XXI amžiuje Lietuvoje vis dar juntamas nuogąstavimas dėl lytinio švietimo pamokų ir sklandantys mitai apie jo turinį. Svarbu suprasti, kad lytinis švietimas nėra nukreiptas į lytinio potraukio valdymą, o visų pirma į žinių ir informacijos perteikimą. Jo pagrindinis tikslas - sumažinti nepageidaujamas lytinių santykių pasekmes, tokias kaip lytiškai plintančios infekcijos, AIDS/ŽIV ir paauglių nėštumas, bei paskatinti jaunimą atsakingai naudoti kontracepciją.
Lytinio švietimo turinio „kertiniai akmenys“ apima reprodukcinę sveikatą, reprodukcines teises bei lyčių lygybės sampratą. Lytinis švietimas labai glaudžiai susijęs su socialine kontracepcijos rinkodara, būdamas vienu iš jos svarbiausių elementų.
Pagrindinė lytinio švietimo priemonė - žinios. Skirtingai nei rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programose, gėdos jausmas, kuris paaugliams gali natūraliai kilti lytinio švietimo užsiėmimuose, yra nepageidaujamas ir netgi trukdantis perduoti žinias apie saugius lytinius santykius. Populiariausias metodas, naudojamas lytiniame švietime žinioms perteikti, yra „bendraamžiai - bendraamžiams“. Jis dar vadinamas „lygių grupėmis“, nes paauglius moko specialiai tam apmokyti jų bendraamžiai. Pastebėta, jog paaugliai patiria mažiau diskomforto, kai su jais kalba jų bendraamžiai.
Taip pat, siekiant išvengti diskomforto, vaikams žinios perteikiamos žaidimų forma. Žaidimai sukuria jaukią, žaismingą atmosferą, kuri „įveikia didžiausią lytinio švietimo barjerą - tylą“, natūraliai atsirandančią kalbant su paaugliais apie seksualinius dalykus. Gana populiarūs lytiniame švietime yra ir tokie žaidimai, kurių metu imituojamas nėštumas ar rūpesčiai susilaukus kūdikio.
Lytiniame švietime svarbiausias vaidmuo tenka atsitiktiniams ar visuomeniniams veikėjams. Labai pageidautina, kad lytinio švietimo procese švietėjų vaidmenį atliktų patys paaugliai - bendraamžiai. Bendraamžių švietėjai, kaip buvo minėta, paprastai yra to paties amžiaus ar truputį vyresni nei apmokoma jaunimo grupė. Lytiniame švietime visi paaugliai priskiriami rizikos grupei. Kiekvienas paauglys a priori yra traktuojamas kaip negalintis suvaldyti savo lytinių galių.
Lytinio švietimo turinyje galima rasti perspėjimų, jog geriausiai nuo lytiškai plintančių infekcijų (LPI) apsaugo lytinių santykių neturėjimas. Pavyzdžiui: „Atsiminkite, kad susilaikymas nuo lytinių santykių ir teisingas prezervatyvų vartojimas yra vieninteliai būdai apsisaugoti ir nuo nepageidaujamo nėštumo ir nuo ŽIV ar kitų LPI“. Tačiau manymas, jog paauglys gali suvokti du iš esmės prieštaraujančius teiginius vienu metu, yra klaidingas.
9-12 metų vaikai, tiek berniukai, tiek mergaitės į su lytiškumu susijusius klausimus reaguoja labai jautriai. Apie kūną, vaisingumą ir lytiškumą su vaikais kalbėtis būtina nuo pat to meto, kai tik jie pradeda kalbėti, klausti ir domėtis. Tėvams neturi būti nepatogių klausimų, kokio amžiaus jų vaikas bebūtų. Kalbėti apie lytiškumą niekada ne per anksti ir ne per vėlu. Tik labai svarbu atsakyti tiek, kiek vaikas klausia, ir tokiais žodžiais, kokius jis supranta.
