Šiltuoju metu laiku, kai daug laiko praleidžiame gryname ore, neretam gali tekti susidurti su vabzdžių įgėlimais, kurie, nors ir dažnai atrodo nekaltai, gali sukelti nemalonių pasekmių. Nuo paprasto niežulio iki sunkių alerginių reakcijų ar net gyvybei pavojingų situacijų - vabzdžių įgėlimai gali būti įvairūs.
Dažniausi vabzdžių sukėlėjai ir jų įgėlimų ypatumai
Vasaros džiaugsmus neretam apkartina vabzdžių įgėlimai ar net gyvatės įkandimas, kartais galintys grėsti ir pavojumi gyvybei. Šeimos gydytoja Vida Uzelienė pasakoja apie įvairių įgėlimų bei įkandimų subtilybes ir pataria, kaip išvengti gresiančių pavojų.
Vienas dažniausių ir nemaloniausių vasaros palydovų - uodai ir akliai. Esame įpratę sakyti, kad jie kanda ar gelia, tačiau iš tiesų šie vabzdžiai siurbia mūsų kraują. Uodai turi ilgą dvivamzdį standų, bet tuo pačiu ir lankstų straubliuką, kurį įbeda į odą tam tikru kampu, kad lengviau aptiktų kraujagyslę. Vieną iš vamzdelių jie naudoja sušvirkšti seilėms, kuriose yra cheminių medžiagų mišinys, kuris sumažina skausmą, skystina kraują ir neleidžia jam krešėti. Kitas vamzdelis naudojamas kraujui siurbti. Kraują siurbia tik uodų patelės, nes jis yra vertingas baltymas kiaušinėliams auginti.
Kraują siurbiančioms priskiriamos ir erkės. Įdomu tai, kad erkė gali įsisiurbti būdama bet kurioje savo vystymosi stadijoje - lervos, nimfos ar jau suaugusi. Įsisiurbusi, ji maitinasi tol, kol subręsta - tai trunka nuo 3 iki 6 dienų. Kuo ilgiau erkė siurbia kraują, tuo didesnė ligų perdavimo rizika. Kaip žinoma, seilėse esantis Laimo ligos ar erkinio encefalito užkratas patenka į žaizdą, kai erkė atpila, prisisiurbusi kraujo, susimaišiusio su seilėmis. Be to, jei erkė buvo įsisiurbusi anksčiau, po 20-40 valandų jų seilės gali sukelti vietinę alerginę reakciją.
Visai kitaip mus gelia bitės, vapsvos, kamanės, skruzdėlės ir kiti plėviasparniai. Mūsų kraujo jie nesiurbia, bet įgeldami specialios struktūros geluonimi, priklausomai nuo vabzdžio rūšies, suleidžia įvairių baltymų, fermentų, histamino ir kitų medžiagų turintį skystį. Labai įdomu pastebėti, kad bitės turi meistriškai sukonstruotą gėlimo aparatą. Geluonies smaigalys turi spirale išsidėsčiusius tetraedro formos spyglius, įgėlimo metu įsisukančius į elastingą odą. Dėl šios sąvybės, bitei suleidus gėluonį, jo ištraukti tampa neįmanoma.
Įprastai mašalų ir erkių įsisiurbimo vietoje atsiranda deginimo jausmas, išsivysto nedidelė papulė ir paraudimas, o kartais ir pūlinys, išsilaikantis kelias valandas ar net dienas, bėrimas aplink geluonies vietą. Žinodami ir suprasdami, kaip veikia mašalų ar bičių ir jiems giminingų vabzdžių įgėlimai ar įsisiurbimai, galima nuspėti, kaip toliau elgtis. Tačiau, jei paties vabzdžio pamatyti nepavyksta, pagal jo paliktą žymę odoje labai sunku nustatyti, kas buvo nutūpęs ant odos. Juolab, kad kiekvieno organizmo reakcija į vabzdžio seiles ar toksinus yra labai individuali, todėl nėra paprasta pagal paliktą žymę vabzdį atpažinti.
