2021 m. rugsėjo 27 d. LR Seime buvo užregistruotas LR Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimo projektas, kurį parengė Seimo narys Arminas Lydeka, o pateikė Viktorija Čmilytė-Nielsen kartu su Morgana Daniele ir Jurgita Sejoniene.

Įstatymo projektu siekiama ne tik reglamentuoti vaisingumo išsaugojimo paslaugas, bet ir siūloma atsisakyti neterminuoto pagalbinio apvaisinimo metu sukurtų, bet tam nepanaudotų žmogaus embrionų saugojimo, o taip pat nuostatos, jog pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui.

Siūlomas teisinis reguliavimas iš esmės ignoruoja etinį pagarbos žmogaus gyvybei principą ir iškreipia Lietuvoje galiojančią žmogaus embriono teisinės apsaugos sistemą. Siūlymas panaikinti reikalavimą šaldyti pagalbinio apvaisinimo tikslu sukurtus, bet į moters gimdą neperkeltus žmogaus embrionus, yra motyvuojamas noru mažinti nepakeliamą finansinę naštą poroms, kurios nori pagalbinio apvaisinimo procedūros pagalba susilaukti vaikų.

Teisės projektų aiškinamuosiuose raštuose ne visada pateikiama tikroji vienos ar kitos teisėkūrinės iniciatyvos intencija. Lygiai taip pat ir politikai ne visada viešai pateikia tikruosius savo pasiūlymų motyvus. Todėl kartais yra sveika suabejoti gražiais žodžiais, o ypač tais, kurie yra įvynioti į nuskriaustų žmonių (šiuo atveju - nevaisingų porų) gynimo retoriką.

Įstatymo projektas yra labiausiai naudingas ne nevaisingoms poroms, apdraustoms sveikatos draudimu, kurioms tenka kažkiek primokėti už embrionų šaldymą ir saugojimą, bet privačias paslaugas teikiančioms vaisingumo klinikoms, kurioms šis įstatymo reikalavimas išdidina kaštus ir daro jas mažiau konkurencingas globalioje rinkoje.

R. Pradėkime nuo to, kad Lietuvoje išties mažas procentas nevaisingų porų pasinaudoja pagalbinio apvaisinimo paslaugomis. Statistikos, kiek nevaisingų porų potencialiai galėtų susilaukti vaikų pagalbinio apvaisinimo būdu, mes Lietuvoje neturime. Lygiai taip pat sumažintų galimybę manipuliuoti skaičiaus įvardijimas, kad Lietuvoje turime statistiką tik tų pagalbinio apvaisinimo paslaugų, kurios finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. O kiek šių paslaugų suteikia privačios klinikos, kurių Lietuvoje yra ne viena, mes nežinome. Tai žinant, statistika atrodytų kiek kitaip.

Pirmiausia, pagalbinio apvaisinimo procedūrai reikalingos medicininės indikacijos, kurias atitinka ne visi pacientai, finansuojama tik 2 ciklai, nefinansuojamos paslaugos nesusituokusioms poroms. Tačiau visus šiuos klausimus (išskyrus pastarąjį) galima spręsti keičiant poįstatyminius teisės aktus. Dabar galiojantis įstatymas to padaryti nekliudo, o siūlomos pataisos to nesprendžia.

Projektu siūloma: a) sugyventinio sąvoką įstatyme keisti sąvoka partneriai b) moters sveikatos prioriteto ir nevaisingos poros lygiateisiškumo principą keisti asmens, kuriam bus atliekama ši procedūra, sveikatos prioriteto, ir sutuoktinių arba partnerių lygiateisiškumo principu ir c) išbraukti nuostatą, jog pagalbinio apvaisinimo būdu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui.

R. Vertinant finansinės naštos argumentą, reikia pastebėti, jog priėmus Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, buvo nustatyta Pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimo ir jų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų tvarką. Pagal ją iš esmės visos su Pagalbinio apvaisinimo procedūra susiję išlaidos poroms, apdraustoms sveikatos draudimu, yra apmokamos iš PSD lėšų, išskyrus perteklinių embrionų šaldymą ir saugojimą.

Standartinėje vaisingumo klinikoje embriono šaldymas ir saugojimas trims metams kainuoja 500 Eur, t.y., 166 Eur per metus arba 13,88 Eur per mėnesį. Lyginant su kitomis išlaidomis vaisingumo gydymui, neišeina to laikyti nepakeliama finansine našta. Be to, pora yra laisva rinktis sukurti tik tiek embrionų, kiek bus implantuojama į moters gimdą: tada šaldymo klausimas visai nekyla. Tai kur šuo pakastas?

