Pakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą - vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Karščiavimas - viena dažniausių vaikų organizmo reakcijų į infekciją. Tai natūralus būdas kovoti su virusais ar bakterijomis, tačiau kai temperatūra išlieka aukšta ilgiau nei kelias dienas, tėvus pradeda kankinti klausimas: ar tai dar normalu, ar jau ženklas, kad vystosi komplikacijos? Pirmiausia svarbu suprasti, kad temperatūros kilimas - tai ne liga, o simptomas. Kai imuninė sistema kovoja su infekcija, organizmas sąmoningai pakelia temperatūrą, nes aukštesnėje aplinkoje virusams ir bakterijoms daugintis sunkiau.
Žmogaus kūno temperatūra svyruoja - mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4-36,7°C. Normali vaiko kūno temperatūra matuojant pažastyje yra iki 37,2°C, kaktos ar smilkinio srityje iki 37,4°C. Kūdikių ir mažų vaikų temperatūra būna šiek tiek aukštesnė. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, kai vaikas ką tik pabėgiojo, pavalgė ar atsigėrė karšto gėrimo, kūno temperatūra gali pakilti viena ar dviem dešimtosiomis laipsnio dalimis. Tai nereikš, kad vaikas karščiuoja. Kūdikiams prie tokių sąlygų normali temperatūra gali svyruoti net vieno laipsnio ribose. Priklauso nuo to, ką jis valgo, kiek verkia, kaip ir kada matuoja temperatūrą ir pan. Nereikėtų labai išsigąsti, jeigu termometras rodys 37-38 laipsnius. Svarbu atminti, kad ankstyvą rytą būna pati žemiausia temperatūra, o apie pietus, po pietų, pavakaryje ji - pati aukščiausia. Taigi, 37,1 arba 37,2 nėra pakilusi temperatūra.
Kūdikių termoreguliacija tobulėja visus pirmuosius gyvenimo metus. Mažų vaikų temperatūra šiek tiek priklauso ir nuo aplinkos temperatūros, todėl, jei aplinkoje labai šilta arba vaikas per šiltai aprengtas, jo temperatūra ir gali būti daugiau nei 37°C. Bet tai nebus ligos požymis. Termoreguliaciją veikia ne tik aplinkos temperatūra, bet ir daug kitų veiksnių, pvz., bakterijų, virusų išskiriamos organizmui nuodingos medžiagos.
Pakilus temperatūrai, organizme pagreitėja medžiagų apykaita, į uždegimo židinį priplūsta kraujo kūnelių ir kitų medžiagų, kovojančių su ligos sukėlėjais, nes pakilusi temperatūra stabdo ligos sukėlėjų dauginimąsi. Kai temperatūra pakilusi iki 37,5°C, paprastai organizmo veikla nesutrinka, todėl tokios temperatūros galima ir nejausti.
Kada temperatūra 37 ir aukštesnė tampa nerimo priežastimi?
Karščiavimas tai kūno temperatūros pakilimas dėl organizme vykstančių uždegiminių procesų. Uždegimą gali sukelti virusai, bakterijos ir kitos priežastys. Karščiuojant pagreitėja medžiagų apykaita, kraujotaka ir daugiau sunaudojama deguonies. Vaikui temperatūra be simptomų (iki 38,5°C) ir jis jaučiasi gerai, temperatūros paprastai mažinti nereikia. Tačiau jei vaikas net su žemesne temperatūra jaučiasi blogai, malšinti karščiavimą vaistais galima ir anksčiau.
Būtina skubi vaikų ligų gydytojo-pediatro konsultacija, jei karščiuoja vaikas >38°C ir:
- Karščiuoja vaikas jaunesnis nei 3 mėn.
- Yra nuolatinis pilvo skausmas su priverstine padėtimi (guli susirietęs, saugo pilvą, atsisako eiti;)
- Neblykštantis bėrimas - galimos meningokokinės infekcijos simptomas. Tai taško ar didesnės kraujosrūvos, kurios neišnyksta paspaudus. Tai galima patikrinti bėrimą paspaudus su permatomos stiklinės dugnu
Jei ilgai laikosi subfebrili temperatūra (nuo 37,1 iki 38°C), būtinai apie tai pasakykite gydytojui. Tai gali rodyti, kad organizme rusena infekcijos židinys. Reikia jo ieškoti bei jį gydyti. Infekcija gali rusenti tonzilėse, adenoiduose, šlapimo takuose ir t.t. Ilgalaikė pakilusi temperatūra - tai organizmo signalas, kad reikia jam padėti. Jei ilgai laikosi mažai pakilusi temperatūra, reikia įvertinti visus požymius, todėl būtina kreiptis į gydytoją. Jei temperatūra atsiranda ir laikosi pakilusi nebe pirmą kartą, reikėtų atlikti tyrimus.