Nors ir labai retai, tačiau mūsų šalyje visgi pasitaiko ir gyvačių įgėlimų. Vienintelė nuodinga gyvatė Lietuvoje - angis, mėgstanti saulėtas ir drėgnas vietas, sutinkama gana retai, tačiau per metus užfiksuojama apie 60-70 jos įgėlimų. Angies įgėlimą galima įtarti, kai odoje pastebimi du kraujuojantys, per centimetrą viens nuo kito nutolę taškai, o oda aplink juos patinusi ar pamėlusi.
Uodai ir bimbalai kąsdami su seilėmis į odą įleidžia medžiagą, stabdančią kraujo krešėjimą (antikoaguliantą). Uodo įkandimo vieta paprastai parausta, kiek patinsta, ją skauda, niežti, vaikams dėl stipraus niežėjimo gali sutrikti net ir miegas. Bimbalai odą įpjauna. Jo įkandimo vietoje atsiranda gerokai didesnis patinimas nei įkandus uodui.
Mašalai atkanda šiek tiek odos ir įleidžia seiles kartu su antikoaguliantu.
Blusos yra besparniai, iš šonų suploti, vikriai šokinėjantys nuo šviesiai rudos iki beveik juodos spalvos vabzdžiai. Blusos dauginasi labai greitai, ypač jei namuose yra augintinių (katės, šunys). Kuomet blusų prisidaugina, nuo augintinių, jos gali persikelti gyventi į kilimus, patalynes ar namo kiemus. Blusų įkandimai yra savitos išvaizdos. Dažnai atrodo kaip maži, raudoni iškilimai, dažnai jie būna po 3-4 susispietę į grupelę arba išsidėsto į linijas. Įkandimai skirtingai nuo uodų įkandimų išlieka maži ir nedidėja. Taip pat aplink įkandimo vietą gali būti stebimas raudonas žiedas „halo“. Dažniausios įkandimai stebimi kojų ir kulkšnių srityse, taip pat gali būti juosmenyje, pažastyse, krūtinėje, kirkšnyse ar alkūnių ir kelių raukšlėse. Blusų įkandimai yra niežtintys, gali būti net skausmingi. Labai svarbu nekasyti bėrimų, nes tai gali komplikuotis antrine bakterine infekcija įkandimo vietoje. Taip pat blusų įkandimai gali sukelti alergines reakcijas, jeigu žmogus yra jiems jautrus. Tokių reakcijų simptomai gali pasireikšti nuo atsiradusio bėrimo odoje iki pasunkėjusio kvėpavimo.
Blakės yra maži besparniai vabzdžiai, kurie maitinasi žmonių ar gyvūnų krauju. Blakių kūnas įvairuoja nuo 4,5 iki 6,5 mm ilgio, yra ovalios ir plokščios formos, raudonai rudos spalvos ir apaugęs tankiais rudais plaukeliais. Turi gerai išvystytą uoslę. Dienomis blakės slapstosi po tapetais, įvairiuose sienų, lubų, baldų plyšiuose, čiužinių klostėse ar tarp knygų. Tik labai išbadėjusios (gali badauti iki 6 mėnesių) puola žmogų dieną. Paprastai siurbia kraują naktį. Patelė deda apie 150-345 baltų kiaušinėlių tose vietose, kur slepiasi dienos metu. Kartais blakių įkandimai yra nepastebimi, nes dėl blakių įkandimo metu suleistų seilių, kurių sudėtyje yra anestetinio poveikio medžiagų, įkandimai nesukelia jokių simptomų. Tačiau sekantį rytą yra stebimi patinę, iškilūs, stipriai niežtintys raudoni mazgeliai ar papulės, kurios laikosi iki 10 dienų. Rečiau gali būti jaučiamas deginimo pojūtis. Kiekvieno įkandimo centre paprastai būna tamsesnis centras. Dažniausiai įkandimai išsidėsto eilėmis, grupelėmis ar ,,zigzag’’ forma. Bėrimai gali būti bet kurioje kūno vietoje, tačiau dažniausiai lokalizuojasi viršutinėje kūno dalyje: veide, kakle, rankose, nugaroje. Retais atvejais, įkandimo vietoje gali atsirasti pūslės, pripildytos skysčio.