Maždaug iki 13 metų vaikai lytiškumu domisi labai abstrakčiai. Jiems kur kas įdomesni yra klausimai, susiję su jų kūno pokyčiais ir su žmogaus atsiradimu. Todėl tėvams ir lytiškumo ugdymo mokytojams labai svarbu patiems gerai pažinti, gerbti ir branginti savo kūną ir jo funkcijas, kad ne tik žodžiais, bet visu savo elgesiu perduotų pagarbą ir savivertės jausmą. Kartais ir mažesniems vaikams dėl įvairios patirties, bendravimo su vyresniais paaugliais ar televizijos ir interneto poveikio kyla visokių minčių ir klausimų.
Nuo 14 metų paaugliams lytiškumas darosi vis svarbesnis. Ir tik nuo šio meto lytiškumo ugdytojams yra verta su paaugliais pradėti diskusiją apie lytinius santykius, pasiruošti atsakyti į keisčiausius ir nepatogiausius jų klausimus, neišsigąsti skeptiškumo ir prieštaravimų. Išklausyti, kelti klausimus, palydėti svarstymuose ir padėti rasti atsakymus. Kalbėti tiksliai, atvirai ir aiškiai.
Lytinis švietimas - tai amžių atitinkantis mokymas apie lytiškumą ir santykius, suteikiantis mokslu grįstos ir objektyvios informacijos bei įgūdžių, padedančių suvokti savo lytiškumą, juo džiaugtis, kurti saugius ir pilnaverčius santykius, prisiimti atsakomybę už savo bei kitų reprodukcinę sveikatą ir gerovę. Vaikui augant formuojasi jo įgūdžiai, vertybės ir nuostatos apie žmogaus kūną, santykius ir lytiškumą, todėl svarbu, kad vaikai ir paaugliai gautų teisingą, mokslu grįstą informaciją apie lytiškumą.
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, kurią DELFI užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, atskleidžia visuomenės nuomonę apie lytinį švietimą. Dauguma (69 proc.) lietuvių mano, kad lytinis švietimas mokymo įstaigose turėtų būti privalomas, tačiau 46,4 proc. įsitikinę, kad informaciją apie lytinį švietimą vaikai turėtų gauti iš tėvų. Gydytojos ginekologės Vaivos Eringytės nuomone, vaikus šviesti turi ir tėvai, ir pedagogai.
Apklausa taip pat parodė, kad 39,2 proc. respondentų mano, kad vaikų lytinis švietimas turėtų būti pradedamas nuo 10-15 metų, 30,7 proc. mano, kad nuo 7-9 metų. 14,5 proc. apklaustųjų pasisakė už lytinį švietimą nuo 5-6 metų, 4,9 proc. - nuo 16-17 metų. Tyrimo autorių teigimu, jaunesnį vaikų amžių (iki 9 m.) dažniau įvardijo jaunesnio amžiaus respondentai (iki 35 m.), aukštesnio išsimokslinimo, didmiesčių gyventojai.
Kalbant apie informacijos šaltinius, 46,4 proc. respondentų mano, kad vaikai turėtų gauti lytinį švietimą iš tėvų, 35,1 proc. pirmenybę teikia pedagogams. 5,7 proc. nurodė, kad tuo turi užsiimti gydytojai, 4,2 proc. mano, kad vaikai gali gauti informacijos iš literatūros. Tyrimo rengėjai pastebi, kad tėvus, kaip informacijos šaltinį, dažniau įvardijo moterys, 26-35 m. amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didmiesčių gyventojai. Pedagogus - vyrai, 36-55 m, žemesnių pajamų, kaimo vietovių gyventojai.
Dauguma (69 proc.) apklaustųjų įsitikinę, kad lytinis švietimas mokyklose turėtų būti privalomas, 13,8 proc. mano, kad ne. 17,2 proc. respondentų į šį klausimą neturėjo atsakymo. Už privalomą mokymą dažniau pasisako 26-45 m, aukštesnio išsimokslinimo, didmiesčių gyventojai. Vyrai šiuo klausimu dažniau nurodė neturintys nuomonės.
