Atvėsus orams, pasikeitus mitybos įpročiams ar tiesiog nusilpus imunitetui, daugelis susiduria su itin nemalonia ir skausminga problema - trūkinėjančiais lūpų kampučiais. Iš pradžių tai gali atrodyti kaip nedidelis estetinis trūkumas, tačiau vos po kelių dienų kiekvienas šypsnys, žiovulys ar net bandymas atsikąsti mėgstamo maisto tampa tikru iššūkiu, lydimu aštraus skausmo ir kraujavimo. Medicinoje lūpų kampučių uždegimas ir trūkinėjimas yra vadinamas kampiniu cheilitu (lot. cheilitis angularis). Skirtingai nei įprastas lūpų sausumas, kuris atsiranda dėl drėgmės trūkumo ir lengvai praeina panaudojus higieninį lūpų pieštuką, kampinis cheilitas yra uždegiminė odos būklė.
Svarbu suprasti, kad ši būklė dažniausiai kyla ne dėl vienos priežasties, o dėl kelių nepalankių veiksnių derinio. Pažeistoje vietoje susilpnėjus apsauginiam odos barjerui, susidaro ideali terpė daugintis mikroorganizmams. Norint sėkmingai išspręsti problemą, pirmiausia reikia suprasti, kas ją išprovokavo.
Kodėl skilinėja lūpų kampučiai?
Ši būklė gali atsirasti bet kuriuo metų laiku, tačiau dažniausiai pasireiškia šaltuoju sezonu arba esant susilpnėjusiam imunitetui. Priežastys gali būti tiek išorinės, tiek vidinės.
Dažniausi kaltininkai:
- Per didelė drėgmė aplink burną - dažnai laižant lūpas ar seilėms patekus į kampučius, oda suminkštėja ir tampa pažeidžiama. Seilėse esantys virškinimo fermentai itin stipriai dirgina ploną lūpų odą.
- Sausas oras ar vėjas - sausina odą, o jautriausia vieta - lūpų kampučiai - greitai suskeldėja.
- Grybelinės arba bakterinės infekcijos - dažnai atsiranda, kai oda jau pažeista, o aplinkoje yra tinkamos sąlygos grybeliui (Candida) ar bakterijoms daugintis.
- Geležies, B grupės vitaminų trūkumas - viena dažniausių vidinių priežasčių. Ypač svarbus yra riboflavinas (vitaminas B2), taip pat B6 ir B12. Trūkstant šių medžiagų, lūpų kampučiai tampa linkę skilinėti.
- Netinkami protezai ar blogas sąkandis - gali sukelti mikrotraumas ar trintį.
- Silpnas imunitetas, cukrinis diabetas - odos atsistatymas lėtesnis, infekcijos greičiau įsitvirtina.
Viena didžiausių kliūčių kelyje į sveiką lūpų odą yra neteisingi mūsų pačių įpročiai. Nors ir turime gerų ketinimų, tam tikri veiksmai užkerta kelią natūraliam odos gijimo procesui.
Neteisingi įpročiai, bloginantys situaciją:
- Lūpų laižymas: Sausėjančios ir tempiančios lūpos natūraliai skatina norą jas sudrėkinti. Intuityviausias veiksmas - apsilaižyti lūpas. Tačiau tai yra pati didžiausia klaida. Seilėse gausu virškinimo fermentų (tokių kaip amilazė), kurių paskirtis yra skaidyti maistą. Patekę ant pažeistos ir plonos lūpų odos, šie fermentai pradeda savotiškai „virškinti“ audinius, taip dar labiau gilindami žaizdas.
