Nesvarbu, ar naudojate vandentiekio, ar šulinio vandenį, kartais vos atsukus čiaupą pasitinka intensyvus nemalonus kvapas, priverčiantis sunerimti ir svarstyti, kokios priežastys tai nulėmė. Blogas vandens kvapas gali sukelti susirūpinimą dėl jo kokybės ir saugumo. Prastas ir nemalonus vandens kvapas gali kilti iš įvairių šaltinių, dažniausiai blogą kvapą turi gręžinio vanduo, bet nepaisant šaltinio, smirdantis vanduo signalizuoja, jog yra tam tikrų problemų, kurias reikia spręsti. Šiame straipsnyje aptariamos dažniausiai pasitaikančios priežastys, kodėl smirda vanduo, ir pateiksime sprendimus, ką daryti, kad būtų užtikrintas švarus ir bekvapis vanduo visoms jūsų reikmėms.

Pirmas dalykas, ką reikia padaryti, norint išspręsti problemą, susijusią su prastu ir nemaloniu vandens kvapu, yra nustatyti, kuris vanduo smirda (šaltas ar karštas). Jeigu smirda tik karštas vanduo, o šaltas yra bekvapis, reiškia problema yra susijusi su karšto vandens ruošimo įrenginiais.

Kodėl smirda karštas vanduo:

Dažnu atveju boileriai būna didelės talpos, todėl palaikyti aukštą vandens temperatūrą juose reikalauja nemažų eksploatacinių kaštų. Dėl to žmonės sumažina karšto vandens temperatūra. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo geras ir logiškas sprendimas norint sutaupyti. Bet toks sprendimas turi minusą. Sumažėjusi vandens temperatūra tampa palanki terpė veistis bakterijoms, nes jos paprasčiausiai nežūsta nuo karščio. Joms pradėjus veistis boileryje atsiranda prastas ir nemalonus vandens kvapas karštame vandenyje.

Sprendimas: palaikyti aukštesnę boilerio temperatūrą, jog bakterijos žūtų ir neturėtų galimybės pradėti veistis.

Nuo laiko susidėvėjęs ir pradėjęs irti boilerio viduje esantis tirpstantis anodo strypas gali sukelti ne tik prastą ir nemalonų vandens kvapą, bet ir pradėti dažyti vandenį gelsva spalva. Anodas elektrochemine prasme yra aktyvesnis už plieninę boilerio sienelę, todėl pats aktyviai reaguoja, o reaguodamas tirpsta ir susidėvi, kad apsaugotų šildymo prietaiso sieneles nuo korozijos.

Sprendimas: tirpstantį anodo strypą išpjauti arba įsigyti naują šildymo prietaisą, kuris būtų iš nerūdijančio plieno ir be tirpstančio anodo.

Jeigu smirda tiek karštas, tiek šaltas vanduo, reiškiasi problema yra susijusi su jau atitekančiu (šaltu) vandeniu.

Kodėl smirda šaltas vanduo:

Dažniausia supuvusio kiaušinio kvapo vandenyje priežastis yra vandenilio sulfido dujos. Šias dujas gamina sieros bakterijos, kurios klesti aplinkoje, kurioje mažai deguonies, pavyzdžiui, gręžiniuose. Taip pat jos gali susidaryti dėl cheminių reakcijų vandens šildytuvuose. Dėl vandenilio sulfido vanduo įgauna aiškų, nemalonų kvapą ir gali sukelti vandentiekio medžiagų koroziją.

Sprendimas: įsirengti KDF technologijos filtrus, kurie šalina sieros vandenilio kvapą. Vandenyje esant ne tik prastam kvapui, bet ir labai dideliam geležies kiekiui, galima statyti nugeležinimo filtrus, kurie ne tik pašalins perteklinę geležį iš vandens, bet taip panaikins prastą supuvusių kiaušinių kvapą.

Pertekliniai kiekiai geležies gali sukelti metalo kvapą vandenyje. Dažnu atveju dideli geležies kiekiai yra aptinkami gręžinio arba šulinio vandenyje.

Sprendimas: Įsirengti vandens geležies šalinimo filtrus. Šie filtrai ne tik pašalina geležį, bet ir geležies kvapą ir kitus teršalus, kurie gali sukelti vandens spalvos ar skonio problemų.