Uodų įkandimamas būdingi didesni niežtintys bėrimai nei blusų. Skirtingai nuo blusų, blakės pasirodo tik naktį. Jos dažniausiai gyvena lovų čiužiniuose ar kilimuose ir įkanda žmonėms, kai šie miega. Skirtingai nuo blusų, kurių įkandimai dažniausiai aptinkami kojų ir kulkšnių srityse, blakių įkandimai labiau lokalizuojasi viršutinėje kūno dalyje. Ant veido, kaklo, rankų matysite patinusius iškilius raudonus mazgelius ar papules su tamsesniu viduriu. Iš išvaizdos tiek blakių įkandimai, tiek ir kitų vabzdžių įkandimai yra panašūs. Tačiau, jeigu jie išsidėsto viršutinėje kūno dalyje (veidas, kaklas, rankos) ir susispiečia į grupeles ar linijas - labiau tikėtina, jog tai bus blakių įkandimai. Jeigu bėrimas yra išsidėstęs netaisyklingai, apima kelias kūno zonas - labiau tikėtina, kad tai bus kitų vabzdžių įkandimai.
Uodai gali būti daugelio virusų nešiotojai, erkės gali užkrėsti Laimo liga ir encefalitu.
Simptomai ir reakcijos į vabzdžių įgėlimus
Pasak šeimos gydytojos, įkandus ar įgėlus vabzdžiui, organizmas pirmiausia reaguoja lokaliai - atsiranda patinimas ir paraudimas įkandimo vietoje. Kai kuriais atvejais žmogus gali jausti skausmą, deginimą ar niežulį. Dažniausiai dėl uodų ir mašalų įkandimų nerimauti nereikėtų - jie į žmogaus organizmą nesuleidžia nuodų. Tokie vabzdžiai įkandimo metu suleidžia seiles su kraujo krešėjimą stabdančia medžiaga, kad lengviau prisiurbtų kuo daugiau kraujo.
Rimtesnį sveikatos sutrikdymą gali sukelti bičių, širšių ir vapsvų įkandimai, kadangi šie vabzdžiai į žmogaus organizmą sušvirkščia nuodų, kurie gali sukelti alerginę reakciją.
Uodo įkandimo vieta paprastai parausta, kiek patinsta, ją skauda, niežti, vaikams dėl stipraus niežėjimo gali sutrikti net ir miegas.
Blusų įkandimai yra niežtintys, gali būti net skausmingi.
Blakių įkandimai nesukelia jokių simptomų iš karto. Tačiau sekantį rytą yra stebimi patinę, iškilūs, stipriai niežtintys raudoni mazgeliai ar papulės, kurios laikosi iki 10 dienų. Rečiau gali būti jaučiamas deginimo pojūtis. Kiekvieno įkandimo centre paprastai būna tamsesnis centras.
Reakcija į vieno ar kito vabzdžio įkandimą - individuali. Skiriamos šios reakcijos į vabzdžių įkandimus: normali (skausmas, odos paraudimas, patinimas), lokali (didesnio odos ploto patinimas), alerginė (pasunkėjęs kvėpavimas, gausus niežtintis bėrimas, veido, burnos, gerklės tinimas, nerimas, padažnėjęs pulsas, galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, žemas kraujospūdis, sąnarių skausmai).
Alerginė reakcija gali kilti praėjus vos kelioms minutėms po įkandimo ir, laiku nesuteikus pagalbos, gali baigtis mirtimi.
Įkandus nuodingai gyvatei žaizda paprastai gausiai kraujuoja. Jos nereikia užspausti, tegul kraujas teka apie 30 sekundžių, kartu su juo pasišalins ir dalis nuodų.
