Vienas vaikas sako: „Pagaliau iš tikrųjų švenčiame Jėzaus gimtadienį, pagaliau JIS gauna dovanų“. Evangelijos pasakojimas apie tris Rytų išminčius įkvėpė ne vieną legendą ir filmą. Minime tris karalius Kasparą, Melkijorą, Baltazarą pagal tris dovanas. Rytų Bažnyčia moko jų buvus 12. Mano profesorius sako, kad sunku pasakyti, kiek jų buvo, ar jie buvo karaliai, ar mokslininkai, astrologai ar magai… Aišku tik viena - jie buvo vyrai. Kaip manote, iš ko jis taip sprendžia? Ogi iš dovanų. Nes jie atnešė Jėzui aukso, smilkalų ir miros. O jei rimčiau, Rytų išminčiai atneša dovaną ir mums - žinią apie Jėzų, tikėjimo liudijimą, atvirumo ir drąsos pavyzdį.
Iš pradžių Rytų išminčiai ieškojo naujo karaliaus sostinėje Jeruzalėje, rūmuose, kurgi daugiau. Bet ten rado tik okupantų romėnų statytinį Erodą. Tačiau jų atkaklumas juos vedė toliau. Ar tai nemoko mūsų atvirumo ir drąsos sutikti Dievą visai ne ten, kur iš anksto tikimės, kur įprasta? Gal prisimename, kai pagalbos, gero žodžio, palaikymo sulaukėme iš to žmogaus, iš kurio visai nesitikėjome? Gal tai buvo visai nepažįstamas žmogus, ne mūsų draugas? Kartą JAV mokykloje mokinių paklausė, kodėl jiems patinka knygos ir filmai apie Harį Poterį. Jie dažniausiai atsakydavo: „Kad niekada nežinai, kas nutiks toliau“. Ta pati nuostaba ir nenuspėjamas kitas žingsnis lydėjo ir išminčių kelionę pas Jėzų. Jų istorija kursto mūsų smalsumą, kad ir mes išvystume apsireiškiantį Dievą, gal kaip tik ten, kur nesitikime.
Įdomu, kad Izraelis laukė Mesijo. Šventraštis bemaž penkis šimtus kartų kalba apie Mesijo atėjimą, Rašto aiškintojai bei fariziejai tai žinojo, o jam atėjus, jo neatpažino. Jį surado ir atpažino Rytų astrologai, gal Babilonijos astronomai, gal Persijos kunigai, taigi - pagonys.
Truputis istorijos. Ši šventė Bažnyčioje žinoma graikišku žodžiu epifanija - apsireiškimas. Šalia Velykų tai - seniausia šventė, siekianti II amžių. Rytų Bažnyčioje švenčiama viena Viešpaties apsireiškimo šventė, apimanti Kalėdas, Trijų karalių ir Jėzaus krikšto šventę. Vakarų Bažnyčia išskaidė ją į tris atskiras šventes. Sausio 6 diena parinkta Viešpaties Apsireiškimo diena, nes ji buvo žiemos saulėgrąžos diena, kai švenčiamas pagonių saulės dievo gimtadienis. 331 metais žiemos saulėgrąža perkelta į gruodžio 25 d. Bet sausio 6 d. ir toliau švenčiama kaip Viešpaties apsireiškimo diena. Taip Kalėdos atsiskyrė nuo apsireiškimo.
Auksas - kaip karaliui, smilkalai - kaip Dievui (jie aukojami šventyklose), mira - kvapnus tepalas, kaip žmogui. Dovanos buvo brangios, kita vertus, patogios transportuoti. Gal Juozapas jas pardavė, kai reikėjo pinigų bėgant į Egiptą. Išminčių vardai: Kasparas, Melkijoras, Baltazaras. Tai VI a. siekianti italų tradicija. Taip pat tradiciškai šventinama kreida. Ja krikščionys ant savo namų durų užrašo tris išminčių vardų raides K. M. B. ir metus. Tai taip pat Jėzaus apsireiškimas: tiems, kas pro tas duris praeis, bus ženklas, jog už jų gyvena krikščionys. Drąsūs karaliai ar išminčiai tegul mums primins, kad Dievą galime sutikti ir ten, kur visai nesitikėsime. Nesustokime jo ieškoję ir tikrai nenusivilsime.
