Ikimokykliniame amžiuje vaiko raidai svarbus ne tik pažintinių gebėjimų, bet ir emocinio ugdymo, vertybinių nuostatų bei kūrybiškumo vystymasis. Vaikų ruošimas rašymui šiuo laikotarpiu yra kompleksinis procesas, apimantis fizinę, emocinę, socialinę ir pažintinę brandą. Optimali fizinė, emocinė, socialinė ir pažintinė branda yra būtina, todėl emocinės sveikatos pamatai turi būti dedami jau ikimokykliniame amžiuje.
Ankstyvoje vaikystėje vaikai mokosi stebėdami. Tai, kaip elgiamės, kaip kalbamės, kaip kuriame aplinką - visa tai atsispindi jų elgesyje. Net paprasti dalykai - serviruotas stalas ar estetiškai tvarkoma erdvė - vaikui tampa reikšmingomis ugdymosi patirtimis. Mokytojo pavyzdys šiuo atveju yra ypač svarbus. Vaikai ne tik stebi veiksmus, bet perima santykį su aplinka. Ramus, pagarbus bendravimas, dėmesys smulkmenoms ir tvarka vaikui tampa norma.
Šiuolaikiniame ikimokykliniame ugdyme vis daugiau dėmesio skiriama visuminei vaiko raidai. Vaikų ruošimas rašymui apima ne tik tiesioginius rašymo pratimus, bet ir visų gebėjimų, kurie yra rašymo pagrindas, ugdymą. Tai apima smulkiosios motorikos lavinimą, akių ir rankos koordinaciją, erdvinio suvokimo, atminties, dėmesio, mąstymo ir kalbos ugdymą.
Žaidimų terapija ir emocinė sveikata
Keliamas tyrimo tikslas - ištirti žaidimų terapijos taikymo galimybes ugdant vaikų emocinę sveikatą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Taikyti tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, ugdomasis projektas, vaikų elgsenos stebėjimas, kokybinė duomenų analizė. Ugdomajame projekte dalyvavo 19 Klaipėdos m. X l/d ikimokyklinio amžiaus vaikų. Nustatyta, kad 5-6 metų vaikų gebėjimas kontroliuoti ir valdyti savo elgesį, emocijas žaidžiant pakito iš esmės. Žaidybinės veiklos pradžioje vaikai sunkiai galėjo susitvarkyti su iškilusiais sunkumais atliekant tam tikras užduotis. Išryškėjo individualūs vaikų ir lyties skirtumai. Projektui įpusėjus, jie išmoko spręsti konfliktus, prisitaikyti prie situacijos, bendrauti ir bendradarbiauti. Pastebėta, kad susilpnėjo liūdesio, baimės ir nerimo emocijos.
Savarankiškumo ugdymas
Pirmą kartą užsisegta striukė, nusiplautas obuolys užkandžiui, apsiauti batukai ir savarankiškai išsivalyti dantys prieš miegą - visa tai ne tik mielos akimirkos, kurios džiugina tėvus. Ikimokykliniame amžiuje formuojasi ne tik gebėjimai, bet ir vaiko požiūris į save: ar aš galiu? ar manimi pasitiki? ar verta pabandyti dar kartą? Moksliniai tyrimai rodo, jog ankstyvas savarankiškumo ugdymas padeda vaikams įgyti ne tik praktinių įgūdžių, bet ir stiprina jų pasitikėjimą savimi, skatina atsakomybę, motyvaciją bei formuoja teigiamą požiūrį į save.
Savarankiškumo pamatai pradedami kloti labai kasdienėse situacijose: apsirengti, susitvarkyti žaislus, išsivalyti dantis, pavalgyti šaukštu. Tai atrodo kasdieniška, bet mažam vaikui - didelis darbas. Vienas iššūkis - užsisegti sagą. Kitas - užsimerkti prieš plaunant galvą. Svarbiausia - ne tobulumas, o pastangos ir net jeigu marškinėliai apsirengiami išvirkščiai, o batukai atsiduria skirtingose kojose, būtent per šiuos bandymus formuojasi įsitikinimas: „aš galiu“. Šioje stadijoje itin svarbus suaugusiųjų palaikymas - ne skubėti pataisyti, o pasidžiaugti bandymu.
Ikimokykliniame ugdyme, pavyzdžiui, privačiame darželyje Vilniuje Vitlio darželis, pedagogai sąmoningai kuria aplinką, kur vaikas gali veikti pats: nuo darbo vietos pasiruošimo iki savarankiško pasirūpinimo asmeniniais daiktais. Pedagogai čia netaiso, neperima, o stebi ir padeda tik tiek, kiek būtina. Jie vadovaujasi principu „padėk man tai padaryti pačiam“, taip skatindami vaiką tyrinėti ir mokytis per patirtį.
Namų aplinkoje vaiko savarankiškumas dažnai priklauso nuo kasdienės rutinos ir šeimos įpročių. Skubant rytais, natūralu, kad norisi greitai padėti vaikui apsirengti ar pavalgyti. Tėvų vaidmuo - suteikti vaikui erdvės, laiko ir pasitikėjimo. Kartais verta luktelėti, kol vaikas pats apsimaus kojines ar susitvarkys žaislus. Kartu tvarkant kambarį ar ruošiant užkandžius, vaikas mokosi naujų įgūdžių ir džiaugiasi savo pasiekimais.