„Blogojo“ karščiavimo atveju temperatūra yra labai aukšta, jai kylant vaiką kamuoja šaltkrėtis (vaikas labai dreba), jo pėdos ir plaštakos labai šaltos, jos gali net pamėlynuoti, oda pasidaro marmurinė. Temperatūra davus antipiretikų krenta labai sunkiai ir nenukrenta iki normalios, vos tik jai sumažėjus ji staiga, po 2-3 valandų, ar net greičiau vėl pakyla. Pats pagrindinis bruožas šios „blogosios“ temperatūros yra tas, kad vaikas net jai nukritus iki normalios jaučiasi labai blogai - jis nori gulėti, atsisako valgyti, gerti, nenori žaisti, bendrauti, vaikas vangus ar atvirkščiai labai sudirgęs, gulinėja, verkšlena, miegodamas dejuoja, stena. Už šį „blogą“ karščiavimą paprastai būna atsakingos ligą sukėlusios bakterijos.
Kaip tinkamai matuoti temperatūrą vaikui?
Pirmasias gyvenimo metais kūdikiui geriausia temperatūrą matuoti išeinamoje angoje. Temperatūra išangėje visuomet būna 0,5-0,6°C didesnė nei pažastyje. Taigi, norint žinoti tikrąją temperatūrą, tenka atimti 0,5-0,6°C, pvz., jei termometras rodo 38°C, tai tikroji temperatūra - 37,5-37,4°C. Normali temperatūra kūdikiui jau atmetus gali būti 37,2-37,3, jei nėra jokių kitų negalavimų.
Tėvai neretai daro klaidų matuodami vaikui temperatūrą. Svarbu, kad ji būtų matuojama taisyklingai - ne po valgymo ar maudynių, o ramybės būsenoje. Jei naudojate termometrą su metalų lydiniu, nepamirškite jo stipriai ir energingai nupurtyti. Elektroniniai termometrai temperatūrą matuoja greitai ir tiksliai, bet jei kyla įtarimų, vertėtų pakeisti termometro baterijas. Bekontakčiai infraraudonųjų spindulių termometrai matuoja kūno paviršiaus temperatūrą, todėl nereikėtų temperatūros matuoti ką tik grįžus iš lauko, iš karto po intensyvios fizinės veiklos, vaikams, kai jie verkia ar žaidžia, mat termometras fiksuos aukštesnę temperatūrą, nei ji yra iš tiesų.
Rašykite temperatūros dienoraštį ir matuokite temperatūrą kelis kartus per dieną, temperatūros svyravimo kreivė gydytojui reikalinga, kad jis galėtų įvertinti paciento būklę. Temperatūrą matuokite kasdien tuo pačiu laiku ir tuo pačiu termometru.
Kaip padėti vaikui karščiuojant?
Jei pradėsite vaiką girdyti nuo pat pirmųjų ligos simptomų atsiradimo, jam tai padės geriau jaustis, greičiau pasveikti ir išvengti komplikacijų. Vaikai paprastai gerti nenori ir sugirdyti reikiamą skysčių kiekį išties yra iššūkis visiems tėvams. Tad reikia apsišarvuoti kantrybe, pažiūrėti į šį gydymo metodą meniškai ir žaismingai.
1. Ramybė
Vaikui turėtų būti užtikrinama rami aplinka, jam neturėtų būti trukdoma miegoti, nes miegodamas vaikas sveiksta. Leisti vaikui daug ilsėtis, apsirengti ar užsikloti pagal norą: jei šalta - daugiau, jei jaučia karštį - mažiau.
2. Skysčiai
Vaikas turi gauti pakankamą kiekį skysčių. Nesvarbu, kokia liga vaikas serga - skysčiai yra pagrindinė gydymo priemonė, nes jų dėka organizmas tarsi „plaunamas“. Kai vaikas serga jis turėtų gauti fiziologinę skysčių normą, kokia priklauso kiekvienam sveikam vaikui ir ji yra skaičiuojama pagal vaiko svorį. Pavyzdžiui 12 kg sveriantis vaikas kasdien turėtų išgerti 1100 ml, o 13 kg - 1150 ml ir t.t įvairių skysčių per dieną - žinoma siekiant tobulumo būtų idealu, jei pagrindinis vaiko išgeriamas skystis būtų vanduo. Net ir sveikas vaikas gavęs per mažą skysčių kiekį, gali blogai jaustis.
Karščiuojantis vaikas gausiai prakaituoja, dažnai karščiavimą lydi ir kiti simptomai: kosulys, sloga ir pan., dėl ko vaikas netenka skysčių ir druskų, kurios yra labai svarbios vaikui ir įvairioms reakcijoms vykstančioms jo organizme. Tad karščiuojančiam vaikui šį nuostolį reikėtų kompensuoti papildomai skiriant druskinį rehidratacinį tirpalą tinkamą vaikų amžiui. Kiekvienam temperatūros pakilimo epizodui reikia, kad vaikas išgertų maždaug dvi stiklines druskinio tirpalo. Jei norite žinoti tiksliai kiek konkrečiai jūsų vaikui reikia šio druskinio tirpalo, tam apskaičiuoti yra tiksli formulė: karščiuojantis vaikas turėtų gauti po 10 ml/kg jo kūno svorio kiekvienam laipsniui C° virš 37°C.
