Geriausias maistas kūdikiui - gamtos šiam tikslui išrastas - yra motinos pienas. Šis maistas nuostabus tuo, jog yra labai lengvai (ir greitai) suvirškinamas ir labai lengvai (irgi greitai) įsisavinamas. Tada vėl reikia naujos maisto porcijos. Gamta jauniklius turi užauginti greitai. Todėl maži vaikai auga ne tik dieną, bet ir naktį. Tik didesni vaikai auga iš per dieną suvalgyto maisto. O pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, ir ypač savaitėmis, kūdikiai „skrenda“ visą laiką. Todėl dienos maistas nesukaupia kūno statybos ir energijos atsargų visai nakčiai. Kol gyveno mamos gimdoje, vaikelis visas jam reikalingas medžiagas gaudavo per placentą iš pro ją tekančio kraujo nuolat, be sustojimo. Ten jis buvo maitinamas be pertraukų. Po gimimo estafetę iš placentinio maitinimo perima žindymas. Jau nėštumo pabaigoje motinos krūtyse būna priešpienio, tačiau nedaug. Naujagimis taip pat dar nėra stiprus valgytojas ir virškintojas, jo skrandukas mažas, todėl ir maistą gali įsisavinti nedidelėmis porcijomis.
Žindomų kūdikių miego pobūdis skiriasi nuo dirbtinai maitinamų. Žindomi kūdikiai dažniau prašosi maitinami, nes motinos pienas greičiau suvirškinamas ir lengviau įsisavinamas negu mišiniai. Paprastai jie miega trumpais epizodais, dažnai prabusdami. Miegas yra cikliškai banguojantis procesas, kurio metu kaitaliojasi gilaus (ramaus) ir paviršutiniško (jautraus) miego fazės. Vienas kūdikio miego ciklas trunka maždaug 60 minučių, ir pusė to laiko tenka paviršutiniškam miegui. Šioje jautriojoje miego fazėje kūdikiai lengvai prabunda nuo menko dirgiklio.
Kūdikiui ir mamai miegant greta, jų abiejų miego ciklai keičiasi darniai. Mama taip pat lengviau atsibunda kūdikiui sunerimus, nes jos jautriojo miego fazė sutampa su kūdikio paviršutiniškojo miego faze, o kūdikio gilaus miego fazės metu ir mamos miegas būna ramesnis. Jeigu išalkęs kūdikis sukruta, mama, gulėdama šalia, tai pajaučia ir kūdikį priglaudžia prie krūties, pati visiškai neišsibudindama. Beje, smulkios liaukutės, esančios tamsesniajame laukelyje aplink spenelį, išskiria sekretą, turintį būdingą kvapą, kuris padeda kūdikiui pačiam susirasti motinos krūtį tamsoje. Po kiek laiko tai pasidaro taip natūralu, kad mamos net neprisimena, kiek kartų per naktį žindė. Miegoti kartu su kūdikiu yra saugu, nes mama jį instinktyviai jaučia.
Viena iš mūsų protėvių sugalvotų gudrybių buvo standus naujagimio vystymas - susukimas lyg į kokoną. Taip kūdikiui sukuriama iliuzija, jog jis yra apglėbtas, tarsi laikomas, taigi turėtų jaustis saugus ir nerėkti. Suspaustas ilgai vienoje padėtyje gulintis kūdikis negali judėti: lėtėja kraujotaka, silpni lieka raumenys ir kaulai, vystosi rachitas - pradėjus vaikščioti iškrypsta kojos.
Augant kūdikiui vystosi jo psichika, domėjimasis pasauliu ir jis ima pastebėti ne tik vis daugiau jį supančių daiktų, bet ir gyvosios aplinkos pokyčius, reiškinius, pradeda atskirti savus ir svetimus veidus, balsų intonacijas ir nuotaikas. Galėjo atsitikti ir taip, jog ne viskas mažojo žmogaus orbitoje vyko absoliučiai tobulai, gal jį patį kažkas nustebino, ir gal net (jo suvokimo masteliu) ganėtinai gąsdinančiai. Tamsoje prabudęs kūdikis nesijaučia saugus. Gi pats tikriausias saugumo užsitikrinimas jam yra betarpiškas prisiglaudimas, o pats tikriausias prisiglaudimas kūdikiui yra žindymas. Tačiau jeigu jūsų motiniška intuicija sako, jog taip yra būtent dėl kūdikio noro pavalgyti, ką gi, tikriausiai esate teisi. Abiem atvejais adresas tas pats - prie krūties: verkiantį kūdikį priglausti, alkaną - pamaitinti.
