Šiame straipsnyje aptariamos patalpų valymo plotų normos socialinės globos įstaigose Lietuvoje, jų teisinis reglamentavimas ir darbuotojų teisės. Daugeliui įstaigų kyla klausimų dėl valytojų etatų skaičiaus nustatymo ir valymo plotų normų. Straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kokie teisės aktai reglamentuoja šią sritį, kokios yra darbuotojų teisės, ir kaip turėtų būti apmokamas darbas, kai padidinamas valymo plotas.
Teisinis Reglamentavimas
Lietuvos Respublikos teisės akto, kuris įtvirtintų patalpų valomojo ploto normas socialinės globos įstaigose, nėra. Teisės aktų, kurie reglamentuotų valytojų valomo ploto normas, šiuo metu nėra, jos buvo sovietmečiu.
Tačiau, mokyklose, kurios pavaldžios Švietimo ministerijai, reglamentuotas valymo plotas 1 etatui - 650 kv. metrų (Švietimo ir mokslo ministro įsakymas 2003-01-09 Nr.). Etatų skaičius nustatomas pagal įstaigos valomo ploto normatyvus (550 kv. m - 1 etatas). Sandėliams ir sandėliukams, archyvams, kitoms pagalbinėms patalpoms taikomas koeficientas - 0,25.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad išdirbio normos nustatomos vadovaujantis Darbo kodekso 188 straipsniu.
Lietuvos valstybinė darbo inspekcija (VDI) atsakė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkei Kristinai Krupavičienei į jos paklausimą dėl valymo įstaigų darbuotojų darbo krūvių. Savo rašte K.Krupavičienė atskleidė pasibaisėtinas darbo sąlygas Lietuvos valymo įstaigose, kuriose vienas darbuotojas privalo per 40 min. išvalyti 2000 kv. metrų patalpas. Kadangi tai padaryti per tokį trumpą laiką neįmanoma, darbuotojai dirba viršvalandžius už kuriuos nemokama. Be to, dažnai darbuotojai yra įdarbinami nepilnu etatu, p jų atlyginimas tėra 390 eurų „į rankas“ t.y. mažiau nei privaloma mokėti minimali alga.
Profesinės sąjungos pirmininkė K.Krupavičienė priminė, kad Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ dar 2020 m. vasario 8 d. „Nutarime pažymėjome, kad Darbo kodekso 34 straipsnio 2 dalis leidžia darbo funkciją papildomai apibrėžti kituose dokumentuose - pareiginiuose nuostatuose ar darbo (veiklos) apraše, tačiau praktikoje dažnais atvejais minėti dokumentai nedetaliai apibrėžia darbuotojų darbą ir darbuotojams lieka neaiški jų įsipareigojimų kiekybinė išraiška, išdirbio norma. Dėl šių priežasčių darbuotojui primetama vis daugiau naujų darbo funkcijų ir (ar) mažinant darbuotojų skaičių (optimizuojant darbą) didinamas darbų mastas tai pačiai darbo funkcijai. Šiandien darbo teisėje galiojantis sutarties laisvės principas sudaro sąlygas darbdaviams vienašališkai keisti darbo sutarties sąlygas nepaisant darbuotojų, kaip silpnesniosios darbo sutarties šalies, interesų. Galiojančiame teisiniame reguliavime darbo norma ar darbo krūvis nėra būtinoji darbo sutarties sąlyga ir tai leidžia ją keisti be darbuotojo raštiško sutikimo ir dėl to darbuotojams nuolat primetamas papildomas darbas didinat jų darbo krūvį, bet nedidinant darbo užmokesčio“, - savo rašte minėjo profesinės sąjungos pirmininkė ir siūlė keisti Darbo kodekso 34 straipsnio 1 dalį numatant, jog darbo sutartyje darbdavys ir darbuotojas privalo susitarti dėl darbo normos, t. y. minimalaus ir maksimalaus darbuotojo darbo krūvio per mėnesį, savaitę ar dieną taip, kad objektyviai tai būtų įmanoma patikrinti.
Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Dalius Čaponas savo atsakyme rašė, kad VDI išnaudojamoms valytojoms padėti negali, nes šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato kriterijų, pagal kuriuos būtų nustatomi darbuotojų valymo plotai. Valytojų darbo normos įstaigoje galėtų būti įtvirtintos įmonės, įstaigos ar organizacijos vietiniuose norminiuose teisės aktuose ar šalių susitarimu darbo sutartyse. Darbuotojai tegali kreiptis į darbdavį ir reikalauti užtikrinti tokias darbo sąlygas bei nustatyti adekvačią darbo funkcijos apimtį, kuri darbuotojui (tiek individualiai, tiek darbuotojų grupei) galėtų būti įvykdoma. Be to, darbdavio pareiga yra įrodyti, kad darbo norma nustatyta pagal profesinę riziką, darbo laiko sąnaudas ir darbo funkcijos atlikimo aplinkybes. Jis pabrėžė, kad, jeigu darbdavys nuspręstų keisti darbo organizavimą, nustatydamas darbuotojui kitokias, negu darbuotojo darbo sutartyje sulygtos, būtinąsias darbo sutarties sąlygas, toks pakeitimas turėtų būti įformintas darbuotojo darbo sutartyje.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - VDI) Darbo teisės skyriaus specialistai susipažino su Jūsų paklausimu ir, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-316 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. Pirmiausia pažymime, kad VDI teikia konsultacijas darbo įstatymų vykdymo klausimais, bet nepasisako fakto klausimu ir nevertina konkrečių faktinių aplinkybių. Atsakydami į Jūsų klausimą dėl valymo plotų normų nustatymo teikiame konsultaciją, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 33 straipsnyje pateikiamos būtinųjų ir papildomų darbo sutarties sąlygų sąvokos. Vadovaujantis DK 34 straipsnio 2 dalimi, darbo funkcija gali būti laikomas bet kokių veiksmų, paslaugų ar veiklos atlikimas, taip pat tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas. Darbo funkcija apibrėžiama darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose ar darbo (veiklos) apraše. Taigi, darbo sutarties šalys susitaria darbo sutartyje dėl darbo funkcijos (kaip būtinosios darbo sutarties sąlygos), o pareiginiuose nuostatuose ši funkcija gali būti konkretinama, nustatant darbo funkcijos turinį ir jos apimtį. Informuojame, kad šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato kriterijų, pagal kuriuos būtų nustatomi darbuotojų valymo plotai. Valytojų darbo normos įstaigoje galėtų būti įtvirtintos įmonės, įstaigos ar organizacijos vietiniuose norminiuose teisės aktuose ar šalių susitarimu darbo sutartyse. Darbuotojui siūlytina kreiptis į darbdavį ir reikalauti užtikrinti tokias darbo sąlygas bei nustatyti adekvačią darbo funkcijos apimtį, kuri darbuotojui (tiek individualiai, tiek darbuotojų grupei) galėtų būti įvykdoma. Paminėtina, kad valytojo (-os) darbo funkcija turi būti apibrėžta darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose ar darbo (veiklos) apraše, todėl darbuotojas turi teisę reikalauti darbdavio supažindinti su šia informacija, o esant abejonei dėl susitartos darbo funkcijos turinio ir jos apimties (darbo normos) ar darbo funkcijai keliamų reikalavimų, darbuotojas turi teisę kreiptis į darbdavį su prašymu, į