Kieta dovana dideliems „vaikams“! (2)
Dvasinių dovanų samprata ir kilmė
Dvasinės dovanos - tai dvasinės palaimos arba gebėjimai, per Šventąją Dvasią suteikiami ištikimiems Bažnyčios nariams. Jos teikiamos „bažnyčios ugdymui“ (1 Korintiečiams 14:12) ir „Dievo vaikų labui“ (Doktrinos ir Sandorų 46:26). Raštuose kalbama apie daugybę įvairių dvasinių dovanų, kurias galime gauti (žr. 1 Korintiečiams 12:1-11; taip pat žr. Doktrinos ir Sandorų 46:11-25). Dangiškasis Tėvas suteiks mums šias dovanas, kai nuoširdžiai jų sieksime. Galvodami apie dovaną, įsivaizduojame kokį nors daiktą, gaunamą gimtadienio ar panašia proga. Dovana mums nekainuoja, jos nereikia užsidirbti, niekas neprašo už ją pinigų. Lygiai taip pat yra ir su mūsų išgelbėjimu - Dievas jį mums dovanojo, davė nemokamai, už dyką, veltui, mes jo neužsidirbome. Mes jį gavome pasitikėję savo Gelbėtoju Jėzumi Kristumi, sumokėjusiu už mūsų kaltes ant kryžiaus. Tokiu pačiu - dovanos principu - veikia ir Biblijoje aprašomos dvasinės dovanos. Dvasinė dovana - tai dovana, tai - ne žmogaus pastangų vaisius. Dievas suteikia tikinčiajam pajėgumą atlikti tam tikrus veiksmus.
Pirmoji, dvasinės dovanos yra Dievo malonės dovanos. Pats žodis „dovana“ (graik. charismata) reiškia Dievo malonės dovanas. Jos nėra užtarnautos Dievo malonės dovanos, susijusios ne tik su išgelbėjimu, bet ir su amžinuoju gyvenimu mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje (Rom 6,23). Antra, dvasinės dovanos yra Dievo Dvasios dovanos. Tai patvirtina graikiškas žodis pneumatikon, reiškiantis „dvasiniai dalykai“ (1 Kor 12:1). Tai Dvasios įkvėpti gebėjimai, per kuriuos apreiškiama Dievo galia.
Trečia, dvasinės dovanos yra aukščiausiojo Dievo dovanos. Kaip sakoma Efeziečiams 4:7-8, Kristus dalija dovanas pagal savo malonės saiką. Jis, kaip aukščiausiasis Dievas, dalija dovanas savo valia.
Dvasinių dovanų įvairovė ir tikslas
Šventoji Dvasia dalija skirtingas dovanas, tačiau ta pati Dvasia veikia per tikinčiuosius. Kaip sakoma 1 Korintiečiams 12:4-6: „Yra skirtingų dovanų, tačiau ta pati Dvasia; yra skirtingų tarnavimų, tačiau tas pats Viešpats; yra skirtingų veikimų, tačiau tas pats Dievas, kuris visa daro visuose.“
Šventasis Raštas pateikia keletą dvasinių dovanų sąrašų (pvz., 1 Korintiečiams 12, Romiečiams 12, Efeziečiams 4). Šie sąrašai nėra išsamūs, tačiau parodo dovanų įvairovę. Kai kurios dovanos yra žinomos, pavyzdžiui, išmintis, žinojimas, tikėjimas, gydymas, stebuklai, pranašystė, kalbų aiškinimas, kalbos, apaštalavimas, mokymas, raginimas, dosnumas, vadovavimas, gailestingumas.
Svarbu suprasti ryšį tarp dvasinių dovanų ir įgimtų talentų. Nors kartais šie dalykai persidengia, dvasinės dovanos yra Dievo suteikiami ypatingi gebėjimai tarnystei, kurie veikia per Šventąją Dvasią. Jie yra amžini ir Dievo numatyti dar prieš mūsų gimimą.
Pagrindinis dvasinių dovanų tikslas yra Bažnyčios ugdymas ir tikinčiųjų statydinimas. Kaip rašo apaštalas Paulius, jos teikiamos „bažnyčios ugdymui“ (1 Korintiečiams 14:12) ir „Dievo vaikų labui“ (Doktrinos ir Sandorų 46:26). Jos padeda tikintiesiems augti tikėjime, tarnauti vieni kitiems ir liudyti pasauliui apie Dievo meilę.
