Vaikų bėrimai - tai dažna problema, su kuria susiduria tiek tėvai, tiek pediatrai. Bėrimai gali būti įvairūs, o jų atsiradimo priežastys gali būti labai skirtingos. Vaikų oda yra ženkliai jautresnė nei suaugusiųjų, todėl bet koks dirgiklis ar infekcija greitai pasireiškia matomais pokyčiais. Pagrindinė priežastis - nevisiškai susiformavęs odos barjeras. Oda dar geba sulaikyti mažiau drėgmės, lengviau išsausėja ir prasčiau apsaugo nuo aplinkos poveikio. Dėl to net nedidelis dirginimas gali sukelti paraudimą, niežulį ar smulkaus bėrimo atsiradimą. Kūdikių ir mažų vaikų odoje taip pat daugiau paviršinių kraujagyslių, todėl net silpnas uždegimas gali atrodyti ryškesnis. Infekcijos - virusinės ar bakterinės - vaikams pasireiškia intensyviau, o alerginės reakcijos gali vystytis greičiau dėl aktyvesnio imuninės sistemos atsako. Visa tai lemia, kad tėvams kartais sunku iškart atskirti, ar bėrimą sukelia alergija, ar infekcija, nors gydymo principai skiriasi.
Smulkūs ar išplitę bėrimai vaikams dažniausiai kyla dėl dviejų pagrindinių grupių - infekcijų ir alergijų. Abiejų tipų bėrimai gali atrodyti panašiai, tačiau jų eiga ir lydintys simptomai dažnai padeda suprasti priežastį.
Infekcinės bėrimų priežastys
Infekciniai bėrimai vaikams dažniausiai pasireiškia kartu su kitais simptomais - karščiavimu, silpnumu, gerklės skausmu, galvos skausmu ar apetito sumažėjimu. Bėrimai gali būti smulkūs, stambūs, dėmėti ar pūsleliniai, priklausomai nuo infekcijos tipo. Karščiuojančio arba sergančio kuria nors į gripą panašia infekcija vaiko bėrimą sukelia būtent ši infekcija. Bėrimus gali sukelti daugybė virusų. Ant peršalimo simptomus patiriančio vaiko kūno atsiradusios patinę rausvos arba raudonos dėmelės neturi įtakos jo savijautai. Toks bėrimas gali atsirasti ir esant lengvam skrandžio sutrikimui.
Tymų sukeltas bėrimas
Tymai - ūmi užkrečiama liga, kurią sukelia virusai. Sergant tymais peršalimo požymiai atsiranda dviejomis dienomis anksčiau negu bėrimas. Pradinis - katarinis tymų laikotarpis trunka 3-5 dienas. Liga prasideda staiga: pakyla temperatūra, atsiranda sloga ir kosulys, parausta ir paburksta akių gleivinė, sunku žiūrėti į šviesą, ant paraudusių skruostų ir dantenų gleivinės atsiranda balkšvų dėmelių, ligonis gali vemti, gali sutrikti sąmonė. Baigiantis šiam periodui, temperatūra nukrinta, o antruoju - bėrimo periodu pakyla iki 39-40 laipsnių. Bėrimas iš pradžių atsiranda ant vaiko veiduko ir už ausyčių, kaklo, o vėliau pereina ant nugaros, krūtinės, kojų ir rankų (antruoju ligos periodu). Šiuo ligos periodu katariniai simptomai labai stiprūs. Gali prisidėti konjunktyvitas - akių junginės uždegimas. Vaiką išberia raudonomis dėmėmis nelygiais kraštais, kurios plečiasi ir susilieja į didesnes dėmes. 3-4 bėrimo dieną išbertos odos dėmės tamsėja - šis pigmentacijos laikotarpis trunka maždaug savaitę. Sergant tymais kartais pažeidžiama širdies ir kraujagyslių sistema. Persirgus imunitetas įgyjamas visam gyvenimui, o išvengti tymų padeda skiepai. Ligoniukas gydomas namuose, prižiūrimas gydytojo. Vaikas turi gulėti lovoje, reikia suteikti komforto sąlygas, jam duodama paracetamolio, daug skysčių. Tymai dažnai sukelia komplikacijas.
