Nuvesti vaiką pas odontologą - dažnam tėveliui didelis iššūkis. Tačiau, laiku suskubus, gali užtekti paprastos ir neilgai trunkančios procedūros. Gydant ėduonį ne visada prireikia vaiką bauginančio danties gręžimo, gali užtekti paprastos procedūros - dantuką padengti sidabro diamino fluoridu.
Sidabro diamino fluoridas (SDF) - tai skystos formos medžiaga, naudojama ankstyvo dantų ėduonies gydymui, taip pat remineralizacijos procesui skatinti gydant danties emalio defektus (hipomineralizaciją), dantų jautrumui mažinti ir t.t. Ši medžiaga gali būti puiki ankstyvų dantų pažeidimų gydymo priemonė, dar ir padedanti įveikti dantukų gydymo baimes, nes ji uždedama labai greitai, paprastai, saugiai ir dažniausiai padeda atitolinti invazyvesnį gydymą. Tai svarbu mažam ar labai bijančiam vaikučiui.
Reikėtų atkreipti dėmesį, jog SDF nėra vaistas, išgydantis ligą, bet gali būti puiki priemonė ją kontroliuojant ir pristabdant. Tačiau verta žinoti, kad, be didelių šios medžiagos pliusų, galimi šalutiniai efektai: padengtas sidabro diamino fluoridu dantukas gali šiek tiek patamsėti.
Šiuolaikinė medicina pažengusi, orientuota į danties regeneracines savybes. Jeigu nėra uždegimo požymių, danties nervas tiesiogiai padengiamas specialia biokeramine medžiaga. Tokiu būdu pavyksta dantį išsaugoti gyvybingą. Šios procedūros sėkmė priklauso nuo daugelio faktorių, tokius dantis svarbu stebėti pagal gydytojo nurodymus. Sugedus dantukui taip giliai, kad pasiekiamas nervas, gydant danties kanalus nervas numarinamas. Tačiau galima išsaugoti dantuką gyvą.
Judrūs išdykėliai rizikuoja ne tik nusibrozdinti kelius, susilaužyti ranką ar koją, bet ir išsimušti dantuką. Labai opi šių laikų tema yra dantų traumos, dėl kurių kalti elektriniai paspirtukai. Kol paspirtukai nebuvo tokie populiarūs, dantų lūžiai, išmušimai buvo dažnos mėgstančių dviračių bei žiemos sportą nelaimės. Dažni įvairūs dantų lūžiai, bet pasitaiko ir visiškai išmuštų dantų.
Dažnai dantų traumos įvyksta savaitgaliais bei vėlai vakare, kai vaikai labiau pavargę, išsiblaškę, o tokiu metu daug sunkiau rasti veikiančią odontologijos kliniką. Kitas būdas - rastas dantų nuolaužas ar dantis susukti į didelį marlės gabalėlį (jos būna automobiliniuose pirmosios pagalbos rinkiniuose) ir jei vaiko būklė leidžia, šį susuktą ritinėlį užkišame už skruosto burnoje, kol vyksime pas medikus. Negalima dantų ir jų nuolaužų plauti vandeniu iš čiaupo, gremžti ar kažkaip valyti. Viską, ką reikės, vėliau atliks odontologas.
Išmuštas dantis ar danties nuolaužos neturi išdžiūti ir pageidautina per 1 valandą atsidurti odontologo kėdėje. Tada didelė tikimybė išmuštą dantį saugiai įstatyti atgal ir kad jis prigis. Taip pat dažnai įmanoma plombinėmis medžiagomis priklijuoti lūžusio danties skeveldras. Blogiausia yra delsti ir kažko laukti. Net jei po traumos praėjo daugiau nei valanda, vis tiek reikia skubiai pasirodyti medikams.
Dantukų trauma yra stresą keliantis įvykis tiek mažiesiems, tiek jų tėveliams, tad pirmas žingsnis jai įvykus - pasistengti nurimti ir kreiptis į gydytoją odontologą apžiūrai bei tolimesniam gydymui. Dantų traumos būna įvairios (nuskilęs tik dantuko kraštelis, visiškai išmuštas, įmuštas dantukas ir t.t.), gydymo variantų taip pat turime nemažai. Tačiau pažeistas pieninis dantukas, suteikus pirmąją pagalbą, dažniausiai yra tiesiog kruopščiai stebimas.
