Skaitymas yra vienas iš esminių įgūdžių, būtinas kiekvienam demokratinės visuomenės piliečiui, asmenybės ugdymui. Jis leidžia diskutuoti, lengviau integruotis į visuomenę ir siekti profesinių tikslų. Tačiau pastaruoju metu pastebima tendencija, kad jaunimo domėjimasis knygomis mažėja, o skaitymo įpročiai užleidžia savo pozicijas kitiems informacijos gavimo būdams ir laisvalaikio formoms.
Lietuvos mokinių skaitymo gebėjimų vidutiniai rezultatai PISA tyrime yra 468 taškai, o tarptautinis skaitymo gebėjimų rezultatų vidurkis yra 493 taškai. Taigi Lietuvos mokinių pasiekimai yra žemesni už tarptautinį vidurkį. Kitas tyrimas, atliktas tyrimų bendrovės „Vilmorus“, siekė išsiaiškinti Lietuvos piliečių skaitymo įgūdžius bei įpročius. Lyginant Lietuvos ir kitų Europos šalių vaikų ir paauglių skaitymo įgūdžius, matyti, jog lietuvių vaikų skaitymo ir teksto suvokimo įgūdžiai yra gan prasti. Lietuviai skiria kur kas mažiau laiko skaitymui nei kitų išsivysčiusių Europos šalių piliečiai.
Šis tyrimas patvirtina, jog skatinant skaitymą tėvų vaidmuo yra lemiamas: vaikų įpročiai formuojami šeimoje. Vaikai mėgdžioja tėvų elgesį, perima jų gyvenseną ir vertybes, mėgsta leisti laisvalaikį kartu (bendri žaidimai, skaitymas, piešimas ir kt.). Todėl, leidėjų nuomone, reikėtų projektuoti efektyvias skaitymo skatinimo programos priemones ir kreipti jas į šeimos skaitymo įpročių ugdymą ir skaitymo populiarinimą šeimoje.
Skaitymo svarba nuo pat gimimo
Nuo gimimo iki 16 metų skaitymas yra itin svarbus vaiko raidai. Mokslininkai teigia, kad kūdikio smegenys yra nepaprastai imlios nuo pat pirmųjų dienų, ir šį imlumą būtina išnaudoti. 2,5 metų vaikai jau moka taisyti lėlių daromas kalbos klaidas, trejų dauguma jų jau būna išmokę nemažai gramatikos taisyklių. Nuolatos gausėja jų žodynas, o gebėjimas kalbėti klesti, kai tarp neuronų atsiranda naujų jungčių. Pirmus keletą savo gyvenimo mėnesių vaikai geba skirti bet kurios kalbos garsus, o paskui šie gebėjimai nyksta.
Kadangi kūdikių smegenys yra tokios imlios, itin svarbu su vaikais daug kalbėti - kad jie girdėtų kuo įvairesnę ir turtingesnę kalbą. Tai patvirtina tyrimas, per kurį 9 mėn. kūdikiai iš angliškai kalbančių šeimų buvo mokomi mandarinų kalbos. Viena grupė mažylių bendravo su gimtąja kinų kalba kalbančiais mokytojais, antra juos matė ir girdėjo vaizdo įrašuose, o trečia - tik girdėjo. Antroji ir trečioji grupės neišmoko nieko, o štai pirmoji puikiai skyrė mandarinų kalbos garsus.
Kito tyrimo duomenimis, vaikai, su kuriais buvo daug kalbama, per valandą vidutiniškai išgirsdavo daugiau nei 2000 žodžių, o vaikai iš šeimų, kuriose buvo mažai bendraujama, vos 600 žodžių (tirti vaikai nuo 9 mėn. iki 3 metų amžiaus). Taigi niekas nepakeis gyvos kalbos, nebent... garsiai skaitomos knygos.
Paveikslėlių knygos, daugumai vaikų tampančios pirmąja pažintimi su knyga apskritai, gali būti naujų, neįprastų, nekasdienių ar net retų, bet ne mažiau svarbių ir reikalingų, žodžių šaltinis. Tyrimai rodo, kad ankstyvasis dvejų-trejų metų vaiko žodynas aiškiai priklauso nuo to, kiek jam skaitoma. Kuo daugiau vaikui skaitome, tuo daugiau žodžių jis moka. O dvimečio žodyno dydis leidžia prognozuoti, koks bus to vaiko žodyno dydis aštuonerių. Tai reiškia, kad jau tokiame ankstyvame amžiuje dedami stiprūs pamatai vaiko kalbiniams gebėjimams ir tam, kaip jie vystysis toliau.
Pradėjus skaityti iki trejų, skaitymas drauge turi aiškios teigiamos įtakos vaiko kalbiniams gebėjimams. Visgi stipriausiai ta įtaka jaučiama, kai pradedama skaityti vaikams iki vienerių metų - taigi patiems mažiausiesiems.
