Limfoma - tai limfinės sistemos, kurią sudaro limfmazgiai bei juos jungiantys limfiniai takai, skirti natūraliai organizmo apsaugai nuo infekcijos, vėžys. Tai vienas iš kraujo vėžio tipų, kuris gali pasireikšti tiek vaikams, tiek suaugusiems. Kasmet Lietuvoje limfoma suserga apie 500 naujų pacientų, o pasaulyje ši liga kasmet nusineša daugiau nei 200 000 gyvybių. Dėl visuomenės senėjimo piktybinių ligų kreivė neišvengiamai kyla į viršų, tad ir susirgimų limfoma skaičius didėja.
Nors pasaulio mokslininkai nuolat atlieka tiriamuosius darbus, skirtus limfomų priežastims atrasti, jos vis dar nežinomos. Limfoma, kaip ir kiti piktybiniai navikai, nėra infekcinė liga ir nuo kito žmogaus ja neužsikrečiama. Tačiau yra tam tikrų rizikos veiksnių, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį: jonizuojančios radiacijos poveikis, imuninės sistemos prislopinimas (įgimtas ar įgytas, pavyzdžiui, ŽIV ar Epšteino-Baro virusas). Taip pat grėsmė yra didesnė tiems, kurių artimieji giminaičiai sirgo kraujo ligomis, kurie turi imunodeficitines būkles ar yra po kitų onkologinių ligų gydymo. Rūkantiems, dirbantiems su tam tikromis cheminėmis medžiagomis, patyrusiems radioaktyvią spinduliuotę ar esant užsitęsusiam uždegiminiam procesui limfmazgyje taip pat didėja rizika.
Pagrindiniai vaikų limfomos simptomai
Pirmieji limfomos požymiai dažnai būdingi daugeliui susirgimų, todėl vos tik juos pajutę, retas kuris skubame pas medikus. Prarastas budrumas, o neretai ir žinių stoka, suteikia ligai galimybę pažeisti ne vieną organizmo sritį ar organą. Vaikų hematologė Izolda Krivienė tvirtina, jog kuo daugiau žmonės sužino apie limfomą ir jos simptomus, tuo drąsiau ir anksčiau kreipiasi į medikus.
Vienas dažniausių ir pirmųjų limfomos požymių - padidėję limfmazgiai. Tai gali būti kaklo, pažastų, kirkšnies ar kitose kūno vietose atsirandantys neskausmingi, kieti, nepaslankūs guzeliai. Mažesniems vaikams juos dažniausiai myluodami, prausdami, rengdami aptinka patys tėveliai. Gydytoja perspėja, jog tai ganėtinai klaidinantis simptomas, nes kol vaikui neskauda padidėjusio limfmazgio, jis pats gali jo nė nepastebėti. Jei limfmazgiai padidėja esant uždegiminiam procesui, pavyzdžiui, peršalimui, tai vertinama kaip natūrali reakcija ir tyrimai dėl limfinės sistemos vėžio nėra atliekami. Visgi jų poreikis atsiranda, kai limfmazgio padidėjimas išlieka nebūdingai ilgai ir pacientui nėra nustatyti kiti peršalimo simptomai.
Kiti galimi simptomai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį:
- Stiprus prakaitavimas arba karščiavimas, ypač nakties metu.
- Nepalaužiamas viso kūno niežulys.
- Apetito netekimas, svorio kritimas arba nuovargis.
- Pasikartojantis kosulys arba dusulys (ypač jei limfmazgiai padidėję tarpuplautyje).
- Pilvo skausmas (susijęs su kepenų bei blužnies padidėjimu).
- Kartais vaikams apčiuopiamas darinys pilvo srityje.
Dėl padidėjusių tarpuplaučio limfmazgių gali atsirasti kosulys arba kvėpavimo sutrikimai. Kepenų bei blužnies padidėjimas susijęs su pilvo skausmais. Jeigu Jūsų vaikui atsirado minėtų simptomų, turite neatidėliodami kreiptis į gydytoją, tačiau nereikia pulti į paniką - yra daug ligų, kurioms būdingi panašūs simptomai.
Limfomos tipai ir diagnostika
Limfomos skirstomos į dvi pagrindines rūšis: Hodžkino ir ne Hodžkino. Kasmet Lietuvoje jomis suserga 7-8 vaikai. Vaikų limfomos dažniausiai esti ūmios ir agresyvios, todėl brangi kiekviena diena.
