Lietuvoje švietimo sistema apima įvairias ugdymo įstaigas, kurios skirstomos į valstybines, savivaldybės ir nevalstybines. Nevalstybinių mokyklų steigėja ar dalininkė nėra valstybė ar savivaldybė. Visos mokyklos, nepriklausomai nuo jų steigėjo, finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų pagal mokinio ir klasės krepšelio finansavimo metodiką, tačiau nevalstybinės įstaigos papildomai gauna lėšų iš savo steigėjų, tėvų ar rėmėjų.
Nuo 2011 m. švietimo politika buvo linkusi liberalizuoti ikimokyklinio ugdymo įstaigų steigimo tvarką, kas ženkliai palengvino privačių darželių atsiradimą. Nuo 2011 m. sausio 1 d. pradėtas taikyti ikimokyklinio ugdymo krepšelis, kuris skiriamas tiek valstybinėms, tiek nevalstybinėms įstaigoms. Savivaldybės, susidurdamos su valstybinių darželių trūkumu, aktyviai skatina privačių darželių prieinamumo didinimą.
Privataus sektoriaus plėtra ypač ryški ikimokyklinių įstaigų srityje. Jei 2010-2011 m. m. Lietuvoje veikė vos 4 privatūs darželiai, tai 2022-2023 m. m. jų skaičius išaugo iki 179. Šiuo metu privačios ikimokyklinio ugdymo įstaigos sudaro ketvirtadalį visų tokio tipo įstaigų. Bendrojo ugdymo mokyklų skaičius per tą patį laikotarpį išaugo trigubai - nuo 30 iki 89, o profesinio mokymo įstaigų skaičius padidėjo nuo 3 iki 5. Aukštojo mokslo srityje veikia 7 nevalstybinės kolegijos ir 6 universitetai.
Finansavimo ir veiklos ypatumai
Lietuvos švietimo sistemoje būtų sudėtinga atskirti nevalstybines ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklas į visiškai valstybės nefinansuojamas ir iš dalies finansuojamas dėl šalies švietimo finansavimo specifikos. Švietimo įstatymas numato, kad šios nevalstybinės mokyklos, kaip ir valstybės bei savivaldybių mokyklos, finansuojamos iš atitinkamų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų pagal mokinio ir klasės krepšelio finansavimo metodiką.
Trūkstamas lėšas ugdymui, ūkiui ir kitai ugdymo aplinkai nevalstybinės mokyklos gauna iš savo steigėjų, susirenka iš tėvų ir/ar rėmėjų. Išimtis dėl ūkio lėšų taikoma nevalstybinėms tradicinių religinių bendruomenių mokykloms, kurių ūkiui išlaikyti lėšų skiria valstybė iš savo biudžeto. Visgi, net ir šios mokyklos dažnai renka papildomą mokestį.
Profesiniam mokymui, apmokamam valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, nustatomas vienodas fiksuoto įkainio dydis. Tuo tarpu nevalstybinėje profesinio mokymo įstaigoje užmokestį už profesinį mokymą nustato įstaigos savininkas.
Nevalstybinių aukštųjų mokyklų lėšas sudaro studentų mokamas mokestis už studijas, valstybės lėšos, mokyklos steigėjo lėšos ir rėmėjų parama. Aukštasis mokslas Lietuvoje gali būti nemokamas gerai besimokantiems studentams, kaip tai numatyta Konstitucijoje. Mokiniai, baigę bendrojo ugdymo mokyklą ir norintys mokytis nevalstybinėje aukštojoje mokykloje, gali gauti valstybės studijų stipendiją, kurios dydis metams atitinka norminės vienerių metų studijų kainos dydį (apie 1270 eurų).
Steigimo ir veiklos organizavimas
Lietuvoje įsteigti nevalstybinę ikimokyklinio ar bendrojo ugdymo mokyklą nėra sudėtinga. Pirmiausia, reikia turėti tinkamas patalpas, pritaikytas vaikams ir atitinkančias higienos normas. Jei patalpos atitinka reikalavimus, išduodamas leidimas-higienos pasas, kuris yra būtinas veiklai vykdyti.