Raudonukės sukeltas bėrimas
Raudonukės bėrimas - rausvomis dėmelėmis visame kūne. Jos kiek iškilusios virš odos, bet nesusilieja. Bėrimas išnyksta po 2-3 dienų. Raudonuke paprastai serga maži vaikai. Užsikrečiama nuo į aplinką patekusių virusų ligoniui kalbant ir čiaudint. Liga prasideda staiga. Šiek tiek pakyla temperatūra, atsiranda sloga, ima skaudėti gerklę ir parausta akytės. Ligoniukui gali padidėti kaklo limfmazgiai, ypač - užpakalinės dalies. Nepaisant peršalimo simptomų, vaikas gali gana neblogai jaustis. Iš bėrimų nustatyti raudonukę gali būti sudėtinga. Paprastai šios ligos komplikacijų nebūna, bet paauglėms mergaitėms gali skaudėti sąnariai. Ši liga ypač pavojinga nėščiajai, nes virusai gali pažeisti vaisių. Ja persirgus imunitetas įgyjamas visam gyvenimui, o apsaugo nuo jos - skiepai.
Vėjaraupių sukeltas bėrimas
Vėjaraupius nustatyti lengva. Visą kūną išberia skaidriomis, kaip vandens lašai, pūslelėmis. Po poros dienų jos sprogsta, o jų vietose atsiranda šašai, kurie išdžiūna ir sugyja maždaug per savaitę. Pirmąsias 3-4 dienas atsiranda vis naujų pūslelių, todėl visi šašai išdžiūna maždaug per 10 dienų. Ligoniukui negalima kontaktuoti su sveikais vaikais, nes jie gali užsikrėsti jam čiaudint, kosėjant ar kalbant. Serganti nėščioji gali apkrėsti ir vaisių. Liga prasideda staigiai pakilusia iki 37,5-38,5 laipsnių temperatūra. Kūną pradeda berti rausvomis dėmelėmis, kurios greitai virsta pūslelėmis. Karščiavimui ir galvos skausmui malšinti tinka paracetamolis. Niežuliui slopinti gydytojas gali rekomenduoti antihistamininį preparatą. Svarbu tinkamai prižiūrėti ligoniuką, kad jis nenusikasytų odelės. Reikia trumpai nukirpti nagus, išbertas vietas tepti gydytojo išrašytais tepalais, dezinfekuojamaisiais tirpalais skalauti burnytę.
Vaikų rozeolės sukeltas bėrimas
Vaikų rozeolė - dažnas negalavimas. Vaikas blogai jaučiasi, karščiuoja, jį kankina kiti peršalimo simptomai, po to atsiranda bėrimas. Bėrimas panašus į aukščiau aprašytą virusinį bėrimą be specifinių požymių. Pasirodžius bėrimams, nukrinta ligoniuko temperatūra ir vaiko savijauta pagerėja.
Skarlatinos sukeltas bėrimas
Skarlatina - taip pat virusinė infekcija. Ją sukelia streptokoko bakterija, kuri taip pat yra anginos priežastis. Vaikui skauda gerklę, ištinsta tonzilės, ant kurių gali susidaryti pūliai ( Gerklės skausmas). Apsikrečiama nuo žmogaus jam kosėjant, čiaudint, kalbant, per apkrėstus daiktus, maisto produktus. Inkubacinis ligos periodas trunka 2-7 dienas. Ant krūtinės, nugaros, kojų, rankų atsiranda mažos raudonos susiliejančios dėmelės, išrausta ir vaiko žandai, o oda aplink burnytę išbąla. Vaiko liežuvį gali iškloti baltos apnašos, išryškėja liežuvio speneliai ( liežuvis panašus į avietę). Savijauta gali būti labai prasta. Po 3-7 dienų bėrimas pradeda nykti, pleiskanoja, lupasi oda. Pastebėję ligos požymius, būtinai kreipkitės į gydytoją. Skarlatina gali sukelti komplikacijas: ausies infekcijas, funkcinius inkstų arba širdies sutrikimus. Imunitetas įgyjamas tik tos rūšies streptokoko tipui.
Meningito požymiai
Mažų violetinių arba raudonų dėmelių, kartais iškilusių virš odos, bėrimas gali būti meningito požymis.(Kaklo skausmas ir diegliai). Mažos violetinės arba raudonos dėmelės aplink akis arba visame veide gali būti ilgai trunkančių sunkių kosulio priepuolių pasekmė arba dėl įtampos užkietėjus viduriams. Tai trūkusių kapiliarų pėdsakai. Kapiliarai gali trūkti dėl didelės įtampos.