Gydytoja ginekologė Vaiva Eringytė pabrėžia, kad „Visi teisūs. Ir tėvai, ir pedagogai turi šviesti, ir nuo 5 iki 6 metų, ir nuo 7 iki 9 metų, ir nuo 10 iki 15 metų. Mokiniai Lietuvoje ir yra šviečiami - tiek namuose, tiek mokykloje“. Ji primena, kad mokyklose lytinio švietimo mokoma vadovaujantis Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa, kuri integruota į kitas pamokas. „Seksualinis švietimas - procesas, neatsiejamas nuo viso žmogaus vystymosi. Manyčiau, kad atskiros pamokos nereikėtų, nes jos nebūtų kam dėstyti, ji būtų akcentuota į patį lytinio akto procesą ir mūsų mokykloms būtų netinkama“, - kalbėjo ginekologė.
V. Eringytės nuomone, Lietuvoje situacija jaunimo lytiniame švietime nebloga. „Lietuvoje dar neturime problemų, kurias turi pasaulis. Liberalizmas mums siūlo šiuo keliu eiti. Mes norime prieš juos atsilaikyti, nes jie, manyčiau, laužytų mūsų kultūros jaunus žmones“, - mano gydytoja. Be to, sako ji, vaikai informacijos gauna ir iš žiniasklaidos.
Lytinio švietimo nereikėtų tapatinti su lytiniais santykiais. Reikia, kad klausimus užduodantys vaikai gautų jų amžiui tinkamus atsakymus, tačiau perteklinė informacija tikrai nėra reikalinga. Ikimokyklinio amžiaus vaikams svarbiausia žinoti visų kūno dalių (tad lytinių organų taip pat) pavadinimus ir suprasti jiems aktualias funkcijas.
Mergaičių lytinis brendimas dažniausiai prasideda 10-11-aisiais gyvenimo metais, o berniukų - 11-12-aisiais. Šie procesai lydi kūno pokyčius ir intensyvėjančią domėjimąsi lytiškumu.
Lytinio ugdymo esmė skiriasi nuo švietimo tuo, kad vaikams informacija pateikiama pritaikyta pagal jų raidą ir brandą, amžiui tinkamais metodais. Tai padeda vaikams suprasti savo kūną, jo funkcijas ir atsiriboti nuo klaidingų sampratų.
Daugelyje šalių reikšminga socialinė problema tebeišlieka paauglių nėštumas. Teigiama, kad situacija Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, gerėja. Tai siejama su ekonomine pažanga, kai mažėja pastojančių merginų, priklausančių socialinės atskirties grupėms. Pastaruoju metu opiomis problemomis tapo apnuogintų kūno dalių nuotraukų siuntinėjimas žinutėmis tarp paauglių (angl. sexting) ir iš to kylantys užgauliojimai joms plačiai paplitus.
Istoriškai, iki seksualinės revoliucijos pradžios, aptarinėti seksualinius klausimus buvo tabu. XIX a. pabaigoje progresyvus judėjimas pristatė lytinį švietimą kaip socialinę higieną JAV mokyklose. XX a. 7-ajame dešimtmetyje, išaugus paauglių merginų nėštumui, pradėtos lytinio švietimo programos ne vienoje Vakarų šalyje, kurios susidūrė su pasipriešinimu. XX a. 9-ajame dešimtmetyje pradėtas propaguoti saugus seksas po lytiškai plintančių ligų epidemijos.
Lytiškumas - tai esminis asmens aspektas, apimantis lyties tapatybės, lyčių vaidmenų, seksualinės orientacijos, intymumo, malonumo ir reprodukcijos aspektus. Lytiškumo ugdymo ekspertai akcentuoja poreikį ugdyti sąmoningą asmenybę, gebančią suprasti savo prigimtį, atpažinti poreikius ir puoselėti pagarbų santykį su savimi ir aplinkiniais.
Lytinis auklėjimas - tai pedagoginės veiklos procesas, siekiant ugdyti dorovines asmenybės savybes ir nuostatas, lemiančias teigiamą vienos lyties požiūrį į kitą. Jo pagrindinis tikslas - valios, „kūno paklusnumo sielai tradicijos“ ugdymas. XX a. pradžioje Lietuvoje daugiausia šia tema spaudoje pasisakydavo dvasininkai, skatinę tėvus skirti daugiau dėmesio vaikų lytiniam auklėjimui ir raginę jaunimą gręžtis nuo ištvirkimo.