Pieninių dantukų traumų poveikis nuolatiniams dantims nėra visiškai aiškus. Vieni mokslininkai teigia, jog poveikis priklauso nuo vaiko amžiaus ir dantų išsivystymo laipsnio, kiti labiau akcentuoja traumos pobūdį. Dėl pieninio dantuko traumos galimos nuolatinių dantų formos, spalvos anomalijos, mineralizacijos sutrikimai, tačiau tokie atvejai nėra dažni.
Odontologų bijo ir suaugusieji, o susitarti su vaiku, kad parodytų dantukus ir dar leistų jiems kažką daryti - sudėtinga užduotis. Aš labai mėgstu sakyti, kad baimei ribų (ypač amžiaus ribų) tikrai nėra. Kai kurie labai maži vaikai yra smalsūs, susidomėję ir dėl to ypač drąsūs. Kitiems tokio paties amžiaus mažyliams baisu viskas - nuo odontologo kabineto spalvos, kvapo iki paties gydytojo, jo daiktų ir dar nežinia ko. Vaikai labai dažnai bijo to, ko nežino, nesupranta, nėra patyrę. Tad sutikdama naujus pacientus jau būnu pasiruošusi ir nusiteikusi, kad tikriausiai mažylis nežino, kaip čia tiksliai viskas bus ir kad aš galiu jam padėti, papasakoti, parodyti. Toks nusiteikimas labai svarbus, nes vaikai jį jaučia. Lygiai taip pat svarbu, kad komfortiškai jaustųsi, būtų ramūs ir susidomėję vaiką lydintys tėvai. Labai padeda pasiruošimas namuose (dainelės, knygelių skaitymas, pasakų sekimas, žaidimai, susiję su apsilankymu pas odontologą). Tuomet klausimų ir neaiškumų vaikui lieka mažiau, jis žino, ko atėjo, kaip atrodo gydytojas, kėdė, įrankiai.
Manau, labai svarbi mano darbo dalis yra neskubėti. Stengiuosi pirmiausia pakalbinti tėvus, aptarti klausimus, kurie yra aktualūs vizito metu, kad vaikas turėtų laiko apsiprasti su mano ir šalia girdimu mamos, tėčio balsu, kabinetu. O tuomet palengva, atsižvelgdami į vaiko amžių ir gebėjimus, kartu su tėvais apžiūrime dantukus.
Kada vaikui siūloma sedacija? Dažniausiai vaikučius pavyksta prikalbinti gydytis dantukus - tai gydytojo, tėvelių ir vaiko bendro indėlio rezultatas. Tačiau jeigu vaikas labai mažas, esant daugybiniams ėduonies pažeidimams, nekontroliuojamai baimei, tam tikriems raidos sutrikimams, siūlomas gydymas su sedacija. Išskirčiau tris sedacijos rūšis. Kaukinės sedacijos metu vaikui ant veido uždedama kaukė, į kurią jis keletą kartų pakvėpuoja, kol užmiega. Ši procedūra trumpa: galime suteikti skubią pagalbą, ištraukti dantuką, atlikti pasaitėlio korekciją, sugydyti nedidelę skylutę. Trečioji rūšis - peroralinė sedacija, kai vaikui sugirdomi vaistai. Jie sukelia slopinantį poveikį, todėl vaikas būna ramus, tarsi apsnūdęs, vangiai reaguoja į aplinką, bet neužmiega. Toks poveikis trunka iki valandos ir per šį laiką galima sugydyti 1-2 dantukus.
Prieš bet kurią sedaciją būtina gydytojo odontologo konsultacija, kurios metu aptariame jos reikalingumą, gydymo planą, įvertiname vaiko sveikatos būklę, gretutines ligas, alergijas. Tikrai yra pacientų, kurie per maži, kad sugebėtų įveikti gydymo iššūkius, arba kartais reikia labai sudėtingo gydymo - tuomet rekomenduojame jį atlikti su sedacija. Kartais vaikai turi labai neigiamų ankstesnių gydymo patirčių, kurioms perlipti reikia laiko, o burnytėje jau yra skaudantis, skubaus gydymo reikalaujantis dantis. Tokiu atveju, net jei ir matau, kad vaikas galėtų priprasti, imti pasitikėti gydytoju ir įveikti gydymą, bet laiko tam pasiruošti nebėra - skauda jau dabar.
