Nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pradžios, ypač mokymo reikmėms, labai stigo knygų. Dėl knygų trūkumo, jau 1919 m. buvo pastebima didelė problema. Siekiant apmalšinti knygų badą, nuo 1919 m. buvo sudarinėjamos specialios „vaikų literatūros gaminimo“ programos. Taip pat buvo siūlomi įvairūs kiti būdai, kaip paskatinti vaikų knygų kūrybą. 1920 m. sumanyta skelbti vaikų literatūros konkursą, kuris padėtų išjudinti vaikų knygų kūrybą. Lietuvių meno draugijos literatūros sekcija pavedė P. Mašiotui ir Juozui Tumui (Vaižgantui) pateikti tokio konkurso projektą. Nors šis konkursas nebuvo surengtas, idėja retsykiais iškildavo.

Viena iš tokių iniciatyvų buvo 1933 m. įsteigta kasmetė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus premija vaikų ir jaunimo literatūros kūriniams. Lietuvos Raudonasis Kryžius premiją įsteigė vadovaudamasis šios organizacijos tikslu - „kelti ir turtinti lietuvių tautoje aukšto humaniškumo bei kilnaus dorovingumo idėjas“. Premija buvo įkurta norint „paskatinti ir viešai pažymėti kylančias mūsų tautoje dorovines ir aukšto žmoniškumo idėjas, ypač kiek jos pasireiškia jaunimui teikiamoje literatūroje“. Ji numatyta skirti kiekvienų metų gruodžio mėnesį „už pripažintą tinkamą premijai dailiosios ir pamokomosios literatūros veikalą, išėjusį iš spaudos per premijos metus“.

Raudonojo Kryžiaus premija buvo sutikta pritariamai, su pasiūlymais ir pageidavimais. „Vairo“ žurnalo autorius Teodoras Šuravinas 1935 m. rašė: „Prie vaikų knygų derliaus padidinimo prisidėjo, be abejo, ir labai girtinas ir sveikintinas Raudonojo Kryžiaus valdybos nutarimas skirti kasmet už geresnę knygą 1000 Lt premiją“. Liudas Gira „Literatūros naujienose“ 1935 m. pabrėžė, jog originalioji lietuvių vaikų ir jaunimo literatūra „tepradėjo taip regimai tarpti, kaip ant mielių augti tik nuo Raudonojo Kryžiaus premijos paskyrimo metų“. Lietuvių vaikų literatūros augimo „žymiausia iš išorinių ir materialinių priežasčių“ Bernardas Brazdžionis laikė Raudonojo Kryžiaus premiją. Šią premiją svarbiausia to meto premija už kūrybą vaikams“ ją įvardijo ir šiuolaikinis literatūrologas Kęstutis Urba.

Pastebimą originaliosios vaikų literatūros ir knygos ūgtelėjimą, jų plėtojimąsi antrajame Lietuvos valstybės dešimtmetyje lėmė įvairūs veiksniai. Tarp jų - tuolaik šioje literatūros srityje atsiradęs visas būrys talentingų rašytojų, kurie ir laimėjo daugiausia Raudonojo Kryžiaus premijų. Tačiau ši premija su kitais impulsais neabejotinai žadino ir rašytojų, ir leidėjų kūrybinį bei materialinį suinteresuotumą. Be to, ją skiriant, buvo atidžiau peržiūrima, sumuojama ir vertinama lietuvių vaikų ir jaunimo grožinės literatūros metų produkcija.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus premijos laureatai

Vis dėlto Raudonojo Kryžiaus premija 1933-1939 m. buvo skiriama tik už išleistas originaliosios vaikų ir jaunimo grožinės literatūros knygas. Šią premiją (500 Lt) 1933 m. gavo Petras Babickas už apysaką Murziukas, 1934 m. (1000 Lt) - Stepas Zobarskas už apsakymų rinkinį Ganyklų vaikai, 1935 m. - Vytautas Tamulaitis už apysaką Skruzdėlytės Greitutės nuotykiai; 1936 m. šia premija įvertinta Vytės Nemunėlio (B. Brazdžionio) eilėraščių knyga Kiškio kopūstai, 1937 m. - Kazio Binkio poemėlė Kiškių sukilimas, 1938 m. - P. Mašioto atsiminimai Ir aš mažas buvau ir 1939 m. (2000 Lt) - S.

Premijos skyrimo komisija (paprastai iš 5 asmenų) skelbta viešai, kartais, kaip pageidauta, į ją įtraukiant ir pedagogų. Nuolatinis komisijos pirmininkas (iki 1938 m.) buvo Raudonojo Kryžiaus valdybos atstovas dr. A. Petrikas, nariai (kelerius metus ar kartą) - P. Babickas, L. Gira, Kostas Korsakas, Jonas Kossu-Aleksandravičius, Ignas Malinauskas, Antanas Miškinis, Motiejus Miškinis, V.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus premija buvo atgaivinta 1946 m. Vokietijoje, Tiubingene, po pirmojo lietuvių rašytojų suvažiavimo. Lietuvoje iki 1936 m. Raudonojo Kryžiaus premija originaliajai vaikų ir jaunimo grožinei literatūrai buvo vienintelė. Paskui (nuo 1936 m.) „Sakalo“ leidykla pasiskelbė įsteigusi tris literatūros premijas. Vieną iš jų (trečiąją, 500 Lt) numatė skirti savo išleistai geriausiai metų vaikų ir jaunimo knygai. Tokia premija 1936 m. įvertinta Bronės Buivydaitės apysaka Auksinis batelis.