Alerginės bėrimų priežastys
Alergija - dar viena galima ūmių bėrimų priežastis. Tai gali būti vaiko odos reakcija į tas medžiagas, su kuriomis ji lietėsi. Bėrimai gali atsirasti vienoje ar keliose vietose. Odelę gali išberti nuo drabužio užtrauktuke esančio nikelio arba augalų medžiagų. Kartais išberia didelę kūno dalį, pavyzdžiui, nuo skalbimo miltelių alergijos. Alerginis bėrimas paprastai panašus į nespecifinį, aprašytą pradžioje, bet gali sukelti stiprų niežulį, kaip egzema (Nuolatinis bėrimas). Išberia didelę kūno dalį, paprastai bėrimai išnyksta po kelių dienų, kai pašalinama juos sukėlusi priežastis. Odos paraudimai ir patinimai aplink akis, triukšmingas kvėpavimas arba švokštimas gali būti rimtesnės alergijos požymiai. Todėl reikia skubiai kreiptis į gydytoją. Nuo bėrimų gydytojas gali išrašyti antihistamininių vaistų.
Dilgėlinė
Kiekvieną kartą skirtingose kūno vietose staiga atsirandantis bei greitai išnykstantis ir niežtintis bėrimas paprastai yra dilgėlinės požymis.(Įvairių kūnovietų niežulys). Dilgėlinės bėrimas - niežtinčios pūkšlės (niežtintis paraudęs odos pabrinkimas) arba (ir) angioedema. Pūkšlės linkusios plisti, nyksta pamažu. Angioedema - gali būti labai skausminga. Tai - gilesnių odos sluoksnių pabrinkimas. Patinsta, vokai, lūpos, ausys, prisideda niežėjimas ir deginimas. Vaikų dilgėlinė dažnai būna kartu su angioedema. Ūmi dilgėlinė trunka iki 6 savaičių, o lėtinė - tęsiasi ilgiau. Ūmios dilgėlinės priežastis pavyksta nustatyti dažniau negu lėtinės. 80 proc. lėtinių dilgėlinių priežasčių - nežinomos. Pastebėjus ligos požymius, reikia kreiptis į gydytoją. Dilgėlinė paprastai gydoma neslopinamaisiais antihistamininiais vaistais.
Niežai
Jeigu išbertas odos vietas labai niežti, tai gali būti niežai. Niežai - užkrečiama odos liga, kurią sukelia žmonių niežų erkė. Patalynėje ir drabužiuose ši erkė gali išgyventi maždaug savaitę. Inkubacinis ligos periodas trunka nuo 3 iki 30 dienų. Staiga pradeda niežėti oda, dažniausiai - šonų, vidinių rankų paviršių, šlaunų. Pasirodo mazgelių bėrimai, gali atsirasti pūlinėlių ar šašų. Niežai gydomi erkes naikinančiais preparatais, tepama visa kūno oda. Būtina pasitikrinti visiems šeimos nariams, o pastebėjus pirmuosius ligos požymius, reikia iš karto pradėti gydytis, nes pradėję sirgti šeimos nariai gali užkrėsti jau išsigydžiusius.
Vaikų bėrimai. 1 dalis: diagnozė
Kaip atskirti alerginį bėrimą nuo virusinio?
Dažnai tėvai susiduria su klausimu, kaip atskirti alerginį bėrimą nuo virusinio, nes šie du bėrimų tipai gali atrodyti labai panašūs. Žinodami pagrindinius skirtumus ir požymius, galite greičiau reaguoti ir suteikti savo vaikui reikalingą pagalbą.
Alerginis bėrimas vaikams
Alerginis bėrimas vaikams - tai odos reakcija į įvairius alergenus, tokius kaip maistas, vaistai, aplinkos dirgikliai (pavyzdžiui, žiedadulkės, gyvūnų kailiai, dulkės) ir kitos medžiagos. Alerginis bėrimas gali pasireikšti įvairiai: nuo lengvų odos paraudimų iki sunkių, į pūslės panašių bėrimų, kurie niežti ir sukelia diskomfortą. Alerginiai bėrimai dažnai atsiranda vietose, kurios tiesiogiai kontaktuoja su alergenu, pavyzdžiui, ant veido, rankų ar kojų. Bėrimas gali būti raudonas, niežtintis ir pūslelėmis arba šašais dengtas. Alerginiai bėrimai paprastai būna susiję su kitais alergijos simptomais, tokiais kaip sloga, čiaudulys, akių ašarojimas arba dusulys. Jei bėrimas atsiranda kartu su šiais simptomais, greičiausiai tai yra alerginė reakcija. Alerginiai bėrimai dažnai atsiranda staiga, vos kelios minutės po kontakto su alergenu. Jie gali atsirasti bet kuriuo metu ir būti labai įvairūs - nuo lengvo paraudimo iki stipraus bėrimo su pūslėmis.