Jautrumas bičių nuodams pasireiškia net apie 40 proc. suaugusiųjų ir 50 proc. vaikų. Dažniausia alerginė reakcija pasireiškia daugiau nei 10 cm skersmens plotą apimančiu ir ilgiau nei 24 valandas trunkančiu patinimu, kuris sustiprėja praėjus 6-12 val. po įgėlimo, o didžiausią dydį pasiekia po 24-48 val. Tokios reakcijos pasireiškia apie 25 proc. Apie 16 proc. patyrusių įgėlimą žmonių pasireiškia nežymi vietinė reakcija. Jam būdingas nedidelis patinimas, paraudimas, skausmas po įgėlimo. Šie simptomai gali trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų. Sisteminės (anafilaksinės) reakcijos nėra dažnos ir pasireiškia iki 5 proc. sugeltųjų. Dar retesnės, tačiau vis tiek pasitaikančios, yra su įgėlimu susijusios mirtys. Jų skaičius pasaulyje varijuoja nuo 0,09 iki 0,13 proc.
Reakciją į medų gali sukelti paties medaus sudedamosios dalys. Kaip žinoma, žiedadulkių kiekis meduje svyruoja vidutiniškai iki 7 proc., taigi, alergiški žiedadulkėms žmonės, suvalgę medaus, gali patirti alerginių reakcijų.
Bičių nuodų liaukos gamina sudėtingų junginių mišinį, kuris sudarytas iš baltymų, aminorūgščių, fosfolipidų, cukrų, biogeninių aminų, lakiųjų junginių, feromonų ir beveik 80 proc. vandens. Ištirta, kad tokiuose nuoduose randama net apie 113 rūšių baltymų. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) oficialiai patvirtino, kad 12 šių baltymų frakcijų yra alergijos sukėlėjai. Paprastai, jei pasireiškia alergija medui, tikėtina alergija ir kitiems bičių produktams (propoliui, bičių duonelei, pieneliui), tačiau tai nėra taisyklė.
Bičių nuodų liaukos gamina labai daug alergizuojančių baltymų. Be to, šiame nuodų komplekse yra aminų-histamino, adrenalino, dopamino, serotonino ir kitų medžiagų. Šis kompleksas ne tik pats sukelia įvairias reakcijas - po įgėlimo pažeistos mūsų audinių ląstelės išskiria apsaugines medžiagas, kurios taip pat gina organizmą nuo svetimų bitės perduotų medžiagų.
Tik bičių nuoduose yra specialių medžiagų - melitino ir apamino. Melitinas sudaro apie 60 proc. suleidžiamų nuodų ir yra mažas alergenas, tačiau ši medžiaga stipriai dirgina nervų galūnėles ir sukelia skausmą bitei įgėlus. Apaminas yra labai stiprus alergenas, dėl jo ir kitų baltymų vyksta alerginės reakcijos.
„Įkandus vabzdžiams, anksčiausiai atsiranda vietinės alerginės reakcijos, kurios pasireiškia skausmu, paraudimu, patinimu ir niežėjimu įgėlimo vietoje, kartais gali atsirasti ir pūslelės. Šie požymiai gali išplisti ir trukti nuo 48 val. iki 7-10 dienų. Vietinės reakcijos skiriasi priklausomai nuo įgėlusio vabzdžio rūšies. Jei įkanda daugiau vabzdžių, gali būti stipresnė vietinė reakcija. Retai būna išplitusi reakcija, kai patinsta visa galūnė. Įgėlimai ryklėje ar gerklose prasidėjus tinimui, gali sukelti gyvybei grėsmingus kvėpavimo sutrikimus. Tokiu atveju reikėtų nedelsiant kreiptis į medikus. Kartais, ypač nukasius įgeltą vietą, galima antrinė infekcija sustiprinanti uždegiminę reakciją ir skausmą“, - teigia šeimos gydytoja Izabelė Juškienė.
Jei žmogus yra alergiškas vabzdžio įkandimui, gali vystytis sisteminė anafilaksinė reakcija, kurios požymiai atsiranda jau po 15 - 30 minučių. Alergiškiems žmonėms pavojingas ir vienos bitės įgėlimas, kuris gali sukelti anafilaksinės reakcijos ir net mirtį.