Vaikai geriausiai mokosi žaisdami. Žaidimai, kuriuose reikia priimti sprendimus, prisiimti atsakomybę ar planuoti veiksmus, puikiai skatina savarankiškumą. Pavyzdžiui, žaidžiant „kavinę“ vaikai patys paserviruoja, atneša maistą, susirenka indus. Simboliniai vaidmenų žaidimai - kai vaikas tampa mokytoju, pardavėju ar šeimos nariu - padeda ne tik veikti savarankiškai, bet ir suprasti socialinius vaidmenis bei atsakomybę.
Savarankiškumas neateina per naktį. Jis augina vaiką iš vidaus - žingsnis po žingsnio, per pasitikėjimą, bandymus ir klaidas. Todėl verta kasdien rasti mažų, bet svarbių progų savarankiškumui - namuose, darželyje, žaidimuose.
Estetinis ugdymas
Estetinis ugdymas ankstyvame amžiuje nėra atskira veikla - tai kasdienės patirtys ir santykiai, kurie padeda vaikui suvokti ir kurti grožį savo gyvenimo kontekste. Dirbdama mišraus amžiaus vaikų grupėje Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos vaikų darželyje „Mažųjų akademija“, kasdien stebiu, kaip stipriai vaikų elgesį, pasirinkimus ir net žaidimų pobūdį veikia mokytojo laikysena bei aplinka, kurioje jie auga.
Stebėdama vaikus žaidžiant pastebiu, kad jie ne tik stato „namus“, bet siekia juos „įkurdinti“ taip, kad būtų jauku ir gražu. Jie ne tik konstruoja, bet kuria erdvę: padengia stalą žaisliniais indais, „patiekia“ maistą taip, kad jis atrodo estetiškai, „puošia“ aplinką detalėmis.
Dailės kūrinių pažinimas ikimokykliniame amžiuje neturėtų būti suprantamas vien tik kaip informacija apie menininkus ar stilistines schemas. Dažniausiai pastebiu, kad vaikui daug svarbiau ne autoriaus vardas, bet tai, ką jis jaučia žiūrėdamas paveikslą, kokias asociacijas sukelia spalvos ar kompozicija. Kai vaikai kuria savo darbus remdamiesi matytais paveikslais, jie ne kopijuoja - jie pratęsia, interpretuoja, kuria dialogą.
Gamtinė aplinka taip pat yra neatsiejama estetinio suvokimo dalis. Pasivaikščiojimai parke ar miške, tyrinėjimai gamtoje leidžia vaikams pažinti spalvų, formų ir ritmų dermę natūralioje aplinkoje. Radę šakelę, lapelį ar gėlę, vaikai su malonumu juos apžiūri, lygina, atranda smulkias detales. Tokios patirtys ugdo ne tik estetinį jautrumą, bet ir pagarbą gamtai.
Ikimokyklinio ugdymo principai ir sritys
Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Tarp jų: ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas, vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas, žaismės principas, sociokultūrinio kryptingumo principas, integralumo principas, įtraukties principas, kontekstualumo principas, vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas, lėtojo ugdymo(si) principas, reflektyvaus ugdymo(si) principas ir šeimos ir mokyklos partnerystės principas.
Gairėse pateikiama aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.
Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas. Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.
Ugdymo(si) kontekstų kūrimas
Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.
Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste.
Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar. Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.
Įvairios ugdymosi kontekstų rūšys
- Žaismės kontekstas: palaiko kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius.
- Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: skatina vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didina judraus mokymosi galimybes.
- Kultūrinių dialogų kontekstas: padeda kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime.
- Kalbų įvairovės kontekstas: kuria ir palaiko aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui.
- Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: atliepia prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukia juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius.
- Realios ir virtualių aplinkų kontekstas: papildo ir praplečia realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoja vaikų skaitmeninį sumanumą.
- Kūrybinių dialogų kontekstas: kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.
Pasiekimai ikimokykliniame amžiuje
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.
Pavyzdžiui, srityje „Mūsų sveikata ir gerovė“ (A1) vaikai ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą, suaugusiojo padedami ruošia maistą ir įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika. Jie aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo.
Srityje „Aš ir bendruomenė“ (A2) vaikai mokosi savarankiškai naudotis tualetu, praustis, praustis ir šluostytis veidą, apsirengti ir nusirengti, apsiauti ir nusiauti batus. Jie taip pat mokosi saugiai elgtis gatvėje ir gamtoje, atpažinti tinkamus ir netinkamus prisilietimus.
Srityje „Kuriu ir išreiškiu“ (B1, B2) vaikai lavina smulkiosios motorikos įgūdžius: praleidžia pro kliūtis keturpėsčias, tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko, perima daiktą iš vienos rankos į kitą. Jie taip pat mokosi taisyklingai laikyti rašiklį, pieštuką ir žirkles, tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais.
tags: #vaiku #ruosimas #rasymui #ikimokykliniame #amziuje