Virusinis bėrimas
Virusinis bėrimas - tai bėrimas, kurį sukelia virusinė infekcija. Tai gali būti bendras peršalimo virusas, tačiau virusiniai bėrimai taip pat gali atsirasti dėl tokių infekcijų kaip raudonukės, vėjaraupiai ar tymų. Virusinio bėrimo požymiai dažnai pasireiškia kartu su kitais infekcijos simptomais, tokiais kaip karščiavimas, nuovargis, gerklės skausmas ar kosulys. Tuo tarpu virusinis bėrimas dažnai prasideda nuo tam tikrų kūno vietų, pvz., veido ar viršutinės kūno dalies, ir vėliau plinta toliau. Virusinis bėrimas dažnai būna lydimas karščiavimo, nuovargio, gerklės skausmo ir kitų infekcijos požymių, tokių kaip kosulys, galvos skausmas ar pilvo skausmai.
| Požymis | Alerginis bėrimas | Infekcinis bėrimas |
|---|---|---|
| Atsiradimo laikas | Staigus, per minutes-valandas | Per kelias dienas ar kartu su liga |
| Niežėjimas | Dažnas ir stiprus | Nėra arba minimalus |
| Karščiavimas | Nebūdingas | Labai dažnas |
| Bėrimo išvaizda | Raudonos dėmės, iškilūs plotai, dilgėlinė | Taškeliai, dėmės, pūslelės, šiurkštumas |
| Bendra savijauta | Dažniausiai gera | Sutrikusi: silpnumas, vangumas |
Gydymas pagal priežastį
Vaiko bėrimo gydymas turi būti toks, kad padėtų, o ne dar labiau sudirgintų odą. Todėl pirmasis žingsnis visada yra priežasties nustatymas: ar bėrimas yra infekcinis, ar alerginis. Skirtingos priežastys reikalauja visiškai skirtingo priėjimo, todėl labai svarbu nepasikliauti atsitiktinėmis priemonėmis arba stipriais kremais be gydytojo rekomendacijos.
Infekcinio bėrimo gydymas
Infekciniai bėrimai dažnai pasireiškia kartu su karščiavimu, silpnumu ar kitais simptomais, todėl gydymas dažniausiai yra simptominis ir orientuotas į bendros savijautos gerinimą. Leidžiama vaikui pailsėti ir vengti intensyvios veiklos; skiriama pakankamai skysčių; jei yra karščiavimas - naudojama paracetamolis arba ibuprofenas (pagal gydytojo rekomendacijas); išlaikoma oda švari, nuplaunama drungnu vandeniu be agresyvių prausiklių; vengiami kosmetikos ir kvepalų ant pažeistų vietų; neliesti, nespausti ir nešalinti pūslelių ar šašų. Esant tam tikroms infekcijoms, gydytojas gali rekomenduoti specifinį gydymą: Herpes simplex - antivirusiniai tepalai arba geriamieji vaistai. Impetigo - vietiniai arba geriamieji antibiotikai. Skarlatina - gydoma antibiotikais, nes tai bakterinė infekcija. Infekciniai bėrimai dažniausiai praeina per 5-14 dienų, tačiau svarbu stebėti, ar būklė nemažėja.
Alerginio bėrimo gydymas
Alerginis bėrimas paprastai atsiranda staigiai ir intensyviai. Pažeista oda dažnai niežti, parausta, atsiranda dilgėlinės tipo iškilimų. Gydymo pagrindas - pašalinti alergeną ir nuraminti odą. Rekomenduojama švelniai nuplauti bėrimo vietą šiltu vandeniu; vengti kvapių, spalvotų ar alkoholio turinčių priemonių; naudoti bekvapius drėkinamuosius kremus vaikams; stebėti, ar bėrimas susijęs su maistu, kosmetika, skalbikliu ar vabzdžių įkandimu; esant stipriam niežėjimui - pasitarti su gydytoju dėl antihistamininių vaistų. Jei bėrimas atsiranda kartu su akių ar lūpų patinimu, kvėpavimo pokyčiais ar vėmimu - tai gali būti pavojinga alerginė reakcija, todėl būtina skubi pagalba.