Atsakymas elementarus. Reikalavimas šaldyti ir saugoti perteklinius pagalbinio apvaisinimo metu sukurtus žmogaus embrionus yra taikomas visiems šias paslaugas Lietuvoje teikiantiems juridiniams asmenims, nepriklausomai nuo jų juridinio statuso ir nuo to, ar jie šias paslaugas teikia mokamai ar nemokamai (t.y. Kad įstatymo projektu ginami ne nevaisingų Lietuvos porų, bet verslo interesai, rodo faktas, jog projektą svarstęs Sveikatos reikalų komitetas valdančiųjų balsais nepritarė LR Seimo narės A. Širinskienės pasiūlymui išlaidas, susijusias su embrionų saugojimu, padengti valstybės lėšomis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, nors dar 2018 m. Suprantama, nes priėmus šį pasiūlymą būtų kompensuojama tik tų žmogaus embrionų šaldymas ir saugojimas, kurių užsakovai yra poros, turinčios sveikatos draudimą. Kas galėtų paneigti, jog su šių nuostatų priėmimu yra ruošiama dirva surogacijos, kuria dažniausiai naudojasi homoseksualios poros, Lietuvoje įteisinimui? Svarstyti tokią galimybę leidžia naujos redakcijos pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas, kurį jau yra parengusi LR sveikatos apsaugos ministerija.

R. Čia reikia pastebėti, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą pagalbinio apvaisinimo paslauga gali pasinaudoti tik sutuoktiniai arba sugyventiniai. Pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą, pagalbinis apvaisinimas galimas tik užsakovui (sutuoktinei ar sugyventinei), o civiliniai sandoriai, kai kita moteris įsipareigoja pastoti, išnešioti ir pagimdžiusi perduoti užsakovui kūdikį (vadinamoji surogacija) yra draudžiami. Todėl, kas galėtų paneigti, jog su šių nuostatų priėmimu yra ruošiama dirva surogacijos, kuria dažniausiai naudojasi homoseksualios poros, Lietuvoje įteisinimui? Oficialios statistikos, kiek nevaisingų porų negali susilaukti vaikų pagalbinio apvaisinimo būdu, mes Lietuvoje neturime, bet neabejotina, jog priėmus siūlomą teisinį reguliavimą pagalbinio apvaisinimo paklausa neabejotinai išaugtų ir viršytų Europos vidurkį, kurioje didžiąja dalimi surogacija yra draudžiama.

Siūloma išplėsti galimybes gauti pagalbinį apvaisinimą. Siūlo išplėsti galimybes gauti dirbtinio apvaisinimo procedūrą

Vaiko susilaukti siekiančioms vienišoms moterims ir poroms - galimi reikšmingi pokyčiai. Seime registruotos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos atveria kelią platesniam šios paslaugos prieinamumui ir gali iš esmės pakeisti iki šiol galiojusią tvarką.

Pagal siūlomą modelį, dirbtinio apvaisinimo procedūra būtų prieinama ne tik susituokusioms ar partnerystę įregistravusioms poroms. Ja galėtų pasinaudoti ir kartu bent metus gyvenantys vyras bei moteris, planuojantys kurti šeimą, taip pat moteris, kuri nėra poroje. Vis dėlto sprendimas nebūtų automatinis - procedūra būtų leidžiama tik tais atvejais, kai nevaisingumo negalima išgydyti kitais būdais ir nėra medicininių rizikų moters sveikatai ar nėštumui[1].

Pataisose detaliai reglamentuojama ir lytinių ląstelių naudojimo tvarka. Pirmenybė būtų teikiama pačios poros ar vienišos moters ląstelėms, o donorystė būtų leidžiama tik išimtiniais atvejais - kai savų ląstelių nepakanka arba jos netinkamos. Embrionų donorystė būtų galima tik tuomet, jei embrionas ne trumpiau kaip dvejus metus saugotas banke ir yra gautas aiškus rašytinis sutikimas. Be to, donuotas embrionas galėtų būti naudojamas tik vienos poros arba vienos moters pagalbiniam apvaisinimui.

Numatyta ir finansinė dalis - pati procedūra būtų kompensuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis nustatyta tvarka. Tačiau embrionų, lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių konservavimas bei saugojimas į kompensuojamų paslaugų apimtį nepatektų.

Šios pataisos atsirado ne atsitiktinai. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad iki šiol galioję ribojimai prieštarauja Konstitucijai. Šiuo metu įstatymas leidžia pagalbinį apvaisinimą taikyti tik susituokusiems ar partnerystę įregistravusiems asmenims, todėl siūlomi pakeitimai vertinami kaip žingsnis link platesnių reprodukcinių teisių, kartu išlaikant aiškius medicininius ir etinius saugiklius.

Seime buvo registruotos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos. 77 nuotraukaJakubauskienė: pagalbinis apvaisinimas - tik pagal diagnozę

Tačiau kalbėdama apie minimas įstatymo pataisas, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė pabrėžia vieną esminį principą - pagalbinis apvaisinimas turi būti vertinamas kaip gydymas, o ne socialinių aplinkybių klausimas. „Pagalbinis apvaisinimas yra gydymas. Pagalbinio apvaisinimo paslaugos yra medicininės paslaugos, kurios yra taikomos pacientams pagal diagnozę. Ir kada moteriai yra nustatomas nevaisingumas, kaip tam tikras sveikatos sutrikimas, tai pagal tokį kriterijų ir turėtų būti taikomi gydymo metodai“, - BNS teigė M. Ministrė akcentuoja, kad tokie veiksniai kaip šeiminė padėtis neturėtų daryti įtakos paslaugos suteikimui. Anot jos, jei nustatomas objektyvus medicininis poreikis, gydymas turi būti prieinamas pagal sveikatos būklę, o ne pagal žmogaus asmeninę situaciją.