Pirmieji anafilaksinių reakcijų į vabzdžių įgėlimus požymiai:
- Lengvo laipsnio sisteminė anafilaksinė reakcija: prasta savijauta, baimė, vietinis ar išplitęs dilgėlinio pobūdžio bėrimas, niežėjimas, drebulys, gali net pakilti temperatūra iki 38°C;
- Vidutinio laipsnio sisteminė anafilaksinė reakcija: greta lengvų simptomų gali atsirasti krūtinės spaudimo jausmas, kvėpavimo sunkumas, pilvo, galvos, viso kūno skausmai, galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas;
- Sunkaus laipsnio sisteminė anafilaksinė reakcija: aptemsta sąmonė, pasidaro neaiški kalba, atsiranda silpnumas, mirties baimė, dusulys, smarkiai sutrinka kvėpavimas, gali vystytis gerklų edema (paburkimas);
- Anafilaksinis šokas - sunkiausia anafilaksijos forma: dažniausiai netenkama sąmonės, sumažėja arterinis kraujospūdis, galimi traukuliai, nevalingas šlapinimasis, odos cianozė.
„Jei oda aplinkui įkandimą parausta didesniame plote, pernelyg daug ištinsta, žmogui pakyla temperatūra, skauda galvą, raumenis, atsiranda papildomi išbėrimai, ištinsta limfmazgiai - tikėtina, kad išsivystė alerginė reakcija. Tokiu metu, reikėtų išgerti antihistamininių preparatų bei kreiptis į medikus. Kai kuriems gali pasireikšti ir anafilaksinis šokas - tokiu atveju skubiai reikia adrenalino injekcijos bei nedelsiant vykti į skubios pagalbos skyrių, nes rizikuojama ne tik sveikata, bet ir gyvybe“, - patarimais dalijasi L. Ji pažymi, jog sunkios reakcijos į uodo nuodus dažniausiai pasireiškia mažamečiams bei tiems, kurie skundžiasi įvairiais imuninės sistemos sutrikimais. Tačiau svarbu nepamiršti, kad alergijos nebūtinai atsiranda vaikystėje.
Jeigu pastebėjote žmogui, kuriam prasidėjo alerginė reakcija, svarbu jį nuraminti ir patiems išlikti ramiems, nes tik taip suteiksite kuo geresnę ir efektyvesnę pirmąją pagalbą.
„Stebėkite ir įvertinkite gyvybinius žmogaus požymius: sąmonę, kvėpavimą, pulsą, odos pokyčius. Jei nukentėjusysis netenka sąmonės ir nustoja kvėpuoti, tikėtina, kad įvyko sisteminė toksinė reakcija.“
Pirmosios pagalbos ir gydymo priemonės
- Kuo greičiau pašalinkite geluonį. Šiam tikslui tinka viskas, kas tuo metu yra po ranka - švarus peilis, kreditinė kortelė, medžio pliauskos briauna. Tiesiog nubraukite jais geluonį.
- Nors iki šiol buvo rekomenduojama atšaldyti sugeltą vietą šaltu vandeniu, ledo gabalėliu, ar bet kuriuo šaltu ar vėsiu daiktu, neseniai Vokietijoje atliktas tyrimas parodė, kad skausmą ir patinimą ženkliai sumažina vietinis koncentruotas šiltas (51 laipsnių temperatūros) kompresas, laikomas ant įgeltos vietos iki 10 min. Taigi, remiantis tyrėjų išvadomis, tai vienas iš greičiausių būdų sumažinti skausmą, niežulį ir patinimą.
- Jei įgėlė bitė, mažiausiai 90 proc. nuodų maišelio turinio patenka per pirmąsias 20 sekundžių po įgėlimo, o geluonis pašalinamas praėjus 1 min. sumažina nuodų sukeltą toksiškumą.
- Jei pastebėjote įsisiurbusią erkę, jos dalį, esančią prie pat odos, stipriai suimkite ir ištraukite. Šią vietą nuplaukite vandeniu su muilu ir dezinfekuokite. Apie 10 dienų stebėkite, kaip keičiasi įsisiurbimo vieta - ar keičiasi odos spalva, ar bėrimas plinta. Taip pat apie 2 sav.
- Nereikėtų geluonies traukimui naudoti pinceto, kadangi atsiranda didelė tikimybė geluonį suspausti ir tokiu būdu įleisti dar daugiau nuodų.