kurį jis turi pateikti darbuotojui atsakymą per penkias darbo dienas nuo darbuotojo prašymo pateikimo darbdaviui dienos. Be to, darbdavio pareiga yra įrodyti, kad darbo norma nustatyta pagal profesinę riziką, darbo laiko sąnaudas ir darbo funkcijos atlikimo aplinkybes. Pabrėžtina, kad tuo atveju, jeigu darbdavys nuspręstų keisti darbo organizavimą, nustatydamas darbuotojui kitokias, negu darbuotojo darbo sutartyje sulygtos, būtinąsias darbo sutarties sąlygas, toks pakeitimas turėtų būti įformintas darbuotojo darbo sutartyje. Pažymėtina, kad ginčai, kylantys dėl darbo sutarties sąlygų galiojimo, jų vykdymo ar netinkamo jų vykdymo ar žalos atlyginimo, nagrinėjami darbo ginčams dėl teisės nagrinėti DK nustatyta tvarka (DK 33 straipsnio 6 dalis), o darbuotojo motyvuotą prašymą dėl netinkamai nustatytos darbo normos nagrinėja darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantys organai. Atkreiptinas dėmesys, jog nors VDI veiklą reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose nėra reglamentuotas profesinių sąjungų ir (ar) kitų darbuotojų atstovų dalyvavimas VDI organizuojamuose įmonės, įstaigos ar organizacijos patikrinimuose, tačiau Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje numatyta VDI pareiga informuoti darbuotojų (profesinės sąjungos) atstovus apie patikrinimo laiką, jeigu inspektavimas atliekamas darbuotojų atstovų (profesinės sąjungos) prašymu. Taigi, darbuotojų atstovai (profesinės sąjungos ar darbo tarybos), siekiant tinkamo darbuotojų atstovavimo principų įgyvendinimo, galėtų dalyvauti VDI organizuojamuose planiniuose patikrinimuose, jei pranešime apie planuojamą planinį patikrinimą VDI teiktų tokią rekomendaciją darbdaviui ir jeigu tokiam darbuotojų atstovų dalyvavimui neprieštarautų darbdavys ir/ar darbdavio atstovai.
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) parengė Valymo paslaugų pirkimo gaires, skirtas pirkimų vykdytojams, perkantiems valymo paslaugas. Valymo paslaugas perka beveik kiekviena perkančioji organizacija bei perkantysis subjektas (toliau - pirkimo vykdytojai). Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau - VPT) 2019-10-15 CVP IS paskelbė valymo paslaugų tiekėjų ir pirkimo vykdytojų apklausą. Tik trečdalis pirkimo vykdytojų nurodė esantys patenkinti nusipirktų, jiems teikiamų valymo paslaugų kokybe. Tiekėjai nurodė, kad visada siekia išlaikyti teikiamų paslaugų kokybę, tačiau privačiame sektoriuje paslaugos teikiamos už didesnę kainą, todėl ir teikiamų paslaugų kokybei yra skiriamas didesnis dėmesys. Teikiant valymo paslaugas valytojai dažnai yra socialiai pažeidžiamų grupių asmenys. 60-85 proc. valymo paslaugų kainos sudaro valytojų darbo užmokestis (3-25 proc. prižiūrinčio personalo (vadybininkų, vadovų) darbo užmokesčio ir 5-10 proc. - išlaidos infrastruktūrai (įrangai, technikai, valymo, higienos priemonės, darbuotojų apmokymai). Todėl socialiniai aspektai valymo paslaugų viešuosiuose pirkimuose yra svarbūs, o noras įsigyti valymo paslaugas už kuo mažesnę kainą, turi tiesioginės įtakos valymo kokybei arba net gali sąlygoti teisės aktų pažeidimus. Tiekėjai teigia, jog pirkimo vykdytojai vis dar neatsisako