Anzelmas Matutis (tikr. Matulevičius, 1923 m. sausio 7 d. Zomčinėje, Igliaukos valsčius - 1985 m. rugsėjo 21 d. Alytuje) - tai vienas ryškiausių ir mylimiausių vaikų poetų Lietuvoje, kurio kūryba neatsiejama nuo gamtos, jos grožio ir išsaugojimo. Jo poezija, kupina vaikiško optimizmo, nuoširdumo ir gamtos meilės, nepalieka abejingų nei mažų, nei didelių skaitytojų.
„Apie poetą jo knygos pasako daugiau, negu jis pats apie save“, - rašė Anzelmas Matutis savo autobiografijoje. Ir išties, jo knygų pavadinimai - „Margaspalvė genio kalvė“, „Genių kalvė“, „Girios televizorius“, „Šilų berniukas“ - atspindi glaudų ryšį su gamtos pasauliu, kuris buvo ne tik kūrybos šaltinis, bet ir pirmaisiais namais.

A. Matutis girioje, Pauosupės kaime, jo sukurtas drevinukas, poetas skaito savo kūrybos eiles, teka upė Ūla. Anzelmas Matutis pasakoja apie girios paukščius.
Gyvenimo kelias ir kūryba
Anzelmas Matutis gimė 1923 m. sausio 7 d. Zomčinėje, Igliaukos valsčiuje. 1942 m. baigė Marijampolės mokytojų seminariją. Mokytojavo Santaikoje, Simne, Seirijuose, o nuo 1950 iki 1972 m. - Alytuje. Čia jis dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą miesto mokyklose, vadovavo literatų ir turistų būreliams, dirbo pionierių namuose. 1971 m. Varėnos rajono girioje, Pauosupėje, pasistatė namelį, pramintą Dreve, kur leisdavo vasaras ir kūrė. 1972 m. poetas atsisakė mokytojo darbo ir visas jėgas paskyrė kūrybai.
Jau nuo 1937 m. A. Matutis pradėjo spausdinti eilėraščius vaikams. Jo kūrybinis kelias buvo įvertintas įvairiomis premijomis. 1969 m. jam paskirta R. Mizaros premija, 1972 m. - Lietuvos komjaunimo premija, 1974 m. - Valstybinė premija. 1984 m. rinktinė „Margaspalvė genio kalvė“ buvo apdovanota tarptautiniu H. K. Anderseno diplomu ir įrašyta į premijuotų rašytojų Garbės knygą. A. Matučiui taip pat suteikti nusipelniusio mokytojo ir nusipelniusio kultūros veikėjo vardai.
Poetas išleido daugiau kaip 30 knygų vaikams: eilėraščių rinkinius, poemas, eiliuotas pasakas. Tarp jų - „Genių kalvė“ (1948), „Miško cirkas“ (1958), „Drevinukas“ (1974), „Margaspalvė genio kalvė“ (1980), „Tai margumai genelio“ (1983). Jis taip pat parengė literatūros ir istorijos skaitinių knygų ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams, vertė kitų šalių poetų kūrybą.

Vaikiškumas ir gamtos meilė
Literatūrologė dr. Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė A. Matutį pavadino „vaikiškiausiu vaikų poetu“, teigdama, kad su jo poezija turėtų augti kiekviena vaikų karta. Ketvirtį amžiaus pradirbęs mokytoju, A. Matutis puikiai pažinojo vaiko psichologiją, o kūryboje gebėjo net pats į jį savotiškai persikūnyti. Jo kūrybos centre - vaikas, jo pasaulėjauta, džiaugsmas ir optimizmas. A. Matučio poezijoje vaikai yra savimi pasitikintys, žvalūs, džiaugsmingai išgyvenantys kiekvieną akimirką.
Gamtos pasaulis A. Matučio poezijoje - tai vaiko pasaulio atitikmuo. Joje giria tampa globėjiška tarsi mama, o pušys ir šermukšniai primena padaužų vaikus. Net paukščių ir žvėrių vaikai įgauna tokius pat būdo bruožus kaip žmonių vaikai - pasitikintys savimi, žvalūs, optimistiški.
Viena svarbiausių A. Matučio kūrybos temų - gamtosauga. Poetas su dideliu rūpesčiu kalbėjo apie gamtos naikinimą. Jis siūlė ugdyti jautriasielius vaikus, kurie suprastų gamtos problemas ir stengtųsi ją išsaugoti. Jo poema „Drevinukas“ moko vaikus tvarumo ir pagarbos gamtai.
Tvarka 🪀🧸🏀 Edukacinė dainelė | LRT VAIKAI
A. Matučio kūrybos edukacijos ir atmintis
Anzelmo Matučio muziejuje ir jo gimtinėje Zomčinėje vyksta edukacinės programos, skirtos supažindinti vaikus su poeto kūryba, personažais ir idėjomis. „Muziejuje edukacijų dalyviai susipažins su Matučio kūryba, personažais, idėjomis, kuriomis karštai tikėjo vaikų poetas.“ Viena iš tokių edukacijų - „Drevinukas ir miško baubai“, kurios metu vaikai supažindinami su poema „Drevinukas“.
Taip pat vyksta edukacijos, skatinančios vaikų kūrybinį procesą, saviraišką ir pagarbą gamtai, pavyzdžiui, „Sudėliok eilėraštį“ ar „Mes - Matučio sodo tyrinėtojai“.
A. Matučio atminimas įamžintas jo vardo muziejuose Alytuje ir Zomčinėje, taip pat Igliaukos vidurinei mokyklai suteiktas poeto vardas. Po jo mirties Drevėje tapo tradicija rengti Poezijos pavasarėlius, kurių metu skelbiama A. Matučio premijos laureato pavardė.
Anzelmas Matutis paliko neišdildomą pėdsaką lietuvių vaikų literatūroje. Jo poezija, kupina gamtos meilės, vaikiško džiaugsmo ir optimizmo, ir toliau gyvena skaitytojų širdyse, skatindama mylėti ir saugoti mus supančią gamtą.

Anzelmas Matutis (1923-1985) buvo apdovanotas H. K. Anderseno garbės diplomu už rinktinę „Margaspalvė genio kalvė“ 1984 m. Literatūrologė dr. Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė A. Matutį pavadino vaikiškiausiu vaikų poetu.
Anzelmo Matučio kūrybos knygos vaikams:
- „Grok, žiogeli smuikeliu“ (1948 m.)
- „Dvejetų karalius“ (1961 m.)
- „Vyturių vainikas“ (1964 m.)
- „Genių kalvė“ (1970 m.)
- „Girios televizorius“ (1973 m., rusų k. - 1987 m.)
- „Margaspalvė genio kalvė“ (1980 m.)
- „Milžinų šaukštas“
- „Šnekučiai“
- „Trijų brolių svirnelis“ (1982 m.)
- „Tai margumai genelio“ (1983 m.)
- „Žirgelio namai“ (1985 m.)
- „Kas žmogiuko širdyje“ (1991 m.)
- „Žilo šilo darbininkai“ (2003 m., 2014 m.)