Mokyklos steigėjas pasirenka įstaigos teisinę formą, dažniausiai - viešąją įstaigą. Steigimui reikalingi dokumentai: steigimo aktas ir mokyklos įstatai. Vykdant ikimokyklinį ugdymą, steigėjas turi parengti ikimokyklinio ugdymo programą. Priešmokyklinis ugdymas vykdomas pagal ministro patvirtintą programą, o bendrojo ugdymo mokykla - pagal savo ugdymo planą.
Profesines mokymo įstaigas gali steigti fiziniai, juridiniai asmenys ar organizacijos be juridinio statuso. Steigėjas pasirenka įstaigos juridinį statusą, dažniausiai - viešąją įstaigą. Mokykla įsteigiama pagal viešosios įstaigos steigimo reikalavimus. Kad galėtų vykdyti mokymą, nevalstybinė profesinio mokymo mokykla privalo gauti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos išduodamą licenciją.
Nevalstybinę aukštąją mokyklą gali steigti fiziniai ir juridiniai asmenys. Steigėjas pasirenka aukštosios mokyklos teisinę formą, o jos veiklos pagrindas yra aukštosios mokyklos statutas. Norėdama vykdyti studijas, aukštoji mokykla turi gauti leidimą, įsipareigodama pradėti ne mažiau kaip 3 studijų krypčių (universitetui) arba 2 studijų krypčių (kolegijai) studijas per 12 mėnesių. Dokumentus vertina Studijų kokybės vertinimo centras.
Privačios ikimokyklinės ugdymo įstaigos kaip verslo organizacijos
Privačios ikimokyklinės ugdymo įstaigos yra pelno siekiančios organizacijos. Pagal veiklą jos priskiriamos paslaugų sferai ir komercijai. Pagrindinis skirtumas nuo tradicinių valstybinių įstaigų yra veiklos pobūdis: privačios įstaigos siekia pelno, todėl jų tikslai integruoja socialinį, edukologinį ir ekonominį aspektus.
Konkurencinė kova dėl klientų tarp privačių ir valstybinių įstaigų yra aktyvesnė. Valstybinės įstaigos gauna finansinę paramą, todėl jų paslaugų kaina yra žemesnė. Privačios įstaigos, turinčios padengti savo veiklos kaštus, siūlo aukštesnės kainos paslaugas, todėl privalo užtikrinti aukštą kokybę, naujoves, samdyti kvalifikuotus darbuotojus ir skirti lėšų reklamai bei rėmimui.
Veiklos rodikliai yra esminis kriterijus, skiriantis privačias ir tradicines ikimokyklines ugdymo įstaigas. Ikimokyklinės ugdymo įstaigos priskiriamos trečiajai paslaugų grupei, kurios rezultatas neatskiriamas nuo asmens sugebėjimų ir savybių, todėl jo įvertinti specifiniais rodikliais tiesiogiai nėra lengva.
Privačios ikimokyklinės ugdymo įstaigos veiklos išlaidas galima suskirstyti į verslo pradžios išlaidas (įstaigos steigimo organizavimas, interjero daiktai, reklama, baldai ir kt.) ir einamąsias išlaidas (pateikiamos kas mėnesį ar ketvirtį). Pajamos priklauso nuo vaikų skaičiaus ir paslaugos kainos, kuri nustatoma atsižvelgiant į savikainą ir norimą pelno dydį.
| Rodiklis | 2010-2011 m. m. | 2022-2023 m. m. |
|---|---|---|
| Bendras privačių ugdymo įstaigų skaičius (proc.) | 7,3% | 17% |
| Privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų skaičius | 4 | 179 |
| Privačios ikimokyklinio ugdymo įstaigos (proc. nuo visų) | N/A | 25% |
| Bendrojo ugdymo mokyklų skaičius | 30 | 89 |
| Profesinio mokymo įstaigų skaičius | 3 | 5 |
tags: #valstybinese #bei #privaciose #ikimokyklinio #ugdymo #istaigose