Jeigu mama ir kūdikis miega atskirai, toli vienas nuo kito, jų miego ciklai nesusiderina ir kūdikiui gali ne iš karto pavykti pažadinti savo verksmu giliai miegančią mamą. Kol ji atsikels ir prieis, abu jau bus visiškai išsibudinę, ir paskui abiem bus sunkiau užmigti. Aišku, jei atskirai migdomas žindomas kūdikis, tokių atsibudimų būna daugiau, nes motinos pienas lengvai ir greitai virškinamas. Todėl ir vaikas vėl išalksta greičiau negu dirbtinai maitinamas kūdikis - karvės pieno mišinių virškinimas mažylio pilvelyje vyksta sunkiau ir ilgiau užtrunka.
Kaip žinoma, sunkus virškinimas nebūtinai reiškia lengvą gyvenimą. Gamtos saugumo programa yra užkoduota ir visų motinų genuose! Ir dar - patyrę tėvai žino, jog kūdikio nepaguldysi tuoj pat į lovelę ar vežimėlį, vos tik jis užsimerkė - jis turi visiškai įmigti - pasiekti giliojo miego fazę. Kol kūdikis yra paviršutiniško miego fazėje, jis vėl lengvai prabunda dėl menko dirgiklio ir migdymą tenka pradėti iš naujo. O paviršutiniško jautraus miego požymiai yra vis dar sulenktos vaikelio rankytės ir sugniaužti kumšteliai, veido grimasos ir krutančios blakstienos. Toks migdymas užtrunka apie 20 minučių, ir tai būtų laikas, atimtas iš mamos ar net visos šeimos naktinio poilsio „biudžeto“.
Nenustebkite, būna kūdikių, kurie dieną prie krūties prašosi rečiau negu naktį. Šviesa, daugiau įvairių garsų ir įvykių aplinkui veikia ne raminančiai (kaip tai būna žindant tamsoje ir tyloje naktį), o dirgina jutimus ir dėmesį, neleidžia įmigti dar kaip reikiant nepasisotinus. Daugiau suvalgius, ir išalkstama vėliau. Be to, dieną atsibudusį kūdikį galima nuraminti ir pratempti laiką iki kito maitinimo kitomis veiklomis: pamankštinimu, pakutenimu, panešiojimu su pašokinėjimais ir padainavimais, ko juk paprastai nedarote naktį. O jeigu ir darytumėte, vargu ar labiau pailsėtumėte, negu paprasčiausiai priglausdama prabudusį šalia gulintį kūdikį prie savo krūties. Dieną vaikas ir turi būti reiklus, nerimstantis. Labai ramiais ir daug bei ilgų pokaitėlių dieną išmiegančiais kūdikiais besidžiaugiančios mamos neretai turi atidirbti naktį (kaip, beje, ir patys dieną pramiegoję vaikai), nes augantis vaikas nėra tik valgymui ir miegojimui sukurta gyva lėlė. Žmogaus protas vystosi ne ilsėdamasis, o veikdamas. Tam vien sapnų neužtenka. Kita vertus, per daug emocinga ir intensyvi veikla per dieną gali per daug įaudrinti kūdikį ir naktį jam bus sunku ramiai miegoti.
Dieniniai metinuko ar vyrėlesnio vaiko pažindymai paprastai būna neilgi, labiau dėl sunerimusio vaiko paguodimo negu dėl jo alkio pasotinimo. Ilgiausiai tęsiasi žindymai vaiką užmigdant nakčiai. Motinos pienas ir tada nebūna pavirtęs į baltą vandenį, jame yra visos maistinės ir apsauginės medžiagos. Tik, aišku, šio pieno antraisiais ar trečiaisiais metais nebereikia tiek daug kaip pirmaisiais ir ypač pirmąjį pusmetį, kai jis buvo vienintelis kūdikio maistas ir gėrimas.