Ko nedaryti?
Kad ir kokia būtų priežastis, tėvai turėtų vengti šių klaidų: nenaudoti stiprių kortikosteroidų kremų be gydytojo paskyrimo; netepti daugybės skirtingų priemonių vienu metu; nenaudoti agresyvių šveitiklių ar dezinfekcinių gelių; neleisti vaikui kasytis - tai gali sukelti infekciją; neišspausti bėrimų ir neliesti jų neplautomis rankomis.
Nauda ir rizikos, susijusios su ankstyvu bėrimo įvertinimu
Ankstyvas bėrimo įvertinimas padeda greitai nustatyti, ar tai infekcija, alergija ar paprastas sudirginimas. Kuo anksčiau tėvai supranta tikėtiną priežastį, tuo mažesnė rizika, kad bėrimas išplis, taps skausmingas ar išsivystys antrinė odos infekcija. Tai ypač svarbu vaikams, kurių oda yra jautresnė ir linkusi greičiau reaguoti net į nežymius dirgiklius. Delsiant ir naudojant netinkamas priemones situacija gali pablogėti - alerginis bėrimas gali išsiplėsti, infekcija progresuoti, o sudirgusi oda gali tapti dar sausesnė ir jautresnė. Todėl svarbu stebėti bėrimo eigą ir laiku imtis tinkamų žingsnių.
Nauda, kai bėrimas įvertinamas laiku
- Greitesnis tikslios priežasties nustatymas.
- Mažesnė infekcijos ar alerginės reakcijos stiprėjimo rizika.
- Tikslesnis priemonių ir gydymo parinkimas.
- Pagerėjusi vaiko savijauta ir odos būklė.
Rizikos, jei bėrimą ignoruojame
- Galimas infekcijos plitimas į didesnius odos plotus.
- Stiprėjantis niežėjimas, skausmas ar pūslelių susidarymas.
- Ilgėjantis gydymo procesas.
- Padidėjusi antrinės infekcijos (pvz., bakterinės) rizika.
Kada kreiptis į gydytoją?
Dauguma vaikų bėrimų yra nepavojingi ir praeina savaime, tačiau yra situacijų, kai reikalinga gydytojo apžiūra. Tėvams svarbu stebėti ne tik patį bėrimą, bet ir bendrą vaiko būklę: ar jis tampa vangus, ar kyla temperatūra, ar bėrimas plinta. Jei bėrimas ilgalaikis, periodiškai kartojasi tose pačiose veido vietose, pavyzdžiui, ant alkūnių ar kelių, arba keičia odos paviršių, todėl ji tampa storesnė, sausesnė ir pleiskanojanti, tai gali rodyti lėtinę ligą. Net jei bėrimas nėra pavojingas, jis gali sukelti didelį diskomfortą ir paveikti kasdienį vaiko gyvenimą. Nuolatinis, stiprus niežulys, trukdantis miegoti ir susikaupti, arba vizualiai matomas bėrimas ant veido ir rankų, sukeliantis emocinį diskomfortą ir norą vengti socialinės veiklos, yra pakankamai rimta priežastis kreiptis į gydytoją. Neįprasta bėrimo išvaizda ir tai, ar jis sukelia vaikui skausmą, yra labai svarbūs požymiai, rodantys, kad reikia kreiptis į dermatologą. Tam tikri požymiai gali tiesiogiai rodyti rimtas virusines ar bakterines infekcijas, parazitų invazijas ar kitus rimtus audinių pažeidimus, todėl pastebėję įtartinų pokyčių, nedelsdami kreipkitės į specialistą. Odos būklės niekada nereikėtų vertinti atskirai nuo bendros vaiko sveikatos. Vėliau, kai ūminė situacija stabilizuosis, gali prireikti dermatologo, kad būtų galima toliau spręsti konkrečias odos problemas. Jei įtari meningokokinę infekciją, kviesti reikia ne pediatrą, o greitąją pagalbą.
tags: #vandeningi #spuogeliai #vaikui
