mėnesį minima daug svarbių istorinių įvykių ir gimė reikšmingų asmenybių, prisidėjusių prie Lietuvos valstybingumo kūrimo ir puoselėjimo:
- Vasario 2 d. 1536 m. gimė Petras Skarga, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės katalikų teologas, jėzuitas.
- Vasario 4 d. 1515 m. gimė Mikalojus Radvila Juodasis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas, žymiausias reformacijos LDK veikėjas.
- Vasario 4 d. 1746 m. gimė Tadas Andrius Bonaventūra Kosciuška, Lenkijos ir Lietuvos politikos ir karo veikėjas.
- Vasario 8-10 d. 1919 m. vyko Kėdainių kautynės - vienos pirmųjų per Nepriklausomybės karą Lietuvos kariuomenės kautynių su į Lietuvą įsiveržusia Sovietų Rusijos kariuomene.
- Vasario 12-15 d. 1919 m. vyko Alytaus kautynės - Lietuvos kariuomenės kautynės su Raudonąja armija per Nepriklausomybės karą.
- Vasario 13 d. 1906 m. gimė Adolfas Šapoka, Lietuvos istorikas, pedagogas.
- Vasario 14 d. 1893 m. gimė Kazys Bizauskas, Lietuvos valstybės veikėjas, diplomatas, Vasario 16 Akto signataras.
- Vasario 16 d. 1918 m. buvo paskelbtas Vasario 16 Aktas - Lietuvos Tarybos aktas, kuriuo teisiškai atkurta Lietuvos valstybė.
- Vasario 19 d. 1807 m. gimė Napoleonas Orda, Lietuvos ir Lenkijos dailininkas, muzikantė ir literatas.
- Vasario 20 d. 1877 m. gimė Antanas Vivulskis, lietuvių architektas, skulptorius.
- Vasario 21 d. 1882 m. gimė Mykolas Sleževičius, Lietuvos valstybės, politikos ir visuomenės veikėjas, teisininkas.
- Vasario 23 d. 1891 m. gimė Petras Klimas, Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, diplomatas, publicistas, Vasario 16 Akto signataras.
- Vasario 24 d. 1595 m. gimė Motiejus Kazimieras Sarbievijus, Lietuvos poetas, literatūros teoretikas.
- Vasario 26 d. 1885 m. gimė Aleksandras Stulginskis, Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, Vasario 16 Akto signataras.
- Vasario 28 d. 1801 m. gimė Motiejus Valančius, Žemaičių vyskupas, švietėjas, rašytojas, liaudies švietėjas ir visuomenės veikėjas.
- Vasario 29 d. 1896 m. gimė Juozas Urbšys, Lietuvos diplomatas.
Vasario 16-oji šiuolaikinėje Lietuvoje
Šiandien Vasario 16-oji minima kaip svarbiausia Lietuvos šventė. Nors kasmet rengiami iškilmingi minėjimai, eisena "Lietuvos valstybės keliu", tačiau svarbiausia yra suprasti šios dienos reikšmę. Kaip teigia istorijos mokytojas dr. Mindaugas Nefas, Vasario 16-oji yra modernios Lietuvos gimtadienis. Tai diena, kai lietuvių tauta, turinti gilią valstybingumo tradiciją, pasirinko naują, demokratinį nepriklausomos valstybės kelią.
Šiuolaikinėje Lietuvoje Vasario 16-oji švenčiama įvairiais būdais. Net ir karantino sąlygomis, kai tradiciniai renginiai atšaukiami, svarbiausia yra paminėti šią dieną šeimos rate, perskaityti straipsnį apie jos reikšmę, pasižiūrėti teminę laidą. Tai primena, kad nepriklausomybės idėja buvo paplitusi tarp paprastų žmonių, kurie, nors ir sunkiai gyveno, suprato, jog gyventi nepriklausomiems yra perspektyviau.
Sveikiname su Vasario 16-ąja – Lietuvos valstybės atkūrimo diena!
Lietuvos valstybės atkūrimo diena primena ne tik apie praeitį, bet ir apie dabartį. Tai proga susimąstyti apie tautos vienybę, pilietinę atsakomybę ir meilę savo šaliai. Kaip teigia istorijos mokytojas, Vasario 16-osios aktas išskiria Lietuvą iš kitų Baltijos valstybių, pabrėždamas ilgametę jos valstybingumo tradiciją. Tai yra svarbus simbolinis ir istorinis motyvas, jungiantis kartas ir stiprinantis tautinę savimonę.
Vasario 16-oji suvienija jaunimą - sostinėje vyksta tradicinė eisena „Lietuvos valstybės keliu“. Mokyklos ir ugdymo įstaigos mini šią šventę džiaugsmingai, iškilmingai ir išradingai, organizuodamos renginius, kuriuose skamba istorijos, dainos, šokiai ir eilėraščiai apie Lietuvą. Tai puikus būdas ugdyti pilietinę atsakomybę ir meilę savo šaliai jau nuo mažens.