Net ir dvejų-trejų metų vaikas gali pabusti naktį išalkęs, tačiau dažnesnė neramaus miego priežastis yra vienumos baimė, jei mažylis guldomas atskirai. Aišku, gali būti ir kitų priežasčių: dantų dygimas, tvankus oras nevėdintame kambaryje ir t. Dažniausiai pasitvirtina taisyklė - kuo ramesnis vaikutis užmigs, tuo ramiau ir naktį išmiegos. Pravartu susikurti savotiškus ritualus, kurie tolygiai įvestų vaikutį į užmigdymo nakties miegui procesą.
Mamai dera įsiklausyti ir į save: ar neslegia kažkokie įsisenėję rūpesčiai, problemos, konfliktai su jai svarbiais žmonėmis. Kartais šie dalykai tūno kažkur giliai ir mama lyg susigyvena su jais, užgniauždama savyje nuolatinę vidinę įtampą. Na, o jei jokie būdai nepadeda, tada belieka mamai pasirūpinti savo poilsiu dienos metu, nes kitaip dažni prabudimai naktį, negilus miegas gali lemti įsisenėjusį ilgalaikį nuovargį, kuris galiausiai perauga į perdegimą - tada ir fiziškai, ir psichologiškai mama jaučiasi blogai, o tai vėlgi atsiliepia ir vaikeliui.
Geriausia kūdikio nujunkymo nuo krūties taktika yra „sąžiningų mainų“ metodas, kai žindymas pamažu pakeičiamas kita veikla, o motinos pienas - kitu maistu ir gėrimu. Vaiko glaudimasis prie krūties naktį, savo esme pirmiausia yra saugaus artumo su patikimu žmogumi siekimas. Vaikai paprastai siekia maksimumo, todėl nurimdami pas mamą jie siekia krūties. Jeigu antrojo patikimo žmogaus statusą vaiko akyse yra pelnęs tėvelis, šis taip pat gali nuraminti vaiką naktį, užtikrinti jo saugumą užmigdydamas jį naktį. Tėvelio maksimumas yra vaikui ištiesta ranka, nugarytės pakasymas… Dar vėliau vaikas persikels nakvoti ir į kitą kambarį, jeigu ten greta miegos patikimas vyresnis broliukas ar sesutė, arba vaikui patikima močiutė.
Labai dažnai šeimos pagausėjimo sulaukę tėvai tiesiog pasiklysta tarp nuomonių ir nežino, ar miegantį naujagimį reikėtų žadinti pamaitinti. Daugelis naujagimių per kelias pirmąsias gyvenimo dienas netenka dalies svorio. Kol naujagimis atgaus prarastą svorį (įprastai tai nutinka per 1-2 sav. po gimimo), svarbu jį dažnai maitinti. Taigi, kartais kietai įmigusį mažylį bent jau pirmąsias 2 gyvenimo savaites (o dar geriau - pirmąjį gyvenimo mėnesį) teks pažadinti, ypač jei jis miega ilgiau nei 4-5 valandas. Naujagimius reikia maitinti nuo 8 iki 12 kartų per parą, t. y. maždaug kas 2-3 val. (arba kas 2 val. dieną ir kas 3 val. naktį).
Kai jūsų naujagimis sėkmingai priaugs svorio ir pasieks buvusįjį gimimo metu, jau galima ir luktelėti, kol jis pabus pats. Motinos pienas yra labai greitai suvirškinamas ir gerai įsisavinamas. Argumentas, puikiai pagrindžiantis dažno žindymo poreikį - jog 2 sav. naujagimio skrandis yra vos didesnis už stalo teniso kamuoliuką, tad siekiant, kad jis neištuštėtų, žindyti tenka dažnai. Dėl nepakankamai reguliarios mitybos gali ženkliai sumažėti cukraus kiekis naujagimio kraujyje. Svarbu žinoti, kad sumažėjus cukraus kiekiui kraujyje naujagimis gali neturėti jėgų atsikelti, verkti ar rodyti kitų alkio ženklų. Tad naujagimis gali išmiegoti visą naktį visai ne dėl to, kad neturi poreikio valgyti, o dėl hipoglikemijos. Siekiant išvengti šios pavojingos būklės naujagimius būtina maitinti bent kas 3-4 val. Verksmas jau yra vėlyvojo alkio požymis. Kuo anksčiau pradėsite maitinti naujagimį, tuo mažesnė tikimybė, kad jums teks raminti įsiaudrinusį mažylį.