- Pašalinus geluonį, svarbu pasirūpinti įkandimo vieta ir ją gerai nuplauti muilu. Labai svarbu įkandimo vietos nekasyti - kasymo metu dar plačiau pasiskirsto vabzdžio suleisti nuodai ir išsiskiria niežulį sukeliančios medžiagos.
- Norint sumažinti patinimą ir niežulį įkandimo vietoje, vertėtų dėti šaltus kompresus bent keletą kartų per dieną ir palaikyti 10 min. Jei niežulys nemažėja, odą nuraminti gali geliai ar kremai, skirti specialiai vabzdžių įkandimo simptomams mažinti.
- Kylant nerimui ar turint klausimų, patartina kreiptis į gydytoją. Ypač, jei gydantis namuose savijauta negerėja arba net blogėja - praėjus kelioms dienoms patinimas ir paraudimas plečiasi, pradeda kilti temperatūra, įkandimo vietoje atsiranda pūliuojanti žaizda.
- Pirmiausia svarbu pašalinti geluonį, tuomet sugirdyti žmogui antialerginių vaistų.
- Įkandus vabzdžiui reikėtų stebėti savijautą. Tinimą ir skausmą mažina įgeltos vietos šaldymas, tam galima panaudoti ledą ar šaldytų daržovių maišelį suvyniotą į rankšluostį. Galima vartoti priešalerginius vaistus (tabletes ar tepalus), priklausomai nuo organizmo reakcijos bei savijautos. Jei įgėlė bitė, nesuspaudžiant įgėlimo vietos reikia pašalinti geluonį. Tą galima padaryti net ir peilio galu, atsargiai nubraukiant geluonį į šoną. Vapsvos geluonio nepalieka.
- Jeigu ant odos matote geluonį, pašalinkite jį per odą horizontaliai braukdami nago ar banko kortelės krašteliu. Po to sugeltą kūno vietą reikėtų vėsinti į audinio skiautę įvyniotu leduku arba specialiu kompresu.
- Jeigu, įkandus ar sugėlus vabzdžiui, atsiranda tik vietinės odos reakcijos - pažeistos odos vietos skausmas, patinimas ir paraudimas, medikų pagalbos dažniausiai neprireikia. Galima įsigyti specialų kremą, kuris padės numalšinti odos niežėjimą ar dilgčiojimą, įkandus bet kokiam vabzdžiui. Vienas iš komponentų tokių kremų sudėtyje yra baltasis ichtiolas, kuris pasižymi antibakteriniu, antiseptiniu ir uždegimą slopinančiu poveikiu, minkština odą ir gerina jos kraujotaką.
- Jeigu vabzdžiai sukando Jūsų kūdikį ar vaiką, nereiktų nerimauti, nes įkandimai nėra pavojingi. Sukandimus rekomenduojama nuplauti su šiltu vandeniu ir muilu. Galima bėrimus patepti niežulį malšinančiu kremu, emolientais.
Anafilaksijos atveju būtina neatidėliotina skubi pagalba
Jei pastebite, kad po įgėlimo žmogui pasireiškia anafilaksinis šokas, gydytoja pataria atlikti šiuos veiksmus:
- Nukentėjęs asmuo guldomas ant šono arba horizontalioje padėtyje ant nugaros, ant kieto pagrindo su šiek tiek pakeltu kojūgaliu ir truputį atlošta ir pasukta į šoną galva, kad neužspringtų. Jam reikia ramybės, gryno oro, šiltai apkloti, pamasažuoti rankas ir kojas.
- Galima skubiai guminiu varžtu (žgutu) suveržti kūno dalį (ranką, koją) virš įgėlimo vietos. Svarbu nepamiršti kas 10-15 min. trumpam (2-3 min.) atpalaiduoti varžtą.
- Jeigu geluonis liko žaizdoje, reikia skubiai jį pašalinti. Patartina uždėti ledo, kad šaltis virš įgėlimo vietos sulaikytų nuodo plitimą. Turint amoniako tirpalo, galima uždėti juo suvilgytas servetėles. Viską reikia daryti skubiai.