Dvasinės dovanos šiandienos Bažnyčioje
Šiuolaikinėje Bažnyčioje kyla diskusijų apie kai kurių dvasinių dovanų, ypač stebuklingų dovanų, tokių kaip kalbos ar pranašystė, aktualumą. Kai kurie teigia, kad šios dovanos buvo laikinos ir skirtos pirmojo amžiaus Bažnyčiai, kol nebuvo parašytas visas Šventasis Raštas. Kiti mano, kad jos tebėra prieinamos ir šiandien.
Apaštalas Paulius rašo, kad „geraširdiškumas niekada nesibaigia, bet ar tai būtų pranašystės, jos pasibaigs; ar tai būtų kalbos, jos liausis; ar tai būtų pažinimas, jis pranyks. Nes mes žinome iš dalies ir mes pranašaujame iš dalies. Bet kai ateis tai, kas tobula, tada tai, kas iš dalies, bus panaikinta“ (1 Kor 13:8-10). Tai rodo, kad kai kurios dovanos buvo laikinos ir tarnavo tam tikram tikslui.
Tačiau svarbu nepamiršti, kad Dievas yra tas pats vakar, šiandien ir per amžius. Nors kai kurios dovanos galėjo pasikeisti ar liautis veikti taip, kaip pirmajame amžiuje, kitos, tokios kaip tikėjimas, meilė, tarnystė, vadovavimas, išlieka aktualios. Svarbiausia siekti dovanų, kurios ugdo Bažnyčią ir šlovina Dievą.
Šiandien Bažnyčia raginama siekti „aukštesniųjų malonės dovanų“ (1 Kor 12,31), ypač tikėjimo, vilties ir tikrosios meilės. Šios dovanos yra amžinos ir padeda mums tapti panašesniems į Jėzų Kristų.
Išminties ir žinojimo dovanos
Viena iš svarbiausių Šventosios Dvasios dovanų yra išmintis. Tai ne žmogiškoji išmintis, įgyjama per pažinimą ir patirtį, bet Dievo suteikta malonė matyti kiekvieną dalyką Dievo akimis. Tai leidžia mums pažinti Dievo „skonį ir kvapą“, suprasti jo valią ir veikti pagal ją.
Kita svarbi dovana - žinojimas. Ji leidžia mums kontempliuoti Dievą gamtos grožyje ir kosmoso didybėje, suprasti, kaip viskas mums kalba apie Dievą ir jo meilę. Žinojimo dovana padeda mums nepasiduoti nesaikingoms ar klaidingoms nuostatoms, pavyzdžiui, žvelgti į save kaip į kūrinijos šeimininkus.
Šios dovanos yra būtinos mums, kad galėtume tinkamai suprasti Dievo planą, gyventi pagal jo valią ir būti nuostabiais Dievo liudytojais. Turime prašyti Viešpatį, kad suteiktų mums šias dovanas ir padėtų jas ugdyti.
| Dovana | Aprašymas | Šventojo Rašto nuoroda |
|---|---|---|
| Išmintis | Gebėjimas matyti dalykus Dievo akimis. | 1 Korintiečiams 12:8 |
| Žinojimas | Kristalo aiškumas Dievo veikloje ir kūrinijoje. | 1 Korintiečiams 12:8 |
| Tikėjimas | Didelis pasitikėjimas Dievu ir Jo veikimu. | 1 Korintiečiams 12:9 |
| Gydymas | Gebėjimas padėti kitiems fizine ar dvasine prasme. | 1 Korintiečiams 12:9 |
| Stebuklai | Dievo jėgos pasireiškimas neįprastais būdais. | 1 Korintiečiams 12:10 |
| Pranašystė | Dievo žinios perdavimas žmonėms. | 1 Korintiečiams 12:10 |
| Kalbos | Kalba nepažįstamomis kalbomis. | 1 Korintiečiams 12:10 |
| Kalbos aiškinimas | Svetimų kalbų supratimas ir vertimas. | 1 Korintiečiams 12:10 |
Dvasinės dovanos yra Dievo dovana mums, kad galėtume augti, tarnauti ir šlovinti Jį. Turime nuoširdžiai siekti geriausių dovanų, jas ugdyti ir naudoti bendram labui, kad Kristaus kūnas būtų statydinamas ir Dievo karalystė plėstųsi.
tags: #vaisingumas #dievo #dovana