KT: ribojimas dėl pagalbinio apvaisinimo - prieštarauja Konstitucijai

Dar pernai balandį Konstitucinis Teismas iš esmės pakeitė pagalbinio apvaisinimo teisinę logiką Lietuvoje - paskelbta, kad dabar galiojanti įstatymo nuostata, leidžianti šią procedūrą tik susituokusiems ar registruotą partnerystę sudariusiems asmenims, prieštarauja Konstitucijai. Teismas konstatavo, jog toks ribojimas pažeidžia asmenų lygybės principą, nes žmonės, turintys objektyvų medicininį poreikį, negali būti diskriminuojami vien dėl savo šeiminės padėties. KT pažymėjo, kad sveikatos priežiūros paslaugos turi būti teikiamos remiantis medicininėmis indikacijomis, o ne tuo, ar asmuo yra sudaręs santuoką, ar gyvena vienas. Kitaip tariant, jei nustatomas nevaisingumas ar kita su sveikata susijusi aplinkybė, sudaranti pagrindą taikyti pagalbinį apvaisinimą, valstybė privalo užtikrinti vienodą prieigą prie šios paslaugos.

IVF, pagalbinis pavaisinimas, dirbtinis apvaisinimas, nėštumas, gydytojas, mėgintuvėlis Trečiadienį posėdžiavusi Vyriausybė pritarė siūlomai tvarkai, pagal kurią pagalbinio apvaisinimo paslauga būtų teikiama atsižvelgiant į medicininį poreikį, o ne į vaiko norinčių susilaukti asmenų šeiminę padėtį.

Pasak projektą rengusios Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), gimstančių vaikų skaičius kasmet mažėja po 1 tūkst. Skaičiuojama, kad 2023 m. gimė 20,6 tūkst., 2024 m. - 19 tūkst., o 2025 m. - prie 17 tūkst. vaikų. Tuo metu 15-20 proc. porų susiduria su vaisingumo problemomis. Kaip nurodo ministerija, 2022 m. nevaisingumas diagnozuotas 994 vyrams ir kone 6,9 tūkst. moterų, o 2023 m. - 965 vyrams ir beveik 6,8 tūkst. moterų. Taigi, siekiant gerinti šalies demografinę situaciją ir padidinti gyventojų galimybes susilaukti vaikų, siūloma numatyti teisę gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas ir santuokos ar registruotos partnerystės sutarties nesudariusiems asmenims, bendrai gyvenantiems ne mažiau nei 1 metus, ir vienišoms moterims, nevaisingumo diagnozė yra mediciniškai pagrįsta.

Taip pat siūloma nustatyti aiškesnes taisykles embrionams genetinių patologijų atvejais bei numatyti vaisingumo išsaugojimo paslaugų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis atvejus ir sąlygas. Pasak SAM, siūlomai tvarkai įgyvendinti reikėtų papildomų valstybės biudžeto lėšų, tačiau kiek tai galėtų kainuoti - kol kas neaišku. „Sudarius sąlygas pagalbinio apvaisinimo paslaugomis naudotis ne tik sutuoktiniams ir partneriams, reikės papildomų lėšų pagalbinio apvaisinimo paslaugoms apmokėti, tačiau tiksliai prognozuoti sudėtinga“, - rašoma projekto dalykinio vertinimo pažymoje.

SAM duomenimis, 2018-2024 m. Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo būdu gimė 2,8 tūkst. vaikų. 35 šeimos yra sutikusios savo embrioną dovanoti donorystei.

Kaip skelbta, vasario pabaigoje Seime įregistruotas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų projektas. Jame numatyta, jog pagalbinis apvaisinimas galės būti taikomas sutuoktiniams, partnerystę įregistravusiems asmenims, vyrui ir moteriai, kurie kartu gyvena ne trumpiau nei vienerius metus ir turi tikslą sukurti šeiminius santykius, arba moteriai, nesančiai poroje. Procedūra galės būti atliekama tais atvejais, kai nevaisingumo negalima išgydyti ir nėra jokių medicininių kontraindikacijų, galinčių sukelti grėsmę moters sveikatai ar galimybei išnešioti kūdikį. Numatyta, jog pagalbinio apvaisinimo paslaugos, išskyrus lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir embrionų konservavimą ir laikymą, būtų apmokamos Sveikatos draudimo įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka. ELTA primena, kad praėjusių metų balandžio pabaigoje Seimas po pateikimo pritarė įstatymo pataisoms, numatančioms galimybę dirbtinio apvaisinimo paslaugomis pasinaudoti ir nesusituokusiems asmenims.

Galima sudaryti lentelę su pagrindiniais siūlomais pakeitimais:

tags: #vaisingumo #kliniku #kainu #istatymo #pokyciai

• Kaip vertinami embrionai IVF
• Daržo augalai iš bulvinių šeimos
• Ankstyvieji autizmo požymiai
• Vaikų apsauga
• Ugdymas „Gintarėlyje“