Įsidėmėkite, kad neišnešiotų naujagimių mitybos poreikiai yra specifiniai. Išalkę ankstukai nepakankamai išraiškingai demonstruoja net ir vėlyvuosius alkio signalus (pavyzdžiui, gali neverkti), todėl juos reikia žadinti pagal laikrodį. Maitinkite, kol kūdikis yra aktyvaus miego (kitaip vadinamo REM miegu) fazėje. Pamasažuokite, delnais patrinkite kūdikio rankas, pėdas, nugarą ir pečius. Turite pasirūpinti, kad kūdikis žįstų tiek laiko, kad spėtų visiškai ištuštinti vieną krūtį. Vieni kūdikiai krūtį geba ištuštinti per 20 min. ar ilgiau, kiti - vos per 10 min. Leiskite pačiam mažyliui reguliuoti mitybos tempą, neskubinkite ar, atvirkščiai, nelėtinkite proceso. Stebėkite, ar kūdikis nesnaudžia: ar jis ryja, o ne tik čiulpia krūtį? Jei kūdikis snaudžia, švelniai judinkite, pakeiskite jo padėtį, pajudinkite krūtį (ar buteliuką, jeigu maitinate iš jo) ir t. Maždaug 6 sav.
Dažniausiai mes įsivaizduojame naujagimius ar kūdikius iš paveikslėlių - atsipalaidavusius, dailiai sudėjusius rankeles ir užmerktomis akimis. Tokius jaudinančius vaizdus tenka pamatyti visiems tėvams, auginantiems kūdikius, ir tokiomis akimirkomis visiškai nesinori atsitraukti nuo kūdikio - norisi grožėtis juo. Tačiau pirmojo kūdikio susilaukę tėvai netrukus atranda, kad kūdikio miegas yra visiškai ne toks. Naujagimio miego ritmas yra pasiskirstęs per visą parą daug maž vienodais intervalais, t.y. jis nežino kada yra diena, o kada naktis ir jam taip pat nesvarbu ar šiandien trečiadienis, ar sekmadienis, tai tėvai norėtų pamiegoti ilgiau. Taip pat naujagimis pirmiausiai užmiega lengvu miegu. Lengvo miego metu naujagimis ir kūdikis yra lengvai pažadinamas, kvėpuoja nereguliariai, būdingi greiti judesiai. Toks miegas trunka apie 25 minutes ir , jeigu kūdikis neprabudo, jis užmiega ramiuoju miegu, kurį galime atpažinti iš visiško atsipalaidavimo, ramaus kvėpavimo, judesių nebuvimo. Naujagimio miego ritmai reguliuojami alkio jausmo. Tokiame amžiuje vaikutis turi dažnai valgyti, dėl to ir prabusti reikia dažnai. Kad mama turėtų pakankamai pieno ir mažylis galėtų jo pakankamai suvalgyti, rekomenduojama tarp maitinimų nedaryti ilgesnės kaip 3 valandų pertraukos ir jeigu naujagimis pats neatsibudo, žadinti į ir pamaitintni. Kai kurie naujagimiai gali norėti valgyti ir gerokai dažniau. Išimtinais atvejais - kai mažylis šlapinasi daugiau kaip 6 kartu ir tuštinasi tris ar daugiau kartų IR jo svoris auga puikiai, galima leisti vieną kartą paros bėgyje naujagimiui miegoti nepertraukiamas 5 valandas.
Kai kurios mamos pastebi, kad apie trečią mėnesį ramiai naktį miegojęs mažylis sulaukęs pusmečio ima prabudinėti gerokai dažniau, o sulaukęs metų gali žįsti krūtį nesuskaičiuojamą skaičių kartų per naktį.
Sveikata. Sergantis mažylis jaučiasi blogai, dėl to prabunda dažniau ir ieško komforto. Ausies uždegimas, pienligė ir šlapimo takų infekcija, parazitai žarnyne, karščiavimas, kvėpavimo takų infekcija, rėmuo ir karvės pieno alergija (jeigu žindyvė vartoja karvės pieno produktus) gali trukdyti ramų kūdikio miegą.
Alkio jausmas.