Taigi, apibendrinant, skysčiai yra labai, labai… svarbu, kad jūsų vaikas pasveiktų.
3. Vaistai nuo karščiavimo
Kūdikiams ir vaikams naudojami antipiretikai yra du: paracetamolis ir ibuprofenas. Jie vaikui turėtų būti duodami kai temperatūra yra aukštesnė nei 38,5°C ir daugiau. Jei vaikas labai gerai toleruoja karščiavimą galima laukti net iki 40°C. Tačiau gali būti, kad vaikas labai blogai jaučiasi su temperatūra, kuri yra 38°C.
Paracetamolį galima vaikui duoti nuo gimimo ir dozė, kuri parašyta ant buteliuko arba kurią nurodė jūsų vaiko gydytojas gali būti kartojama kas 4 valandas. Ibuprofeną galima duoti vaikui nuo 3 mėnesių. Svarbu laikytis tikslios dozės, kuri apskaičiuojama pagal vaiko svorį, o ne amžių.
Jei po 1-2 dienų vartojimo temperatūra vis dar aukšta, o vaiko savijauta negerėja - būtina kreiptis į gydytoją. Kartais temperatūra trumpam sumažėja po vaistų, bet netrukus vėl pakyla. Tai rodo, kad organizmas vis dar kovoja su infekcija. Tokiais atvejais svarbiausia - padėti vaikui atsigauti: duoti pakankamai skysčių, leisti pailsėti, stebėti šlapinimosi dažnį.
4. Fizinės priemonės
Fizinės karščiavimą mažinančios priemonės yra vaiko odos sudrėkinimas drungna kempine arba rankšluosčiu, vandens temperatūra turėtų būti apie 30°C. Galima dėti kompresiukus ant odos, pavyzdžiui kambario temperatūros vandeniu sudrėkintą rankšluostį ant kaktos. Galima gerti temperatūrą „mušančias“ žolelių arbatas, tačiau jos efektyvios esant žemesnei temperatūrai ir vaistų, kai jų reikia, pakeisti negali.
Negalima naudoti alkoholio skysčiais suvilgytų kompresų. Taip pat dažnai tėveliai neapskaičiuoja vaistų dozės vaikui. Vaistai vaikams skaičiuojami kilogramui kūno svorio. Mažieji auga labai greitai, todėl ir vaistų dozės jiems turi būti atitinkamai didinamos.
Kaip rūpintis savo vaiku, turinčiu karščiavimą
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei karščiuoja kūdikis, kurio amžius yra iki mėnesio, būtina į medikus kreiptis nedelsiant. Iki šešių mėnesių tėvams negalima kūdikių gydyti patiems. Vyresniems vaikams tėvai suteikti pagalbą gali jau ir patys, priklauso nuo to, kaip vaikas jaučiasi.
Jeigu vaikas jaučiasi pakankamai komfortiškai, vadinasi jam viskas gerai. Tačiau pastebėjus pakitusį, vaikui nebūdingą elgesį, kad sunku ar neįmanoma jo pažadinti, mažylis atsisako valgyti, atsirado kokių nors bėrimų ant odos ar pakilo itin aukšta temperatūra, būtina nedelsiant kreiptis į medikus. Tai - sunkios ligos pradžios ženklas.
Taip pat reikia stebėti, ar pakilusią temperatūrą kartu lydi silpnumas ir vangumas, pykinimas ar vėmimas, viduriavimas, apetito praradimas, gausus prakaitavimas, skausmas. Paprastai užtenka ir paprasto bendrojo kraujo tyrimo, kad būtų galima nustatyti, kodėl laikosi didesnė nei normali kūno temperatūra.
Būtina pakartotinė vaikų gydytojo konsultacija, jei:
- Tėvai/globėjai jaučiasi labiau sunerimę nei kreipiantis pirmą kartą;
- Būklė negerėja 2 paros po konsultacijos/vizito skubios pagalbos skyriuje;
- Yra skubios konsultacijos reikalaujančių simptomų.
Tėvai, kurie net menkiausią temperatūrą malšina, vaikams daro meškos paslaugą, juk bakterijos, virusai žūsta esant 37 laipsniams ir aukštesnėje temperatūroje. Priešingu atveju, nepaliekama organizmui šansų kovoti su ligos sukėlėjais, tada vaikas gali ilgiau ar sunkiau sirgti.
tags: #vaikui #laikosi #temperatura #37