Skaitymo nauda vaiko vystymuisi ir psichologinei gerovei
Skaitymas - tiesiausias kelias, užtikrinantis vaiko gebėjimus siekti aukštesnio išsilavinimo bei susikurti geresnę ateitį. Perskaitydamas vieną knygą studentas išmoksta 45 naujus žodžius. Tyrimais įrodyta, kad nuo gimimo iki septynerių metų vystosi vaikų mąstymas ir emocijos - intelekto ir bendravimo pagrindas. Šiuo metu labai praverčia šeimyniniai skaitymai - tai puiki proga pasikalbėti apie kitus kraštus, mums neįprastas situacijas, apie personažus, panašius į mus arba visiškai skirtingus.
Skaitymas gali būti naudingas ir vaiko sveikatai - ypač psichinei. Didžiojoje Britanijoje, Sasekso universitete, atliktas sociologinis tyrimas atskleidė, kad skaitymas - geriausias būdas atsipalaiduoti, o bent 6 minučių, praleistų skaitant knygą, pakanka, kad daugiau nei 60 proc. būtų sumažintas patirto streso lygis. Be to, paaiškėjo, kad skaitymas efektyvesnis už kitus būdus - muzikos klausymąsi, pasivaikščiojimą ar arbatos puodelį, - padeda nurimti po patirto nervinio sukrėtimo. Tai ypač aktualu šiuolaikiniame pasaulyje, kai nuolatinį skubėjimą, spaudimą ir įtampą patiria ne tik suaugusieji, bet ir vaikai.
Vaikų psichologas Vytis Valantinas teigia, kad skaitymas padeda ugdyti vaikams psichologinį atsparumą, veikia kaip vienas apsauginių veiksnių. Gerai parašytose knygose slypi idėjos, padedančios vaikams įveikti sunkumus. Skaitymas gali būti tiltas, kuriuo vaikas iš rašytojų sukurto pasaulio parsigabena savo paties gyvenimui aktualias idėjas. Kalbėdamiesi apie tai, kas perskaityta, vaikai transformuoja, įprasmina, pritaiko knygose atrastas idėjas, elgesio modelius.
Be to, knygose vaikai sutinka veikėjus, primenančius juos pačius, tai vadinamasis identifikacijos fenomenas. Pastebėta, jei skaitytojo ir personažo išgyvenamos problemos bei patiriami jausmai yra panašūs, skaitytojas linkęs tyrinėti, kaip elgdamasis herojus išsprendžia savo sunkumus, kaip jam pavyksta pasijusti geriau. Taip pat pasitaiko, kad skaitantys vaikai atranda neveiksmingus savo pačių elgesio būdus ir pasiryžta juos keisti. Na, ir galų gale - knygos teikia malonumą, atokvėpį, nuostabą, džiaugsmą, susižavėjimą.
Teigiama, kad knygas skaitantys vaikai užauga empatiškesni, turi aukštesnį emocinį intelektą. Šį klausimą iš tėvų dažnai išgirsta ir mokyklų pedagogai.
Kaip skatinti vaikų skaitymą?
Norint motyvuoti vaiką skaityti, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti nenoro skaityti priežastį. Svarbiausia neperlenkti lazdos, nepulti aiškinti, kad kiekvienas privalo mokėti skaityti. Neleiskite vaikui pasijusti blogai - nevykėliu ar nepasitikinčiu savimi.
Patarimai tėvams:
- Sudarykite vaikui skaitymo tvarkaraštį. Pavyzdžiui, kasdien nuo 17 val. 30 min. sėdėkite ir skaitykite. Vieną dieną tai gali užtrukti 10 min., kitą - 20 min., bet stenkitės tai daryti kasdien. Tai turi tapti maloniu įpročiu, pvz., kaip valgyti.
- Rinkitės ir garsiai skaitykite įvairią literatūrą. Ji turi atitikti jūsų vaiko amžių ir interesus.
- Įsitikinkite, kad skaitoma literatūra nėra per sunki.
- Padėkite vaikui susikurti jaukią aplinką. Paklauskite, ką norėtų atsigerti skaitydamas: sultys ar vaisvandenius.
- Paaiškinkite, kodėl kasdien skiriate laiko skaitymui.
- Pasiūlykite vaikui pačiam išsirinkti knygą. Pavyzdžiui, pasirinkti patinkančius komiksus, kur būtų nemažai teksto ir naujų žodžių. O galbūt vaikas mėgsta važinėtis riedlente, riedučiais ar dviračiu, tada padėkite jam susirasti informacijos apie žmogų, kuris šioje srityje daug pasiekė ir paskaitykite apie jį.
- Kartais nutinka taip, kad vaikas nenori skaityti savo tėvams. Tada pasiūlykite paskaityti vyresniems sesei ar broliui, o gal seneliams. Jei seneliai toli ir negalite nuvykti, visada galima paskambinti telefonu arba pabandyti susisiekti internetu. Taip pat galima pasiūlyti knygas paskaityti jaunesniems šeimos nariams.
- Knygos, kuriose daug juokingų istorijų, taip pat suteikia motyvacijos.