- Agresyvūs lūpų balzamai: Pajutę lūpų sausumą, daugelis griebiasi pirmo po ranka pasitaikiusio lūpų balzamo. Tačiau jei lūpų kampučiai jau yra sutrūkę, kvapnūs, spalvoti ar šaldantį efektą turintys balzamai yra jūsų priešas. Produktai, kurių sudėtyje yra mentolio, kamparo, eukalipto, pipirmėčių eterinio aliejaus ar dirbtinių kvapiklių, stipriai dirgina atviras žaizdeles. Įprasti lūpų pieštukai dažnai turi vaškų, kvapiklių ir konservantų, kurie gali sudirginti pažeistą odą. Be to, tepant tiesiai iš tūbelės ant žaizdos, ant produkto patenka bakterijos, kurias vėliau vėl užnešate ant lūpų.
- Šašų lupinėjimas: Gijimo proceso metu ant įtrūkimų susidaro plona plutelė - šašas. Jis veikia kaip natūralus biologinis tvarstis, apsaugantis atvirą žaizdą nuo bakterijų ir leidžiantis po juo susidaryti naujam odos sluoksniui. Daugelis žmonių nesąmoningai ar dėl estetinio diskomforto šiuos šašus lupinėja. Kiekvieną kartą nulupus šašą, žaizda vėl atveriama, pradedama kraujuoti, o gijimo procesas prasideda nuo nulio.
- Maišymas su pūsleline: Dažnai žmonės maišo lūpų kampučių trūkinėjimą su lūpų pūsleline (Herpes simplex virusu) ir bando problemą gydyti antivirusiniais tepalais, kurie šiuo atveju yra visiškai beverčiai. Labai svarbu atskirti šias dvi būkles. Pūslelinė dažniausiai atsiranda ant pačios lūpos krašto ir prasideda nuo specifinio dilgčiojimo, niežėjimo, po kurio iškyla skaidrių skysčių pripildytos pūslelės. Tuo tarpu kampinis cheilitas pažeidžia tiksliai lūpų susikirtimo kampą, pasireiškia giliais linijiniais įtrūkimais, odos pleiskanojimu, o pūslelių paprastai nebūna.
Nėštumas ir pogimdyvinis periodas - tai laikotarpiai, kuomet pūslelinės problema tampa aktuali, kaip niekad. Pūslelinė - liga visam gyvenimui. Virusas, sukeliantis burnos pūslelinę, lieka organizme visą gyvenimą - jis suaktyvėja kas kartą, kai nusilpsta imuninė sistema. Svarbu suprasti, kad imuninę sistemą itin neigiamai veikia patiriamas stresas ir hormonų pokyčiai. Jei dar neturėjote pūslelinę sukeliančio viruso, juo užsikrėsti galite tik tuomet, kai kontaktuojate su sergančiu asmeniu. Dažnai nemalonia lūpų liga užsikrečiama: bučiuojantis, dalinantis maistu ir indais, pasinaudojus ta pačia lūpų kosmetika, kaip ir sergantis žmogus. Pūslelinė gali atsirasti bet kuriuo metu, ypač kai kūnas patiria stresą ar vyksta hormonų svyravimai, todėl nėštumas yra dažnas protrūkio periodas. Besilaukiančioms moterims pūslelinė neretai įsisenėja, opų vietose atsiranda šlapiavimas: pūslelės patinsta, o tada trūksta, palikdamos negilią, rausvą žaizdą. Tai yra skausmingiausias ir užkrėtimui jautriausias pūslelinės ciklo etapas. Lūpų pūslelinė nėštumo metu laikoma mažiau pavojinga nei lytinių organų pūslelinė. Lytinių organų herpes infekcija, pasireiškusi pirmą kartą, pavojingiausia I ir III nėštumo trimestrus. Nėštumo pradžioje dėl šio viruso gali įvykti persileidimas, o paskutinįjį trimestrą jis gali pažeisti vaisiaus vidaus organus, sutrikdyti augimą. Paprastai šis virusas neperžengia placentos ir nepasiekia kūdikio. Didžiausia rizika pakenkti kūdikiui yra tada, jeigu pirmą kartą pūsleline užsikrečiama trečiąjį nėštumo trimestrą. Pirmą kartą užsikrėtus virusu, kūne dar nebūna prigaminta apsauginių antikūnų. Liga gali išsivystyti ir į lytinių organų pūslelinės protrūkį, kuriuo gimdymo metu gali užsikrėsti kūdikis.