tam tikrų nepageidautinų praktikų (pavyzdžiui, skambučiai tik pasirinktiems tiekėjams dėl to, kokios sąlygos galėtų būti nustatomos pirkimo dokumentuose ar pirkimo sutartyje, parengtų pirkimo dokumentų siuntimas pasirinktiems tiekėjams, prašant juos įvertinti ir pan.), neįvardija aiškių ir konkrečių poreikių bei lūkesčių pirkimo dokumentuose, tai galimai įtakoja pirkimo vykdytojų specialiųjų žinių neturėjimas ir (ar) specifinių, su valymo paslaugomis susijusių, aspektų neišmanymas. Todėl pirkimo vykdytojo specialistas gavęs užduotį įvykdyti valymo paslaugų pirkimą, susiduria su nemenku iššūkiu, t. y. poreikiu suderinti pirkimo vykdytojo siekiamus tikslus su pareiga pirkimui skirtas lėšas panaudoti efektyviai bei laikantis teisės aktų reikalavimų, spaudimu užtikrinti, kad nekiltų abejonių dėl vykdomo pirkimo skaidrumo bei suderinamumo su konkurencijos reikalavimais, o taip pat lūkesčiais dėl skirtingiems suinteresuotiems subjektams tinkančio rezultato, aiškaus jo apibrėžimo ir tikslių poreikių apibūdinimo. Atsižvelgdama į šiuos probleminius aspektus, VPT pristato gaires, kuriomis siekiama supažindinti pirkimo vykdytojus ir tiekėjus su egzistuojančiomis valymo paslaugų pirkimų praktikomis bei atkreipti dėmesį į šių paslaugų pirkimui reikšmingas aplinkybes. Gairių taikymas nėra privalomas. Gairėse pateikiamos rekomendacijos kaip pirkimo vykdytojas turėtų tinkamai pasiruošti ir užtikrinti sėkmingą valymo paslaugų pirkimą, įskaitant valymo paslaugų pirkimo dokumentų rengimą, pasiūlymų vertinimą bei sėkmingą pirkimo vykdymą ir valymo paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties (toliau - pirkimo sutartis, valymo paslaugų pirkimo sutartis) vykdymo priežiūrą. VPT yra parengusi „Valymo paslaugų kokybės reikalavimų apibrėžimo ir suteiktos valymo paslaugų kokybės atitikties reikalavimams įvertinimo metodiką“ ( METO), šių gairių 1 priedą, kurią rekomenduojama naudoti atliekant valymo paslaugų pirkimus. Gairių 2 priede pateikiamos nuorodos į teisės aktus, kurie yra aktualūs perkant valymo paslaugas. Valymo paslaugų pirkimo, o vėliau - sėkmingo pirkimo sutarties vykdymo efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo „namų darbų“, kuriuos pirkimo vykdytojas turi atlikti dar prieš pradėdamas pirkimo procedūras. Vienas svarbiausių valymo paslaugų pirkimų etapų yra planavimas, o taip pat ir sisteminis požiūris. Taigi bet kurios ankstesnės valymo paslaugų pirkimo patirtys turėtų būti sistemingai kaupiamos ir naudojamos rengiantis naujam valymo paslaugų pirkimui. Suprantama, kad nepakanka valymo paslaugų pirkimo planavimą grįsti vien tik ankstesne patirtimi. Valymo paslaugų rinkoje ganėtinai greitai keičiasi kainos, naudojamos technologijos, metodai, produktai ir tiekėjai. Atliekant valymo paslaugų pirkimus sėkmė lydi tuos pirkimo vykdytojus, kurie ne tik išmano teisinį reglamentavimą, tačiau ir turi pakankamai kompetencijos, praktinės patirties ir žinių apie valymo paslaugų pirkimo organizavimo procesą ir pirkimo objekto specifiškumą. Valymo paslaugų pirkimo aplinkybės taip pat gali skirtis, pavyzdžiui, atsižvelgiant į perkamų valymo paslaugų sudėtingumą. Kai kuriais atvejais, vykdant