Chloro kvapas vandenyje paprastai atsiranda dėl dezinfekavimo proceso, kai yra ruošiamas centralizuotas miesto vanduo. Didelis chloro kiekis gali būti ypač juntamas, jei gyvenate netoli vandens valymo įrenginių.

Sprendimas: Aktyvuotos anglies filtrai puikiai pašalina chlorą iš geriamojo vandens, pagerindami jo skonį ir kvapą. Norint ne tik pašalinti kvapą, bet ir turėti puikios kokybės geriamą vandenį, galima įrengti atvirkštinio osmoso sistemas, kurios valo nuo 93% visų vandenyje esančių teršalų, o filtravimo pabaigoje prisotina vandenį mineralais.

Jei iš maišytuvo sklinda supuvusių kiaušinių kvapas, dažniausia priežastis - sieros vandenilio perteklius. Nemalonus kvapas atsiranda dėl deguonies šulinyje trūkumo. Dėl to pradeda gamintis vandenilio sulfido dujos.

Sprendimas: efektyviausias būdas pašalinti blogą kvapą iš šulinio - įrengti aeracijos filtrą. Norėdami atsikratyti nemalonaus kvapo, turite visiškai sunaikinti sieros bakterijas naudodami oksidantą. Tam tikrų rūšių vandens filtrai pagaminti pritaikius oro įpurškimo technologiją, kad oksiduotų sierą, kurią lengva filtruoti ir pašalinti.

Jei naudodami karštą vandenį pastebėjote, kad vanduo - pelėsių (priplėkusio) kvapo, tikėtina, kad vandenyje yra geležies bakterijų. Vandens šildytuvų temperatūra palanki veistis geležies bakterijoms. Beje, be aštraus kvapo, geležies bakterijų perteklių išduoda tualeto bakelyje ar kituose santechnikos įrenginiuose aptinkamos gleivės. Ir nors šios bakterijos nėra kenksmingos, tačiau pablogina vandens skonį ir aromatą.

Sprendimas: galima naudoti specialius nugeležinimo filtrus su stipriais oksidatoriais. Filtrai surenka vandenyje ištirpusią geležį, taip pat manganą.

Didžiausia tikimybė, kad vanduo žuvimi kvepia dėl natūraliai susidarančių organinių medžiagų, patekusių į vandens šaltinį. Chloraminai - tai chloro ir amoniako junginys, naudojamas dezinfekuoti geriamajam vandeniui. Ir nors vandens valymo metu pašalinami kenksmingi teršalai, stiprus kvapas išlieka. Baris ir kadmis - natūraliose nuosėdose aptinkami metalai, kurie į vandenį patenka naudojant trąšas ar dėl vandentiekio vamzdžių gedimų.

Sprendimas: atsikratyti ne tik teršalų, bet ir nemalonaus žuvies kvapo padės atbulinio osmoso, vandens filtrai montuojami po kriaukle. Jie iš vandens efektyviai pašalina metalus (minėtuosius barį ir kadmį ir kt.), organines medžiagas.

Dažniausiai dėl vandens, atsiduodančio balikliais ir dezinfekcinėmis priemonėmis, skundžiasi naudojantys miesto vandentiekio vandenį žmonės. Chloras vis dar plačiai naudojamas kaip priemonė vandentiekio vandeniui dezinfekuoti. Jei namai - netoli vandens valymo ir dezinfekavimo vietos, tiekiamame vandenyje chloro kiekis gali būti didesnis, nei įteisinta higienos normose.

Sprendimas: vėlgi naudodami anglies filtrus iš geriamojo vandens nesunkiai pašalinsite chloro likučius.

Nors teoriškai nemalonaus kvapo vandenį maistui daugeliu atvejų vartoti galima, vis tik geriau atlikti vandens tyrimus ir išsiaiškinti, ar nemalonus kvapas - vienintelė problema. Wfilters.lt komanda padės išsiaiškinti, kokie vandens filtrai labiausiai tiktų jūsų namuose, profesionaliai juos sumontuos ir prižiūrės, kad 365 dienas per metus vartotumėte tokį vandenį, koks jis iš tiesų ir turėtų būti.

