Rašytojas, dramaturgas ir visuomenės veikėjas Kazys Saja, gimęs 1932 m. Skėrių kaime, Pasvalio rajone, yra viena ryškiausių figūrų Lietuvos kultūroje. Jo kūrybinis kelias prasidėjo po studijų Klaipėdos mokytojų institute ir Vilniaus pedagoginiame institute, kur atsiskleidė jo literatūriniai gebėjimai.
Būdamas dvidešimt dvejų, Kazys Saja parašė savo pirmąją pjesę „Lažybos“. Šis kūrinys sulaukė didelio pasisekimo - 1954 m. jis buvo pastatytas Klaipėdos dramos teatre, o po metų - Estijoje, Pernu dramos teatre. Vėliau sekė kitos sėkmingos premjeros: 1957 m. Vilniaus akademinis dramos teatras pristatė komediją „Silva studentauja“, o Klaipėdos dramos teatras - „Septynias ožkenas“. K. Sajos talentas atsiskleidė ne tik dramos žanre, bet ir vaikų literatūroje.
Keliaudamas per gyvenimą, Kazys Saja paliko ryškų pėdsaką lietuvių literatūroje, ypač vaikų ir paauglių prozoje. Jo kūriniai dažnai nagrinėja sudėtingas moralines ir socialines temas, ieško prasmės ir vertybių, padedančių jaunimui atsilaikyti prieš sunkumus. Rašytojo gebėjimas subtiliai perteikti sudėtingas idėjas vaikams ir paaugliams padarė jį mylimu autoriumi.
Kelias į vaikų literatūrą ir reikšmingi kūriniai
Keliaudamas per gyvenimą, Kazys Saja paliko ryškų pėdsaką lietuvių literatūroje, ypač vaikų ir paauglių prozoje. Jo kūriniai dažnai nagrinėja sudėtingas moralines ir socialines temas, ieško prasmės ir vertybių, padedančių jaunimui atsilaikyti prieš sunkumus.
Vyresnės kartos klasika laikoma K. Sajos apysaka „Būrimas obuolio sėklom“ pasakoja apie dvylikamečių dvynių Ugniaus ir Audriaus vasaros atostogas. Siekdami atsiskirti vienas nuo kito ir pažinti pasaulį, broliai išvyksta pas skirtingus giminaičius. Apysakoje subtiliai keliami moraliniai ir socialiniai klausimai, ieškoma prasmės ir žmogiškųjų vertybių.
„Gvidono apsiaustas“, 1989 m. apdovanotas Kosto Kubilinsko premija, yra novatoriškas kūrinys, kuriame jaunasis skaitytojas gali pasirinkti tolesnį siužeto kelią. Tai istorija apie to meto paauglių gyvenimą, jų svajones, rūpesčius ir išdaigas, su ryškiais personažais - broliu Tiliu, seserimi Ūla, katinu Mukumi, šunimi Rigu, rašytoju Gvidonu ir mokytoja Rimgaile.
2009 m. išleista K. Sajos apysaka „Septyni miegantys broliai“ sujungia fantastinį pasakų pasaulį su realybe. Istorijos centre - trylikametis Donatas, kuris šeimoje jaučiasi nepritapėlis. Jo švelni ir jautri prigimtis skiriasi nuo materialisto tėvo ir abejingos motinos. Vėliau paaiškėja, kad Donatas buvo įvaikintas.
Už mitologijos puoselėjimą literatūroje 2014 m. Kazys Saja pelnė Martyno Vainilaičio premiją už sudarytą knygą „Kinivarpų raštai“. Tai devyniolikos fantastinių istorijų rinktinė, keliaujanti per Lietuvos istoriją nuo mitologinių laikų iki šių dienų.
Tais pačiais 2014 m. K. Sajos apysaka „Liepsnojanti“ buvo nominuota Metų knygos rinkimuose Paauglių kategorijoje. Tai jautri istorija apie penkiolikametę Radvilę, kurios tėvai emigruoja į Ameriką, o ji lieka gyventi su močiute. Mergaitė kovoja su nepasitikėjimu savimi ir sunkumais bendraamžių tarpe. Po pasikėsinimo į jos gyvybę, Radvilė, padedama močiutės ir jos jaunystės draugo Karužos, pradeda atsiverti.
Visuomeninė veikla ir nepriklausomybės signataras
Kazys Saja neapsiribojo vien kūryba. Jis aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje ir tapo vienu iš Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signatarų. Šis svarbus istorinis įvykis pažymėjo Lietuvos kelią į laisvę ir nepriklausomybę, o K. Saja, kaip signataras, prisidėjo prie šio istorinio akto įgyvendinimo.
GEROS ŽINIOS- I.Vegėlės užkurta telktis spartėja ir plečiasi! Santykiai su Baltarusiją šiltėja.
Bibliografija
Kazys Saja yra daugelio knygų autorius. Jo bibliografiją sudaro:
- „Komedijos“ (1957)
- „Moteris eina per lietų“ (1962)
- „Jurgis ant stogo, Palangoj ir kitur“ (1963)
- „Devynbėdžiai“ (1974)
- „Po to, kai jie pavirto medžiais“ (1976)
- „Mediniai balandžiai“ (1977)
- „Už nevarstomų durų“ (1978)
- „Klumpės“ (1980)
- „Liepsnojanti kriaušė“ (1980)
- „Melų diena“ (1981)
- „Pasaka apie du karalius“ (1981)
- „Klaidžiojimas“ (1982)
- „Sielų mainai“ (1984)
- „Būrimas obuolio sėklom“ (1985)
- „Pasakysiu kaip draugui“ (1986)
- „Gvidono apsiaustas“ (1988)
- „Tarsi vagis pavogė“ (1989)
- „Dėmesio! Žiūrėk į mane“ (1989) (kartu su Violeta Palčinskaite)
- „Kentaurų imtynės“ (1989)
- „Rasi rasoj rasi“ (1995)
- „Lazdos išradimas“ (1999)
- „Ei, slėpkitės!“ (1999)
- „Stulpininkas“ (1999)
- „Dramų turgus“ (2000)
- „Nebaigtas žmogus“ (2003)
- „...kurio nieks nemylėjo“ (2005)