Nėštumo metu lytinių organų pūslelinė kamuoja net iki 2 proc. (t. y. Skirtingų šaltinių duomenimis, herpes virusu gali būti užsikrėtę net iki 90 proc. Informuoti gydytoją, jei įtariate, jūs ar jūsų partneris serga arba galėjo susirgti pūsleline. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į naudojamos kosmetikos ingredientus. Apart minėto poveikio, yra ir psichologinis šios problemos faktorius.
Kaip veiksmingai gydyti lūpų kampučių skilinėjimą?
Norint atsikratyti šios skausmingos problemos, būtinas kompleksinis požiūris.
1. Pašalinkite dirgiklius
Pirmas žingsnis - nebelaižyti lūpų ir ypač kampučių, net jei atrodo, kad tai suteikia drėgmės. Seilės tik dar labiau džiovina ir dirgina odą. Taip pat venkite aštraus ar rūgštaus maisto, kuris gali papildomai sudirginti žaizdeles.
2. Drėkinkite ir saugokite odą
Naudokite lūpų balzamą ar apsauginį tepalą, kuris sulaiko drėgmę ir apsaugo nuo vėjo ar šalčio. Geriausi ingredientai: vazelinas (petrolatum) - sukuria apsauginę plėvelę; lanolinas - drėkina ir minkština; bičių vaškas - turi priešuždegiminių savybių; šaltalankių, medetkų, pantenolio tepalai - skatina gijimą. Prieš valgant, geriant ar einant į lauką, lūpų kampučius būtina patepti barjerine priemone. Tam geriausiai tinka grynas medicininis vazelinas arba tepalai su cinko oksidu. Tepkite kelis kartus per dieną, o ypač prieš išeidami į lauką ir prieš miegą.
Reguliariai naudokite drėkinamuosius produktus, kad palaikytumėte lūpų minkštumą ir drėgmę, taip mažinant įtrūkimų riziką. Rinkitės produktus su natūraliais ingredientais, tokiiais kaip medus, alyvuogių ar kokoso aliejus, kurie padės lūpoms greičiau atsigauti ir sumažins jaučiamą diskomfortą. Prieš einant miegoti, užtepkite gausų sluoksnį drėkinančio lūpų balzamo ar aliejaus, kad naktį lūpos būtų drėkinamos ir galėtų gyti. Kokybiškas ir efektyvus lūpų balzamas, apsauga nuo saulės, vėjo, šalčio, subalansuota mityba ir pakankamas skysčių vartojimas.
Vienas populiariausių ir itin lengvai naudojamų lūpų šveitiklių - NIVEA, lūpų šveitiklis-balzamas su alijošiumi. Ši lūpų balzamo-šveitiklio formulė yra praturtinta organišku alijošiumi ir vitaminu E bei natūralios kilmės šveičiamosiomis dalelėmis. Po šveitimo priemonės nuvalyti nereikia - šveitiklis ištirpsta ant lūpų, tokiu būdu jas suminkštindamas. Taip pat patariama bent kartą per savaitę naudoti lūpų šveitiklį - jis padės pašalinti negyvas odos ląsteles, kurios taip pat gali sukelti lūpų sausumą ir pleiskanojimą.
Nepamirškite palepinti lūpų ir kauke - itin mėgstama MEDB lūpų kaukė su persikų žiedais. Ši kaukė yra malonaus, saldaus persikų žiedų aromato.