- Esant sisteminei reakcijai, pirmiausia reikia įšvirkšti adrenalino (0,01 mg/kg 0,1 proc. į raumenis) ir kuo skubiau vežti į reanimacijos skyrių. Laiku suteikus pagalbą, grėsmė gyvybei praeina per 1 valandą.
- Kuo skubiau ligonį vežti į ligoninės priėmimo skyrių.
Nekomplikuotais atvejais galima gydytis namuose, veiksmingi priešalerginiai ir vaistai nuo uždegimo. Pajutus silpnumą, pasunkėjus kvėpavimui, dūstant, esant daugybiniams įgėlimams, įgėlus burnos srityje - reikia skubiai kreiptis į medikus.
Kaip apsisaugoti nuo vabzdžių įgėlimų?
Vabzdžių įkandimų galima išvengti, tam ypatingai svarbu prevencija. Svarbiausi patarimai, kaip apsisaugoti nuo vabzdžių:
- Nesilankyti tose vietose, kur gausu bičių (ypač alergiškiems žmonėms): arti avilių, gausiai žydinčiose pievose ir soduose.
- Prieš išvyką į gamtą vengti naudoti kvepalus, kosmetiką, kvapnias odos ar plaukų priežiūros priemones.
- Nepaliekite namuose nepridengtų gėrimų, vaisių ar saldumynų.
- Jei aplinkui pradeda dūgzti bitės, vapsvos, širšės, nereikia jų baidyti, mosikuojant rankomis. Geriau - pabūti ramiai ir atsargiai atsitraukti.
- Važiuojant automobiliu, langų geriau neatidaryti.
- Namuose atvirus langus reikėtų pridengti tinkleliu.
- Vykstant į gamtą, maistą ir gėrimus laikyti sandariai.
- Vaikams nereikėtų leisti lauke valgyti vaisių, ledų, gerti saldžiųjų gėrimų.
- Vaikus įspėti, jog nereikėtų liesti jokių ropojančių vabzdžių, neskinti gėlių, nes jose gali būti bičių.
- Keliaujant į gamtą pasirūpinti vaistinėse parduodamais repelentais (tepamais ar purškiamais), kurie atbaido vabzdžius.
- Alergiški žmonės išsiruošę į gamtą, turėtų pasiimti vaistų nuo alergijos.
„Norint sumažinti patinimą ir niežulį įkandimo vietoje, vertėtų dėti šaltus kompresus bent keletą kartų per dieną ir palaikyti 10 min. Jei niežulys nemažėja, odą nuraminti gali geliai ar kremai, skirti specialiai vabzdžių įkandimo simptomams mažinti.“
„Vykstant stovyklauti ar užsiimant pramogomis lauke, patartina naudoti repelentus. Jų galima rasti įvairiomis formomis - tepalų, purškalų, specialių apyrankių. Visgi, jei naudojamas purškiamas ar tepamas repelentas, po kiekvienų maudynių būna jį reaplikuoti, taip pat atsižvelgti į aplikacijos veikimo laiką - dažniausiai jis vyrauja nuo 4 iki 8 valandų. Jei naudojamos apyrankės, jas patartina dėti tiek ant rankų, tiek ant kojų, taip padidinant apsaugą“, - sako L. Ji taip pat pažymi, kad galima įsigyti ir kitokio pobūdžio purškalus nuo uodų - pastaruosius reikia purkšti ant šalia stovyklavietės ar būvimo vietos esančių krūmų, kad uodai būriuotųsi būtent ten, o ne prie žmonių. Taip pat veiksmingos yra specialios mašalus ir uodus atbaidančios žvakės, citrusiniai eteriniai aliejai.
„Alergiškiems žmonėms svarbu nepamiršti su savimi turėti antihistamininių vaistų bei adrenalino, kurį paskiria šeimos gydytojas.“
„Vabzdžio įkandimą atpažinsite kruopščiai apžiūrėję skaudamą vietą - įgėlimai dažniausiai pastebimi ant galūnių ar drabužių nedengiamose kūno vietose. Apžiūrėję patinusią ir paraudusią vietą, galite identifikuoti, kokio vabzdžio tai įkandimas - po bičių įgėlimų paprastai lieka geluonis, todėl jie skausmingesni nei kitų anksčiau minėtų vabzdžių“, - pasakoja I.