Limfomos diagnozė patvirtinama atliekant audinių biopsiją. Tai procedūra, kurios metu paimamas audinio gabalėlis (dažniausiai limfmazgis), vėliau tiriamas mikroskopu. Šio tyrimo rezultatai itin svarbūs, kadangi nuo limfomos tipo bei stadijos priklauso ir jos gydymas.
Be biopsijos, limfomos tipui nustatyti atliekama imunohistocheminė analizė, genetiniai bei molekuliniai tyrimai. Ligos stadija dažniausiai įvertinama atlikus pozitronų emisijos tomografiją (PET), o tam tikriems tipams gali būti atliekami ir kiti tyrimai, pavyzdžiui, kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinis rezonansas (MR).
Vaikų limfomos gydymas
Kiekvienas iš limfomos tipų skirtingai reaguoja į gydymo procesą, todėl jis parenkamas nevienodai. Ligos stadija lemia išplitimą ir gydymo prognozę: nuo jos priklauso, ar limfoma yra lokalizuota, ar aptinkama ir kitose kūno vietose.
Limfomai gydyti gali būti naudojama chemoterapija, radioterapija, imunoterapija bei kamieninių ląstelių transplantacija. Gydymo planas parenkamas atsižvelgiant į konkretaus paciento unikalią situaciją: limfomos tipą, stadiją, agresyvumo laipsnį, paciento funkcinę būklę, amžių bei genetinius, molekulinius veiksnius.
Hematologė Izolda Krivienė akcentuoja, kad vaikų limfomos yra ūmios ir agresyvios, todėl gydymui svarbi kiekviena diena. Laiku pradėtas chemoterapinis gydymas nėra ypatingai ilgas ir toksiškas. Jeigu liga nustatoma ankstyvoje stadijoje, pasveiksta 9 iš 10 vaikų. Netgi kai liga nėra visiškai išgydoma, šiuolaikinis gydymas leidžia kontroliuoti ligą ilgus metus.
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, taikomi vis pažangesni ligų diagnozavimo bei gydymo būdai. Naudojami tie patys gydymo protokolai, bendraujama su Europos šalyse esančiomis onkologinėmis klinikomis. Gydymo efektyvumas labai priklauso nuo vėžio ląstelių tipo, ligos stadijos, bendros sveikatos būklės.
Hodžkino limfoma vaikams: simptomai, diagnozė ir gydymas | Sir Ganga Ram ligoninė
Svarbu atkreipti dėmesį, kad vaikai, sergantys onkologine liga, didžiąją laiko dalį praleidžia ligoninėje, todėl sumažėja draugų ratas ir trūksta bendravimo su jais. Jeigu tik sveikata leidžia, vaikas turėtų toliau lankyti mokyklą, kad draugai padėtų išvengti užsisklendimo savyje. Klasės draugų palaikymas, psichologo pagalba yra gyvybiškai būtini tinkamam gydymui ir geresniems rezultatams užtikrinti.
Statistika ir prognozės
Šiuo metu Lietuvoje piktybine limfoma serga apie 7500 žmonių. Kasmet įvairių rūšių limfoma suserga apie 500 naujų pacientų. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro tyrimų rezultatai parodė, jog per paskutinius 15 metų sergančiųjų kraujo vėžiu išgyvenamumas Lietuvoje gerėjo. Efektyvi biologinė terapija tapo prieinama didžiajai daliai sergančiųjų limfoma, o tai padėjo ženkliai pagerinti gydymo rezultatus.
Gydant dažniausiai pasitaikančią limfomos rūšį - difuzinę didelių B ląstelių limfomą - darbingo amžiaus pacientų iki 60 metų grupėje pasveikimo tikimybė jau viršija 80 proc. I-os ar II-os stadijos Hodžkino limfomos išgyvenamumas yra daugiau nei 90 proc. III-ios ir IV-os stadijos išgyvenamumas siekia apie 70-80 proc.
Nors gydant išplitusią limfomą neretai prireikia ir kaulų čiulpų transplantacijos, kuri yra dar vienas šansas pasveikti, svarbu nepamiršti, kad kiekvienas iš mūsų galime tapti potencialiais kaulų čiulpų ar kraujo donorais ir suteikti dar vieną šansą gyventi.