Dažnai metinėje vaikų literatūros ir periodikos apžvalgoje nurodoma, kad daugiausia leidžiama grožinių knygų. Jos „favorizuojamos“ skiriant Raudonojo Kryžiaus premiją. Tuo tarpu jau 1935 m. prasitariama apie kitą tokią pat premiją „gamtos populiarinimo pritaikomosios grožinės literatūros veikalams“. Nurodomas ir jai tinkamas kūrinys. 1937 m. nusiskųsta, kad neatsiranda tokios organizacijos, kuri mokslo populiarinimo literatūrai skirtų specialią premiją ir taip skatintų ją augti. Juo labiau kad mokslo populiarinimo literatūra buvo įtraukta į mokyklų programas.

Šiuolaikinės vaikų literatūros premijos Lietuvoje

Premijos vaikų ir jaunimo literatūrai - svarbus tarpukario Lietuvos literatūrinio gyvenimo reiškinys. Vaikų literatūros premija - tai literatūrinė premija, skiriama rašytojams už ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų literatūros kūrinius, taip pat kultūros, švietimo darbuotojams ar asmenims už reikšmingiausius darbus populiarinant vaikų literatūrą. Premiją 2004 m. įsteigė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

Premijos tikslas - skatinti vaikų literatūros kūrybą, knygų skaitymą, ugdyti vaikų estetines, bendražmogiškąsias ir pilietines vertybes, skleidžiant naujas, originalias kūrybos iniciatyvas. Premijos dydis - 100 minimalių gyvenimo lygių, mokama iš valstybės biudžeto lėšų. Premijomis siekiama skatinti meniškai vertingos lietuvių grožinės vaikų literatūros leidybą, kokybiškus vertimus, iliustracijas, pažintinę literatūrą bei vaikų literatūros tyrimus, sklaidą ir skaitymo skatinimo iniciatyvas. Taip pat norima padėti pedagogams, bibliotekininkams bei tėvams orientuotis leidybos procesuose, atrasti vertingas ir tinkamas knygas.

Premijų laimėtojai apdovanojami Tarptautinės vaikų knygos dienos šventės metu. Laureatams teikiami diplomai, piniginiai prizai, dovanos.

IBBY Lietuvos skyrius pirmąją premiją už geriausią metų knygą vaikams ir paaugliams įsteigė 1993 metais. Dabar premija pavadinta lietuvių vaikų literatūros tėvo Prano Mašioto vardu. Vaikų literatūros premija, Lietuvos rašytojams skiriama premija už literatūros kūrinius vaikams, literatūros vaikams populiarinimą ir sklaidą.

2004 m. įsteigė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Premijos tikslas - skatinti Lietuvos rašytojus kurti knygas vaikams, įvertinti švietimo, visuomeninių ar privačių įstaigų ir asmenų indėlį populiarinant vaikų literatūrą, ugdant estetines, bendras žmogiškąsias ir pilietines vertybes, skleidžiant kūrybos originalias iniciatyvas. Kandidatūras premijai gauti gali siūlyti asociacijos, švietimo įstaigos, švietimo įstaigų steigėjai, kiti juridiniai asmenys.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje kasmet apdovanojami Vaikų literatūros premijos laureatai. Šiemet premija skirta Kauno rajono Lapių pagrindinės mokyklos bibliotekininkei Kristinai Brazauskienei ir rašytojui Mariui Marcinkevičiui. M. Marcinkevičiaus kūryba įvertinta už istorinių ir pilietinių temų brandų ir įtaigų plėtojimą vaikų literatūroje, tuo metu, K. Brazauskienei premija skiriama už nuopelnus populiarinant vaikų literatūrą ir skaitymą. Pasak ministerijos, K. Brazauskienės iniciatyva Lapių pagrindinėje mokykloje vyksta daug vaikams skaitymo skatinimo renginių, akcijų, integruotų pamokų. Laureatė taip pat yra Tarptautinės mokyklų bibliotekininkų asociacijos konferencijų dalyvė, inicijuoja nemažai renginių ne tiktai savo mokykloje, bet ir Lietuvoje, jos mokiniai dalyvauja ir tarptautiniame projekte.

Gydytojas M. Marcinkevičius, kaip rašytojas debiutavęs 2016 metais, anot ministerijos, šiuo metu laikomas vienu ryškiausių vaikų literatūros kūrėjų Lietuvoje. Ne viena autoriaus knyga nominuota ar apdovanota svarbiomis premijomis, kūryba pelnė apdovanojimus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, knygos išverstos į 25 kalbas.

Vaikų literatūros premiją 2004 metais įsteigė Švietimo ir mokslo ministerija. Premija teikiama kasmet, minint Tarptautinę vaikų knygos dieną. Ja norima paskatinti kokybiškų kūrinių vaikams ir paaugliams atsiradimą, įvertinti švietimo, visuomeninių ar privačių įstaigų, asmenų indėlį populiarinant vaikų literatūrą, ugdant estetines, bendražmogiškas ir pilietines vertybes, skleidžiant originalias iniciatyvas. Šios premijos laureatais yra tapę Kęstutis Kasparavičius, Vytautas V. Landsbergis, Vytautė Žilinskaitė, Ramutė Skučaitė, Violeta Palčinskaitė, Ignė Zarambaitė, dailininkė Zofija Vainilaitienė, Tomas Dirgėla, Justinas Žilinskas, Eglė Baliutavičiūtė ir daugelis kitų vaikų literatūros rašytojų, skaitymo skatintojų ir populiarintojų.

tags: #vaiku #literaturos #premija

• Vaikų literatūra su Justinu Marcinkevičiumi
• Vaikų dantukų higiena
• Pogimdyvinė depresija tėvams
• Barbie lėktuvai ir žaidimai
• Viskas apie nėštumo testus