3. Naudokite priešgrybelinius ar antibakterinius tepalus
Jeigu kampučiai raudoni, šlapiuojantys ar padengti balta plėvele, tai gali būti grybelinė infekcija. Tokiu atveju padės priešgrybeliniai tepalai su klotrimazoliu, ekonazolu ar mikonazolu. Jei įtariama bakterinė infekcija (pvz., stafilokokas), gydytojas gali skirti antibakterinį tepalą su mupirocinu arba fusidino rūgštimi. Svarbu: prieš vartojant bet kokius gydomuosius tepalus, rekomenduojama pasitarti su vaistininku ar gydytoju, ypač jei būklė kartojasi.
4. Patikrinkite vitaminų ir mineralų kiekį
Lūpų kampučių skilinėjimas dažnai susijęs su B grupės vitaminų (ypač B2, B6, B12), geležies ar cinko trūkumu. Geležies trūkumas sukelia mažakraujystę, dėl kurios audiniai gauna mažiau deguonies, todėl oda tampa trapi ir linkusi trūkinėti. Cinkas - šis mineralas gyvybiškai svarbus odos regeneracijai ir imuninei sistemai. Jei tai kartojasi, verta atlikti kraujo tyrimus. O trumpuoju laikotarpiu - papildyti mitybą: kiaušiniais, pieno produktais, kepenėlėmis (B grupės vitaminai), mėsa, ankštinėmis kultūromis, grikiais (geležis), moliūgų sėklomis, riešutais (cinkas). Galima vartoti ir multivitaminus - ypač žiemos ar streso laikotarpiu.
Užtikrinkite, kad racione netrūktų B grupės vitaminų, geležies, cinko. Jei tenka riboti maistą ar jaučiate energijos trūkumą - verta apsvarstyti vitaminų papildus. Jeigu trūksta vitaminų, efektyviau vartoti ne multivitaminų kompleksą, o pavienius vitaminus - taip greičiau pajusime teigiamą efektą. Multivitaminų komplekso sudėtyje būna tik profilaktinės jų dozės, tad užtruks ilgiau laiko, kol trūkumo neliks.
5. Natūralūs metodai
Jei ieškote švelnių, natūralių priemonių, galite naudoti: alavijo gelį - turi priešuždegiminių savybių, ramina sudirgusią odą; kokosų aliejų - maitina, veikia antibakteriškai, tinka kasdieniam tepimui; medų - gerai žinomas dėl antibakterinių savybių, tačiau naudokite tik esant švarioms, nedidelėms žaizdelėms; agurkų griežinėlius - drėkina ir ramina.
Nors medus turi natūralių antibakterinių savybių, o alijošius ramina, ant atviros, uždegiminės odos juos naudoti reikėtų atsargiai. Meduje esantis cukrus gali tapti puikia terpe grybeliui daugintis.
6. Gerkite pakankamai vandens
Dehidratacija - viena iš dažnų priežasčių, kodėl oda ir lūpos sausėja. Gerkite pakankamai skysčių visą dieną - ne mažiau kaip 1,5-2 litrus vandens.
Dehidratacija veikia visą odą, įskaitant lūpų zoną. Gerkite ne mažiau kaip 1,5-2 litrus vandens per parą, ypač žiemą, kai oras sausas.
Prevencija: kaip išvengti lūpų kampučių skilinėjimo?
Kad nereikėtų kentėti dėl skausmingų įtrūkimų, geriausia - užkirsti kelią jų atsiradimui. Tinkama prevencija gali padėti apsaugoti lūpų kampučius net ir šaltuoju metų laiku ar susidūrus su stresu, silpnesniu imunitetu ar mitybos pokyčiais.
Pagrindiniai prevencijos patarimai:
- Rūpinkitės lūpomis kasdien: Tepkite lūpų balzamą ar natūralų drėkinamąjį tepalą (pvz., su lanolinu, pantenoliu ar bičių vašku) bent 2-3 kartus per dieną, o ypač prieš išeidami į lauką ir prieš miegą. Saugokite lūpas nuo vėjo, šalčio ir saulės.