Vystymosi pasiekimai. Mokymaisis apsiversti, šliaužti, atsisėsti, atsistoti gali sukelti daug emocijų ir mažylis net naktį prabudęs gali pradėti praktikuoti naujus įgūdžius.
Atsiskyrimo baimė. Dažno prabudimo ir nenoro paleisti mamos iš krūties priežastis gali būti atsiskyrimo baimė.
Nepakankamas dienos miegas. Kartais tėvai mano, kad jeigu kūdikis bus pervargęs, tuomet jis greičiau užmigs ir ramiau bei ilgiau miegos, tačiau yra kaip tik atvirkščiai. Per vargusiam kūdikiui sunku užmigti (pastebėjot, kad įsijungia antras kvėpavimas?) ir sunku išlikti užmigusiam ilgą laiką.
Tyrimai rodo, kad žindomi kūdikiai ir kūdikiai miegantys kartu su tėvais prabunda dažniau, nei miegantys atskirai. Kūdikių miego specialistai tvirtina, kad pirmaisiais metais tai gali būti naudinga sparčiai besivystančioms kūdikio smegenims, nors ir ne taip patogu tėvams. Taip pat tyrimai rodo, kad dažnai kūdikio miego problemos priklauso nuo tėvų požiūrio ir lūkesčių. Taigi ar dažnas naktimis prabudimas jums kelia sunkumų? Jeigu nekelia, tuomet iš tiesų neverta nieko keisti. Jeigu tai jums kelia sunkumų ir svajojate apie išmiegotą naktį, o dienos metu jaučiate miego trūkumą, ar esate pasiruošę įdėti pastangų, kad kas nors jūsų ir mažylio gyvenime pasikeistų?
Galima išskirti du būdai kaip padėti mažyliui užmigti ir ilgiau miegoti naktį: greitas ir lėtasis. Tiek vienas, tiek antras būdas reikalauja pastangų ir tikrai pirmąsias naktis neleis jums išsimiegoti. Greitasis būdas yra labai populiarus: mažyliui tiesiog neduodama žįsti krūtis, galbūt netgi neimamas nenešiojamas ir nesūpuojamas. Dažniausiai tikima, kad po trijų tokių naktų mažylis supras, kad naktį valgyti negaus ir nustoja prabudinėti ir galbūt išmoksta užmigti savarankiškai. Trumpalaikis ir ilgalaikis tokio mokymo užmigti poveikis kūdikio sveikatai yra beveik netyrinėtas. Lėtasis būdas reikalauja daugiau laiko, tačiau mokymosi procesas visada reikalauja laiko, be to, turėkite mintyje, kad mažylis gali prabusti naktį iš alkio ar dėl kitų objektyvių priežasčių.
Sveikas ir sotus. Pirmiausiai reikėtų įsitikinti, kad mažylis neserga ir užtikrinti, jos dienos metu jis tikrai pavalgo pakankamai.
Pakankamas dienos miegas. Kai kurie specialistai tvirtina, kad pakankama dienos miego trukmė turėtų būti bent valanda. Jeigu jūsų mažylis neišmiega valandos trukmės dienos miego (tokių miegų gali būti du-trys, priklausomai nuo amžiaus), tai gali atsiliepti jo miegui nakties metu. Tokiu atveju dienos metu būtų naudinga pastebėti, kiek laiko praeina nuo užmigimo iki prabudimo ir prieš pat prabudimą pradėti migdyti mažylį jums įprastu būdu (net jeigu tai yra žindymas), kad jis neišsibudintų, o vėl įmigtų.
Dienos ir nakties kaitos požymiai. Jeigu norite, kad kūdikis geriau miegotų naktį, svarbu jam leisti dalyvauti jūsų dienos veikloje nešiojantis jį kartu su savimi bei išnešti jį į dienos šviesą jei tik įmanoma, pora kartų per dieną. Vakare ir naktį reikia vengti ryškaus apšvietimo ir aktyvios veiklos tiek kūdikiui, tiek mamai.
Kūdikių masažas. Vienas tyrimas parodė, kad 14 dienų masažo kursas padeda kūdikiams išskirti daugiau miegą sukeliančių hormonų.