XX a. pradžioje Europos ir Š. Amerikos mokslininkai bei pedagogai, kaip F.W. Foerster, J. Gobis, P. Maldeikis, laikėsi griežtų nuostatų prieš lytinį švietimą, įžvelgdami jame didesnio palaidumo galimybę. Jie pabrėžė valios ugdymo svarbą, kaip pagrindinį veiksnį lytiniame auklėjime.
Lytinis švietimas - tai pedagoginės veiklos procesas, kuriuo siekiama supažindinti su žmogaus anatominėmis-fiziologinėmis lyties problemomis, lyties higiena, lytinio gyvenimo psichohigiena, lytiškai plintančių ligų ir AIDS profilaktika. Pagrindinis jo principas - žinių suteikimas. Lytinio švietimo atsiradimo XX a. pradžioje priežastys buvo gamtos mokslų paplitimas, kova su lytiškai plintančiomis ligomis bei prostitucija.
Analizuojant Lietuvos švietimo sistemą reglamentuojančius dokumentus, lytinio ugdymo klausimas nėra tiesiogiai liečiamas, nors kalbama apie dorinį ugdymą ir sveikos gyvensenos puoselėjimą. LR Švietimo įstatymas įteisina moksleivių lytinį ugdymą, tačiau Švietimo ir mokslo ministerija suteikia leidimus mokyklose naudotis verstiniais vadovėliais bei knygomis, kuriose, prisidengus lytinio auklėjimo pavadinimu, atvirai kalbama apie lytinį švietimą.
Galima teigti, kad nei lytinis auklėjimas, nei lytinis švietimas, vykdomi atskirai, negali laiduoti, kad bus pasiektas pagrindinis lytinio ugdymo tikslas. Tikslingai derinant žinių teikimą apie lytinius klausimus („kontroliuojamas lytinis švietimas“) su aukštų moralinių ir dorovinių vertybių ugdymu vaikų ir jaunimo sąmonėje („lytinis auklėjimas”), galima tikėtis teigiamų rezultatų ugdant visavertę asmenybę.
Lytinio ugdymo ekspertė ramiai, jautriai, profesionaliai ir šmaikščiai gvildena su lytiškumu susijusias temas, siekdama įkvėpti pokalbiui apie lytiškumą. Tai svarbu, kad mokėtume ir mokytume pasirinkimus, susijusius su lytiškumu, priimti sąmoningai, apgalvotai, rūpinantis savimi ir kitu.
Kaip kalbėtis su savo vaiku apie sveiką seksualinį elgesį | Vaikų konsultavimas
Vieno užsiėmimo suaugusiems trukmė 2 valandos. Kaina 400 EUR. Mokymai apima temas: kaip jau ankstyvame amžiuje padėti vaikui suprasti savo kūną ir jo ribas, kaip kalbėti apie lytiškumą natūraliai, neperkraunant informacija, bet ir nepraleidžiant svarbiausių dalykų, kaip užtikrinti, kad vaikas žinotų, kaip saugoti savo kūną ir gerbti kitų.
Individualios konsultacijos - tai valandos susitikimas su šeimomis: mamomis, tėčiais ir/ar globėjais. Saugioje ir profesionalioje aplinkoje aptariama situacija, ieškoma atsakymų į kylančius klausimus. 60 min. konsultacijos kaina 60 EUR.
Verslui siūlomos interaktyvios lytiškumo ugdymo pamokos, kurios padeda komandai stiprėti, įveikiant nejaukumą, priimant patirčių skirtingumą ir puoselėjant tarpusavio empatiją. Taip pat siūlomi seminarai apie tai, kaip užtikrinti, kad darbo aplinka būtų ne tik saugi, bet ir lygiavertė skirtingoms lytims, kaip atpažinti ir mažinti nesąmoningus lyčių stereotipus.
Pateikiami duomenys atspindi reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos rezultatus, atliktos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ DELFI portalo užsakymu 2023 m. rugsėjo 18-24 d. Tyrime dalyvavo 1007 respondentai nuo 18 iki 75 metų. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