- Rodykite vaikui pavyzdį ir skaitykite knygas. Pasistenkite, kad knygos visada būtų „po ranka“. Pavyzdžiui, aplinkoje, kurią vaikas pasirinko kaip „jaukiausią skaitymui“ ar prie jo lovos.
- Naudokitės viešąja biblioteka. Apsilankymas bibliotekoje gali tapti šeimos tradicija! Kartą per savaitę ar mėnesį. Kartu apsilankant bibliotekoje galima apžvelgti ne tik naujai išleistas, bet ir senesnes knygas, pabandyti surasti tai, ko galbūt praėjusį kartą nebuvo, o gal tiesiog pasėdėti ir pavartyti jau anksčiau skaitytą knygą. Užsukę į biblioteką rasite ir garsinių knygų.
Skaitymo netapatinti su bausme (už neatliktą užduotį, per ilgą telefono naudojimą ir pan.). Kitas būdas - paversti skaitymą žaidimu! Už kiekvieną perskaitytą skyrių, knygą apdovanokite vaiką, ir tai nebūtinai turi būti materialus atpildas. Vaikas tikrai apsidžiaugs išgirdęs tėvų pagyrimą, pajutęs švelnų apkabinimą ar gavęs galimybę padiskutuoti apie netinkamą knygos veikėjo poelgį.
Mokytojai siūlo metodą, skatinantį laikytis drausmės, tačiau knyga perskaitoma lengvai ir be streso: tereikia turimą puslapių skaičių padalinti iš to mėnesio dienų skaičiaus. Taip pat galima susitarti su vaiku, kad bus skaitoma kasdien po 15 minučių. Skaičius nebauginantis, laikas lygus nusiprausimui duše, tad vaikams nesunku įsipareigoti ir pasiekti reikiamą rezultatą.
Azartiškiems vaikams derėtų pasiūlyti dalyvauti knygų skaitymo lenktynėse. Skaitykite tą pačią knygą ir pamatysite, kaip smagu įsitraukti į skaitymo varžybas, ypač jeigu laimėtojo laukia prizas. Žinoma, knyga visuomet turi būti aiškiai matomoje ir lengvai pasiekiamoje vietoje, visada po ranka, kad turint kelias laisvas minutes nereikėtų jos ilgai ieškoti.
Svarbiausia, kad skaitytumėte drauge su savo vaikais, mėgautumėtės skaitoma knyga ir vengtumėte per daug taisyti. Visada galima patarti vaikui kaip skaityti, tik tie patarimai turi būti sakomi su šypsena ir gera nuotaika, jie neturi virsti moralais ar pamokomis.
Nacionalinės skaitymo skatinimo programos
Švietimo institucijose stinga tarpdalykinio bendradarbiavimo, nepakankamai atsižvelgiama į vaikų poreikius, o tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir švietimo institucijų bei vaiko šeimos bendravimas yra nepakankami. Mažas dėmesys skiriamas skaitymo įgūdžių skatinimui.
Siekiant spręsti šias problemas, būtina parengti Nacionalinę skaitymo skatinimo 2007-2012 metų programą. Koncepcijos pagrindu būtina tikslinti 2002 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 147 patvirtintą Nacionalinę skaitymo skatinimo 2003-2007 metų programą ir užtikrinti jos vykdymą.
Programa turėtų apimti šiuos aspektus:
- Kompleksiškumas: programos priemonės turėtų būti visapusiškos ir apimti įvairias skaitymo skatinimo sritis.
- Šiuolaikiškumas: programos metodai ir priemonės turėtų atitikti šiuolaikinius poreikius ir technologijas.
- Diferenciacija: programos priemonės turėtų būti pritaikytos skirtingoms amžiaus grupėms ir socialinėms grupėms.
- Partnerystė: svarbu skatinti glaudų bendradarbiavimą tarp švietimo, kultūros, socialinės apsaugos ir kitų institucijų, taip pat verslo atstovų, fondų ir žiniasklaidos.
- Integralumas: skaitymo skatinimo priemonės turėtų būti integruotos į įvairias ugdymo ir socialines programas.
Taip pat svarbu užtikrinti, kad periodiniai leidiniai patektų į visas viešąsias šalies bibliotekas, ir kurti informacinius centrus, skirtus visų socialinių grupių piliečių skaitymui ir ugdančius jų kalbos įgūdžius.
Pirmosios skaitymo skatinimo kampanijos Danijoje pradėtos 1956 metais. Nacionalinė skaitymo skatinimo programa (National Year of Reading) skatina skaitymą ir raštingumą per viešas kampanijas, skiriant lėšų moderniems skaitymo skatinimo projektams. Tokios programos apima ne tik vaikus, bet visų amžiaus grupių gyventojus.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka įgyvendina tarptautine patirtimi paremtą ankstyvojo skaitymo skatinimo projektą „Knygų startas“. Nuo spalio mėnesio Vilniaus apskrityje šeimos gydytojai tėvams, auginantiems 2020-aisiais gimusius kūdikius, įteikia ankstyvojo skaitymo skatinimo lauknešėlius.
tags: #vaiku #skaitymo #skatinimas