Kasdienė vaikų dantų priežiūra yra labai svarbi ir formuoja sveikus įpročius visam gyvenimui, tačiau dantų priežiūra neapsiriboja tik dantų valymu. Vadinasi, šepetėlio šerelius tik suvilgome dantų pasta. Naudojame minkštą šepetėlį ir 1000 ppm fluoro turinčią pastą. Nuo 6 metų dantų pasta jau gali būti stipresnė - su 1450 ppm fluoro. Visgi iki 8-10 metų vaikams dantis turi valyti tėvai. Ir, žinoma, reguliari profilaktika - apsilankymas pas odontologą bent du kartus per metus padeda išvengti problemų ir palaikyti sveiką vaiko šypseną.
| Amžius | Šepetėlis | Dantų pasta | Kiti patarimai |
|---|---|---|---|
| Nuo pirmojo dantuko iki 1 metų | Vieno danties šepetėlis, minkštas šepetėlis | 1000 ppm fluoro | Tėvai valo dantis |
| 1-6 metai | Minkštas šepetėlis, vieno danties šepetėlis | 1000 ppm fluoro | Tėvai valo dantis, galima naudoti tarpdančių siūlą |
| 6-8 metai | Minkštas šepetėlis | 1450 ppm fluoro | Tėvai valo dantis, mokyti vaikus taisyklingos technikos |
| 8-10 metų | Minkštas šepetėlis | 1450 ppm fluoro | Vaikai gali valytis patys, bet tėvai prižiūri |
Tinkamas dantų šepetėlis - tai vienas svarbiausių veiksnių užtikrinant sveikus dantis ir dantenas. Pirmasis būtų šepetėlio dydis ir forma. Gamintojai nurodo šepetėlių metų intervalus, tad dažniausiai galima pasitikėti. Taip pat drąsiai galima rinktis vieno danties šepetėlius. Antras svarbus aspektas - šepetėlio šereliai, jie turi būti minkšti arba labai minkšti („soft“ arba „extra soft“).
Renkantis dantų pastą svarbiausia, kad ji turėtų fluoro. Fluoras - geriausia priemonė prieš karieso atsiradimą. Standartiškai iki 6 metų rekomenduojama 1000 ppm fluoro dantų pastos sudėtyje. Svarbiausia - pastos kiekis. Naujausi šaltiniai nurodo, kad net iki 10 metų dantis vaikams turi valyti tėvai. Fluoro kiekis - svarbiausias kriterijus. Be agresyvių abrazyvų ir putojančių medžiagų. Skonis - kad dantų valymas būtų malonus. Dantų pastos skonis vaikams labai svarbus.
Vaikams iki 7 metų amžiaus dantukus turi valyti tėvai. Vaikas gali norėti juos valyti pats, tačiau jo motoriniai įgūdžiai, dantų valymo technika dar nėra pakankamai geri, kad tai padarytų kokybiškai. Kai vaikai išmoksta rašyti, tada gali patys išsivalyti dantis. Tačiau nuo mažens reikia juos mokyti teisingos dantų valymo technikos ir formuoti įpročius. Svarbu, jog vaikas žinotų, kad dantų valymas yra neskausminga ir naudinga procedūra.
Daugelis mamų sutiks, kad dažnai dantukų valymas vaikams - didžiulis iššūkis. Pasitaiko atvejų, kai mažieji nenori valytis dantukų, todėl jau netrukus dėl netinkamos priežiūros gali prireikti praverti odontologo kabineto duris. Paprastai didžiausia klaida yra ta, kad tėveliai nepradeda valyti dantukų vos jiems išdygus ir galvoja, kad pieniniai dantukai iškris ir dėl to nėra svarbu juos tinkamai prižiūrėti - nenaudoja siūlo, nevalo dantukų du kartus per dieną. Noriu pabrėžti, kad dantukus vaikams turime valyti nuo paties pirmojo prasikalusio danties kampučio ir tam puikiai tinka vieno danties šepetėlis. Jei dantukai susiglaudę, būtina naudoti tarpdančių siūlą, o po visko nuvalyti ir patį liežuvį. Tarpdančių siūlas, vyresniems vaikas - tarpdančių šepetėlis, dantų pasta pagal amžių, minkštas šepetėlis, vieno danties šepetėlis ir liežuvio valiklis.
Pirmiesiems dantukams valyti labai patogu vieno danties šepetėlis, o vyresniems rekomenduoju rinktis ne per didelį šepetėlį. Jo galvutė turi būti ne per didelė, jis turi būti minkštas. Parduotuvių lentynos lūžta nuo dantų pastos pasirinkimo - vienos kvapnios, kitos visai be kvapo, vienos su spalvotais paveikslėliais, kitos - rekomenduojamos medikų. Vaikiškose dantų pastose neturėtų būti SLS, triklozano, titano dioksido, parabenų, dirbtinių dažiklių.