- Neprakąskite ir nelaižykite lūpų: Atrodo nekaltas įprotis, bet jis stipriai džiovina odą, dirgina kampučius ir gali sukelti mikrotraumas, per kurias lengvai patenka infekcija.
- Gerkite pakankamai vandens: Dehidratacija veikia visą odą, įskaitant lūpų zoną. Gerkite ne mažiau kaip 1,5-2 litrus vandens per parą, ypač žiemą, kai oras sausas.
- Subalansuokite mitybą: Užtikrinkite, kad racione netrūktų B grupės vitaminų, geležies, cinko. Jei tenka riboti maistą ar jaučiate energijos trūkumą - verta apsvarstyti vitaminų papildus.
- Venkite agresyvių higienos priemonių: Pernelyg stiprūs dantų pastos ingredientai (ypač su SLS) ar alkoholiniai burnos skalavimo skysčiai gali sausinti lūpų kampučius. Rinkitės švelnias, jautriai odai skirtas priemones.
- Pasitikrinkite dantų būklę: Netinkamai prigludę dantų protezai, blogas sąkandis ar dažnas seilių nutekėjimas per kampučius - viskas gali prisidėti prie nuolatinio odos dirginimo. Tokiu atveju būtina pasikonsultuoti su odontologu.
- Stiprinkite imunitetą: Lėtinis kampinis cheilitas dažnai pasireiškia žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi. Reguliarus miegas, fizinis aktyvumas ir streso mažinimas gali ženkliai padėti išvengti šios problemos.
Stenkitės stiprinti imuninę sistemą - vartokite papildus: cinką, vitaminą C ir D. Nustatyta, kad cinkas ankstyvosiose pūslelinės stadijose sumažina pūslių atsiradimą, skausmą, niežėjimą ir dilgčiojimą. Taip pat venkite streso ir kuo daugiau ilsėkitės - eikite pasivaikščioti, medituokite, pasimėgaukite karšta vonia. Taip pat nepamirškite kruopščiai plauti rankų ir vengti artimo kontakto su pūsleline sergančiais asmenimis.
Venkite šalčio, vėjo ar tiesioginių saulės spindulių. Rinkitės maisto produktus, kuriuose yra pakankamai vitaminų (ypač B grupės) ir mineralų, reikalingų lūpų sveikatai palaikyti.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jei lūpų kampučiai: skauda vis labiau, žaizdelės nesugyja per 7-10 dienų, atsiranda pūlingų išskyrų ar stiprus paraudimas, pasikartoja dažnai ar tampa lėtiniu reiškiniu, - būtina pasitarti su gydytoju, nes tai gali būti ne tik infekcija, bet ir sisteminės ligos požymis, pavyzdžiui, cukrinio diabeto ar anemijos.
Jei lūpų kampučiuose atsiranda pūlių, paraudimas, paraudimo plitimas ar stiprus skausmas, tai gali būti infekcijos požymiai. Jei situacija kartojasi, gali prireikti gydytojo pagalbos ir išsamesnių tyrimų.
Sėkmingai išgydžius lūpų kampučius, svarbu imtis priemonių, kad ši skausminga patirtis nepasikartotų. Odos sveikata reikalauja nuolatinio dėmesio ir tinkamų įpročių formavimo. Pirmiausia, po ligos būtinai pakeiskite savo dantų šepetėlį bei išmeskite lūpų kosmetiką, kurią naudojote uždegimo metu. Kasdienėje rutinoje ypatingą dėmesį skirkite profilaktiniam drėkinimui. Prieš eidami miegoti, patepkite lūpas kokybišku emolientu, kad per naktį oda galėtų atsinaujinti ir prisipildyti drėgmės. Šaltuoju metų laiku niekada neikite į lauką neapsaugoję lūpų nuo žvarbaus vėjo, o vasarą nepamirškite balzamų su SPF apsauga nuo saulės.
Tinkamai prižiūrint lūpas ir laikantis rekomendacijų, galima išvengti šios nemalonios problemos.