valymo paslaugų pirkimą, yra gana aiškus poreikis ir rinka (žinomi potencialūs tiekėjai, naudotini produktai, metodai ir kt.). Nepaisant to, gerojoje praktikoje, visais atvejais rekomenduojamas sisteminis požiūris atliekant valymo paslaugų pirkimus. Svarbu siekti, jog poreikio nustatymo metu pirkimo vykdytojo specialistai išliktų kuo labiau nešališki ir atviri galimoms naujovėms. Būtina suvokti, jog valymo paslaugų problematiką ir neveiksnumą geriausiai mato tie, kurie dirba sistemoje kasdien teikdami tokias paslaugas bei tokių paslaugų naudotojai, todėl jų nuomonė šiame procese yra svarbi. Visgi, siekiant išvengti pirkimo vykdytojo specialistų šališkumo bei neatsilikti nuo valymo paslaugų rinkos tendencijų, į poreikio nustatymo procesą taip pat galima įtraukti ir išorės ekspertus, kurie turi ekspertinių valymo paslaugų srities žinių. Praktika rodo, jog pirkimo vykdytojas, pastebėjęs tam tikrą efektyvumo ar kokybės gerinimo poreikį, dažnai būna ne vienintelis, susiduriantis su tokia problema. Pirkimo vykdytojas, prieš pradėdama valymo paslaugų pirkimą, turi įvertinti realų šių paslaugų poreikį, apimtį, žinoti tikslų pirkimo objektą ir nusistatyti pirkimu norimus pasiekti rezultatus. Toliau pateikiamas orientacinis klausimynas, kuris turėtų padėti pirkimo vykdytojui išsiaiškinti poreikį, geriau pasiruošti valymo paslaugų pirkimui bei tinkamai apibrėžti pirkimo objektą, įskaitant techninės specifikacijos reikalavimus. Ar rengėme anksčiau valymo paslaugų pirkimą? Jeigu tokie pirkimai buvo rengti ankščiau ar jie buvo tinkamai atlikti ir ar tinkamai buvo vykdoma pirkimo sutartis? Kokie teisės aktai reglamentuoja ir su kokiais teisės aktais galime susieti planuojamą valymo paslaugų pirkimą? Ar galime patys tinkamai parengti valymo paslaugų pirkimo dokumentus bei parinkti efektyviausius sprendimų būdus siekiant apibrėžti reikalavimus, ar reikia pasitelkti šios srities ekspertus? Pirkimo vykdytojas turi atkreipti dėmesį, kad tinkami sprendimo būdai priklauso nuo pirkimo objekto tipo ir kokios valymo paslaugos yra perkamos (pavyzdžiui, jeigu yra perkamos vienkartinės valymo paslaugos pirkimo objekto reikalavimai turėtų būti orientuoti į trumpalaikius rezultatus bei turėtų būti neapkrauti perteklinėmis sąlygomis, kurios įprastai yra taikomos ilgalaikėms valymo paslaugų sutartims. Tuo tarpu perkant reguliarias valymo paslaugas pavyzdžiui, 36 mėn., pirkimo objektas turi būti orientuotas tiek į trumpalaikius, tiek į ilgalaikius rezultatus (pavyzdžiui, aplinkosaugos strategija, pastovus patalpų švaros lygio palaikymas ir pan.). Kokios yra kitų pirkimo vykdytojų panašių valymo paslaugų pirkimų sėkmingos ir nesėkmingos patirtys? Analizuojama kitų pirkimo vykdytojų patirtis, nustatant kokios buvo pasirinktos priemonės valymo paslaugų pirkimo tikslui pasiekti, vykdytų pirkimų dokumentai, reikalavimai ir sąlygos, gerosios ir blogosios patirtys. Su kokiomis rizikomis galime susidurti planuodami, organizuodami ir vykdydami valymo paslaugų pirkimą, įskaitant pirkimo objekto apibrėžimą, pasiūlymų vertinimą, sutarties vykdymo priežiūrą ir kontrolę ir t. t.? Kaip tokias rizikas planuojame paskirstyti: kokias rizikas prisiimti, kokias perduoti tiekėjui, kokiomis pasidalinti? Kas mums yra valymo paslaugų kokybė ir kaip ketiname apibrėžti reikalaujamą valymo paslaugų kokybės lygį? Kokius kokybės standartus ir reikalavimus nustatysime pirkimo sąlygose? Kaip ketiname nustatyti ar norimas pirkimo tikslas bus pasiektas (pavyzdžiui, sutarties vykdymo metu vykdant reguliarius valymo paslaugų kokybės auditus ir patikras pagal METO; atliekant pastovius nustatytų pagrindinių veiklos rodiklių (KPI) matavimus; lyginant valymo paslaugų suteiktus rezultatus su techninėje specifikacijose patiektais apibrėžtais parametrais pagal apibrėžtą vertinimo metodiką ir kt.)? Priklausomai nuo to, kokio tikslo yra siekiama, skirsis ir rezultatų matavimo priemonės. Per kokį terminą turime parengti pirkimo dokumentus? Kada norime, kad būtų pradėtos teikti valymo paslaugos? Šie aspektai yra ypač svarbūs, o tikslus terminų įvardinimas leidžia susiplanuoti pirkimui reikiamą laiką, įsivertinant atitinkamas rizikas bei laiko sąnaudas ir reikiamus resursus tiems atvejams, jeigu procedūros užsitęstų ir pirkimas neįvyktų. Į ką orientuosime pirkimą, techninę specifikaciją ir jos reikalavimus, siekiant įsigyti atitinkamas valymo paslaugas ar jų derinius? Pirkimo vykdytojas turi nuspręsti kokį techninės specifikacijos reikalavimų tipą ar tipus, perkamai valymo paslaugai ar šių paslaugų deriniui, jis taikys: ar į sąnaudas, ar į procesus, ar į rezultatus, ar į rezultatų ir procesų derinį? Kas yra pagrindiniai pastato ir (ar) patalpų naudotojai? Ar yra pažeidžiamų vartotojų, kuriems reikia skirti ypatingą dėmesį (pavyzdžiui, neįgalieji, vaikai ir kt.)? Kokį laiko tarpą skirsime valymo paslaugų teikėjui suteikti reikalaujamas valymo paslaugas? Kokie yra mūsų turimi resursai pirkimo sutarties priežiūrai, kontrolei ir administravimui? Pirkimo vykdytojas turi įsivertinti, kad sutarties vykdymo metu pirkimo vykdytojas ne tik pateiks užsakymus valymo paslaugų tiekėjui, bet ir turi sugebėti tinkamai prižiūrėti bei kontroliuoti sutarties vykdymą, pavyzdžiui, vykdant patikras, auditus, stebint procesų atitikimą reikalavimams ir pan., vertinant teikiamas valymo paslaugas ir jų suteiktus rezultatus. Dėl šių priežasčių pirkimo vykdytojas turi įsivertinti kaip dažnai bus tikrinama suteiktų paslaugų atitiktis bei kaip bus kontroliuojamas ir prižiūrimas sutarties vykdymas. Kokios planuojamų įsigyti valymo paslaugų apimtys (pavyzdžiui, patalpos ir jų plotai, pastatų ir patalpų aukštis, dangos, pastatų sudėtingumas, patalpų paskirtis (pavyzdžiui, sanitarinės, bendrojo naudojimo, techninės, administracinės, medicininės, edukacinės, laboratorijos ir pan.) ir t. Kokius paviršius valymo paslaugų tiekėjas turi valyti patalpose? Pirkimo vykdytojas apibrėžia arba valomus paviršius, arba paviršius, kurių valyti nereikia, taip pat įsivertina iki kokio aukščio, nuo grindų paviršiaus dangos, turi būti atliekamas valymas bei koks yra įprastas paviršių taršos kiekis ir t. Kokiu metu turi būti teikiamos valymo paslaugos ir kokie reikalingi minimalūs patalpų ir (ar) paviršių valymo dažniai (pavyzdžiui, numatomas tikslus laikas valandomis, savaitės dienos, įsivertinant