Miego ritualai. Prigesinti šviesas, išjungti garso ir vaizdo aparatūrą (galima palikti garsus, primenančius natūralius - vėjo ūžimą, bangų šniokštimą, lietaus garsus), galbūt išmaudyti kūdikį, nes šilta vonia atpalaiduoja (tačiau kai kuriuos kūdikius maudynės gali pažadinti ir sujaudinti). Neskubėkite imtis migdymo priemonių vos kūdikiui suniurzgėjus. Nakties metu pabandykite atskirti mažylio skleidžiamų garsų rūšis. Kūdikiai miegodami gali skleisti daug įvairių garsų ir nebūtinai kiekvienas suniurzgėjimas reiškia, kad mažylis išalko ir nori krūties.
Kai kūdikiui sueina 6 mėnesiai tebetinka visi būdai, padedantys užmigti ir gerai miegoti pirmąjį pusmetį. Nuo šio amžiaus galite pradėti mokyti mažylį užmigti be krūties. Kai jau kūdikis pasiruošęs miegoti, žindykite, niūniuokite lopšinę ir kai jau matote, kad mažylis beveik užmigęs, švelniai ištraukti krūtį iš burnos ir nūniuokite lopšinę, glostykite nugarytę ar tyliai raminkite, kad mažylis galutinai užmigtų nebe su krūtimi burnoje. Nakties metu neskubėkite siūlyti krūties, vos mažyliui prabudus. Lukterėkite, gal jis užmigs pats ir miegos toliau. Kartais, kai vaikai jau vyresni nei 1,5 metų gali padėti paaiškinimas, kad žįsti duosite vėliau, pasakymas "ne dabar" arba "tuojau" ir neskubėjimas duoti krūties. Jeigu tai nepadeda, tuomet pasiūlykite pažįsti, tik vėl stebėkite, kai mažylis ima įmiginėti, švelniai ištraukite krūtį dar neįmigusiam ir raminkite kitais būdais. Jeigu jie neveikia, ką gi, vėl pasiūlykite krūtį ir palaukite, kol ims migti. Kai kurie kūdikiai po poros kartų užmiega, kitiems reikia penkių kartų, dar kitiems gali reikėti daugiau kartų žindimo ir migdymosi be krūties patirties pakartojimo, kad priimtų šį pokytį. Šio neleidimo užmigti su krūtimi metodo autorė E. Pantley tikina, kad tokiu būdu migdomas kūdikis jau kelių dienų laikotarpyje gali imti miegoti geriau, tačiau ji siūlo tėvams skirti bent dešimt dienų ir naktų šio metodo taikymui ir tik tada vertinti rezultatus. Tobula būtų, jeigu kelias dienas prieš pradėdama taikyti šį metodą užsirašytumėte kada, kiek laiko ir kaip užmigęs jūsų mažylis miegojo dienos metu ir kaip dažnai prabudinėjo nakties metu. Metodo taikymo laikotarpyje ji taip pat siūlo registruoti į žurnalą visą procesą, tačiau vertinti pokyčius pataria tik po dešimties dienų. Kai kuriems mažyliams reikia daugiau laiko išmokti naujiems migdymosi ir miegojimo įpročiams, o kai kurie tiesiog turi viduje įtaisytą radarą, kuris juos pažadina vos tik mamos krūtis ar mama atsitraukia nuo jų toliau nei per ištiestos rankos atstumą! Nepykite ant mažylio ir nenusiminkite, vaikams augant jų miego įpročiai keičiasi, o mokymosi procesas visada reikalauja laiko.
Yra kūdikių, kurie, būdami vos 3 mėnesių amžiaus, neprabusdami pavalgyti naktį išmiega nuo 10 iki 12 valandų. Pediatrų nuomonės dėl naktinių maitinimų yra labai įvairios: vieni teigia, kad 3 mėn. kūdikis jau turi išmiegoti visą naktį nemaitinamas. Tad kokia nuomone vadovautis? Augant kūdikiui, jo organizmas bręsta, ir jis gali ilgiau išbūti be maitinimo.
- Iki 3 mėn.
- Iki 3-4 mėn.
- iki 9 mėn.
- iki 12 mėn.
- 18 mėn.
Turėkite omenyje, kad tai tėra bendrinės gairės. Yra normalu, kad ir metų sulaukęs vaikas išalks po 4 valandų miego. Tad jeigu vaikas pabunda išalkęs, pamaitinkite jį. Gana dažnai tai įvyksta natūraliai, nededant ypatingų pastangų.