Vandenilio sulfidas H2S arba sieros vandenilis - vandenilio ir sieros junginys, bespalvės nemalonaus kvapo dujos. Tirpdamos vandenyje sudaro silpną rūgštį. Vandenilio sulfidas yra degus ir nuodingas. Paprastai jo koncentracija buitiniame vandenyje, nekelia pavojaus sveikatai, nes jo kiekis nėra pakankamas. Tačiau geriamojo vandens kvapas gali jus trikdyti, būti nemalonus. Vandenilio sulfido dujų kai kuriuose požeminiuose vandenyse atsiranda natūraliai. Jis susidaro skaidantis požeminėms organinių medžiagų sankaupoms, pvz. pūvančios augalinės medžiagos. Jis aptinkamas šuliniuose, taip pat gali patekti į paviršinius vandenis per šaltinius, nors šiuo atveju jis gretai išsisklaido atmosferoje. Didelius vandenilio sulfido kiekius daugiausia gamina sierą redukuojančios bakterijos, kurios naudoja sierą kaip energijos šaltinį. Šios bakterijos chemiškai keičia natūralius sulfatus vandenyje į vandenilio sulfidą. Sierą redukuojančios bakterijos gyvena aplinkoje, kurioje trūksta deguonies, pavyzdžiui, giliuose šuliniuose, vandentiekio sistemose, vandens minkštikliuose ir vandens šildytuvuose. Vandenilio sulfido dujos vandenyje sukelia nemalonų „supuvusio kiaušinio” arba „sieros vandens” kvapą ir skonį. Kai kuriais atvejais šis kvapas gali būti juntamas tik iš pradžių paleidus karštą vandenį. Su sieros vandeniliu susijęs nepatogumas yra tai, kad jis ėsdina metalus, tokius, kaip geležis, plienas, varis, žalvaris, todėl gali nudažyti sidabrinius indus ir pakeisti varinių ir žalvarinių indų spalvą. Nuo vandenilio sulfido gali atsirasti geltonos ar juodos dėmės ant virtuvės ir vonios kambario įrangos. Kava, arbata ir kiti gėrimai, pagaminti iš vandens, kuriame yra vandenilio sulfido, gali pakeisti spalvą, taip pat gali pakisti virtų maisto produktų išvaizda ir skonis.

Kartais vandenilio sulfido kvapas atsiranda nuo karšto vandens šildymo elemento. Šią būklę sukelia biocheminė reakcija tarp vandenyje esančių sulfatų, sulfatus redukuojančių bakterijų, karšto vandens šildytuve esančio magnio strypo arba vandenyje esančių organinių medžiagų. Jei vandens šildytuvo kvapo problemą sukelia šilumą mėgstančios sulfatus redukuojančios bakterijos, dezinfekuokite vandens šildytuvą chloro balikliu arba vandenilio peroksidu. Kartais kvapo problemą sukelia reakcija su magnio strypu. Magnio strypo paskirtis - apsaugoti vandens šildytuvą nuo korozijos. Daugelyje karšto vandens šildytuvų esantis antikorozinis magnio strypas gali chemiškai redukuoti natūraliai susidarančius sulfatus iki vandenilio sulfido. Pašalinus magnio strypą, dažnai pavyksta išvengti kvapo problemos, tačiau tai panaikina garantiją ir gali lemti ankstesnį įrenginio gedimą. Jei kyla problemų dėl korozijos, magnio strypą galima pakeisti cinko strypu.

Prieš renkantis vandens valymo įrangą, būtina nustatyti, kokia vandenilio sulfido koncentracija yra vandenyje. Pagal vandenilio sulfido kiekį vandenyje galima parinkti tinkamiausią problemos sprendimo būdą, t.y. Imdami mėginį, atidžiai laikykitės laboratorijos nurodymų, kad jo neužterštumėte. Norint tiksliai išmatuoti koncentraciją, mėginys turi būti nedelsiant chemiškai stabilizuotas. Vandenilio sulfidas gali išgaruoti, lengvai pasišalinti iš vandens mėginio. Svarbu paprašyti laboratorijos tinkamų instrukcijų, cheminių konservantų ir mėginio buteliuko.

tags: #vanduo #smirda #kiausiniais

• Viskas apie ovuliaciją
• Vaikų mokymosi žaidimai su dinozaurais
• Montessori ugdymo principai
• Spermatozoidų gamyba
• Paslaugos Didvyžių socialinės globos namuose