valymo paslaugų poreikį savaitgaliais, švenčių dienomis ir naktimis)? Ar yra reikalingi specifiniai valymo procesai, kuriuos reikia įsivertinti perkant valymo paslaugas? Specifinius valymo procesus (pavyzdžiui, tik drėgnas valymas) rekomenduojama nustatyti tais atvejais, kai tai yra apibrėžta teisės aktų reikalavimuose (pavyzdžiui, sveikatos sektoriaus įstaigos) arba pirkimo vykdytojas turi specifinės paskirties patalpas (pavyzdžiui, laboratorijos), arba kai yra pagrįstas poreikis (pavyzdžiui, specifinė danga, kurią, pagal gamintojo reikalavimus, reikia valyti tam tikru konkrečiu metodu; sanitarinės zonos ir t. Ar teikiant valymo paslaugas reikalingos specifinės medžiagos, priemonės ir įranga? Kokia yra reikalinga būsimo valymo personalo ir tiekėjo kompetencija? Apibrėžiami mokymų ir kiti susiję reikalavimai (pavyzdžiui, privalomieji higienos įgūdžių mokymai, darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisriniai mokymai, specifiniai mokymai, kurie aktualūs pirkimo vykdytojui dėl vykdomos veiklos ar dėl specifinių patalpų, sveikatos pažymėjimai, profesiniai mokymai, išsilavinimo reikalavimai, formalūs ir neformalūs mokymai, atestatai, licencijos, sertifikatai, patirties reikalavimai. Gali būti nurodoma, kokius mokymus pirkimo vykdytojas suteiks tiekėjo darbuotojams (pavyzdžiui, priešgaisriniai ir darbų saugos mokymai ir t. Ar yra aktualios inovacijos, aplinkosauga, socialinė atsakomybė? Rekomenduojama, kad pirkimo vykdytojas skatintų naujoves vykdant valymo paslaugų pirkimą, suteikiant galimybę tiekėjui naudoti naujas technologijas ar valymo metodus reikalaujamiems rezultatams pasiekti. Toks reikalavimas riboja tiekėją, kadangi skirtingi tiekėjai gali suteikti skirtingą produktyvumą, taikant atitinkamas inovacijas). Kokie yra reikalingi pagrindiniai veiklos rodikliai (KPI) ir kaip jie bus apskaičiuojami? Siekiant efektyvesnio ir sklandesnio sutarties vykdymo, rekomenduojama apibrėžti pagrindinius veiklos rodiklius (KPI), taikomus perkamoms valymo paslaugoms (pavyzdžiui, skundų skaičius, ataskaitų teikimo laikotarpis, švaros lygis ir t. Kokio minimalaus patalpų ir (ar) paviršių švaros lygio, kurį turi užtikrinti tiekėjas, reikia? Paviršių ir (ar) patalpų švaros lygį pirkimo vykdytojas turėtų pasirinkti pagal METO pateiktą švaros lygių klasifikaciją, priskiriant atitinkamą švaros lygį kiekvienai reikalaujamai valyti patalpai arba patalpų grupei. Reikalaujami švaros lygiai / kokybės lygiai turi būti aiškiai apibrėžti, nepaliekant vietos dviprasmybėms (pavyzdžiui, pirkimo vykdytojas techninėje specifikacijoje nurodo, kad tiekėjas turi užtikrinti 5 ir 7 patalpų švaros lygį (pagal METO), tačiau nedetalizuoja, kurios patalpos turi atitikti 5, o kurios 7 švaros lygį. Tai laikytina netinkamu nurodymu. Pirkimo vykdytojas turi detalizuoti, kokios konkrečios patalpos turi atitikti reikalaujamą švaros lygį. Ar bus perkamos higienos priemonės ir (ar) higienos priemonių laikikliai / dozatoriai (pavyzdžiui, tualetinis popierius, rankų servetėlės ir (ar) rankšluosčiai, indų plovikliai, oro gaivikliai, pisuarų kvėpikliai, rankų antiseptikas / dezinfekantas, dezinfekcinės priemonės, tualetų šepetėliai, šiukšliadėžės ir t. t.), jų pristatymas ir papildymas? Ar reikia purvą - drėgmę surenkančių kilimėlių ir jų tiekimo ir keitimo paslauga? Kokių kitų su valymo paslaugų reikės (pavyzdžiui, lauko langų valymas, grindų vaškavimas, tekstilinių baldų cheminis valymas ir t. t.)