„Norint sumažinti patinimą ir niežulį įkandimo vietoje, vertėtų dėti šaltus kompresus bent keletą kartų per dieną ir palaikyti 10 min. Jei niežulys nemažėja, odą nuraminti gali geliai ar kremai, skirti specialiai vabzdžių įkandimo simptomams mažinti.“
„Norint sumažinti patinimą ir niežulį įkandimo vietoje, vertėtų dėti šaltus kompresus bent keletą kartų per dieną ir palaikyti 10 min. Jei niežulys nemažėja, odą nuraminti gali geliai ar kremai, skirti specialiai vabzdžių įkandimo simptomams mažinti.“
„Norint sumažinti patinimą ir niežulį įkandimo vietoje, vertėtų dėti šaltus kompresus bent keletą kartų per dieną ir palaikyti 10 min. Jei niežulys nemažėja, odą nuraminti gali geliai ar kremai, skirti specialiai vabzdžių įkandimo simptomams mažinti.“
Apžiūrėkite savo augintinių kailį ir odą. Jeigu gyvūnas dažnai kasosi, stebite jo odoje įkandimus arba pamatote pačias blusas, reikia gyvūną išmaudyti su šampūnu nuo blusų, taip pat svarbu naudoti antkaklius nuo gyvūnų parazitų, norint išvengti pakartotinio užsikrėtimo blusomis. Namuose reiktų išsiurbti visus kilimus, kuriuose gali gyventi blusos. Norint visiškai išnaikinti iš namų blusas, reiktų visus namus išpurkšti priemonėmis nuo blusų.
Jeigu pastebėjote savo namuose blakes, reikia nedelsiant imtis naikinimo priemonių, kadangi atsiradus dideliam užkrėstumui šiuos kenkėjus išnaikinti patiems praktiškai yra neįmanoma. Pirmiausia reikėtų pakelti lovos čiužinį, atidžiai apžiūrėti čiužinio siūles, tarpus tarp lovos ir kitus miegamojo baldus. Pastebėjus užkrėstumo požymius (pavienius vabzdžius) reikėtų nedelsiant išskalbti patalynę, čiužinio užvalkalą bei drabužius 60 laipsnių vandenyje, skalbti reikėtų mažiausiai 90 min. Jei yra galimybė, drabužius, patalynę bei kitus apklotus papildomai reikėtų džiovinti džiovyklėje bent jau 30 min. Taip pat labai svarbu pašalinti visas dulkes, nes jose gali būti blakių kiaušinėlių, todėl reiktų išsiurbti po lova, spintas ir visų namų grindis.
Vabzdžių įgėlimai - gana nemalonūs, ypač kūdikiams ir vaikams, kurie skausmui ir diskomfortui yra mažiau pakantūs nei suaugę žmonės. Vaiką sugėlus uodams, dėl jų išskiriamų krešėjimą stabdančių medžiagų odą pradeda stipriai niežėti, todėl neleiskite vaikui kasytis ir pradėkite naudoti specialius preparatus po vabzdžių įgėlimo.
Vienas efektyviausių būdų apsaugoti vaikus nuo vabzdžių įgėlimų - būnant gamtoje naudoti repelentus. Jais purškiamos atviros kūno vietos. Labai svarbu, kad priemonės purškiant nepatektų į akis ar kvėpavimo takus. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kiek laiko priemonė veikia: akivaizdu, kad vieną kartą papurškus, repelentas visą dieną vaiko neapsaugos. Kūdikiams, mažiems ar jautresniems vaikams galima naudoti ir kitas priemones, apsaugančias nuo kraujasiurbių - tai eteriniai aliejai, specialios apyrankės ir kt. Tinkamai aprenkite vaikus, ypač eidami į mišką, kad drabužiai dengtų kuo daugiau atvirų odos plotų. Atsargiai elkitės iškylų metu: nelaikykite atidarytų gėrimų, ypač saldžių, buteliukų, nes į juos gali patekti širšių.