? Ar reikia švaros palaikymo / budėjimo paslaugos? Jeigu tai pirkimo vykdytojui aktualu, pirkimo vykdytojas turi apibrėžti, kas būtent apima švaros palaikymo / budėjimo paslaugą, kokius procesus ir (ar) veiksmus turi atlikti tiekėjas teikiant tokias paslaugas, kokius rezultatus suteikti. Pirkimo vykdytojas turi įsivertinti atitinkamą tokių paslaugų teikimo riziką (pavyzdžiui, atitinkamo tiekėjo personalo ribojimai dėl neįgalumo, kai tokios paslaugos perkamos iš socialinių įmonių ir t. Ar reikės su valymo paslaugomis susijusių paslaugų (pavyzdžiui, durų užrakinimas, signalizacijos pajungimas, šiukšlių išnešimas ir patalpinimas į atitinkamas vietas, šiukšlių išvežimas, langų uždarymas ir t. t.)? Ar reikės lauko teritorijos valymo ir (ar) priežiūros? Pirkimo vykdytojas turi nustatyti reikalavimus tokioms paslaugoms, atsakom...
Darbo Užmokestis ir Darbuotojų Teisės
Jei darbuotojas valo didesnį plotą nei nustatyta norma, jam turi būti mokamas didesnis darbo užmokestis. Darbo sutartyje turėtų būti nurodytas konkretus valymo plotas, už kurį darbuotojas atsakingas.
Pavyzdžiui, jei valytoja valo virš 940 kv.m. plotą, plius nuiminėja atspaustus laikraščius, plius žiemą kasa sniegą, tai akivaizdu, kad darbo krūvis yra didelis ir turėtų būti atitinkamai kompensuojamas.
Darbo kodekso 197 straipsnis nustato, kad atvejais, kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, palyginti su nustatoma norma, už darbą jam mokama proporcingai daugiau. Konkretūs darbo apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ar darbo sutartyse.
Praktiniai Pavyzdžiai ir Situacijos
Dažnai pasitaiko situacijų, kai valytojai dirba už du ar tris žmones, o jų darbo krūvis neatitinka gaunamo atlyginimo. Tokiais atvejais, darbuotojai turėtų kreiptis į administraciją dėl darbo krūvio peržiūrėjimo ir atlyginimo padidinimo.
Jei administracija nereaguoja, darbuotojai gali kreiptis į darbo inspekciją arba teismą, kad apgintų savo teises.
Štai pavyzdys, kaip gali atrodyti valymo normų paskirstymas:
| Patalpos Tipas | Plotas vienam etatui (kv. m) |
|---|---|
| Bendro naudojimo patalpos (koridoriai, laiptinės) | 550 |
| Kabinetai, klasės, kitos darbo patalpos | 650 |
| Sanitariniai mazgai | 200 |
| Sandėliai, archyvai | 1375 (0.25 koeficientas taikomas prie bendro ploto) |
Šios normos yra orientacinės ir gali skirtis priklausomai nuo konkrečios įstaigos.
Nemokamos Atostogos
Nemokamų atostogų suteikimo tvarka yra reglamentuota Darbo kodekso 184 straipsnyje. Tokios atostogos suteikiamos darbuotojams, auginantiems vaikus iki 14 metų, darbuotojui, vienam slaugančiam neįgalųjį, bei kitais, šiame straipsnyje nurodytais atvejais. Nemokamos atostogos dėl kitų priežasčių suteikiamos kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka.
Svarbu žinoti, kad darbdavys negali priversti darbuotojo imti nemokamas atostogas, jei nėra teisinio pagrindo.
