Žiema - metas, kai sloga, kosulys ir pakilusi temperatūra tampa beveik neišvengiami, ypač šeimose, auginančiose darželinukus. Vos vaikui pasijutus geriau, tėvams kyla natūralus klausimas - ar jau galima grįžti į darželį, ar dar reikėtų palaukti? Skubėjimas kartais suprantamas, tačiau vaiko sveikata ir kitų vaikų saugumas visada turėtų būti svarbiausi.
Kada vaikas jau gali grįžti į darželį?
„Džiaugsmo klinikos“ gydytoja Justina Aleksaitė pabrėžia, kad vien tik simptomų sumažėjimas dar ne visada reiškia, jog vaikas jau visiškai pasveiko. Vaikas gali lankyti darželį tuomet, kai nebėra karščiavimo, pagerėjusi bendra savijauta, sumažėję ūmūs simptomai, o vaikas jaučiasi pakankamai gerai dalyvauti dienos veiklose.
Tai reiškia, kad vaikas:
- Neturi temperatūros.
- Nėra vangus ar irzlus.
- Gebėja aktyviai žaisti, valgyti, dalyvauti užsiėmimuose.
- Nebeturi ryškių ūmių ligos simptomų.
Svarbu suprasti, kad grįžimas į darželį per anksti gali ne tik užkrėsti kitus vaikus, bet ir pailginti paties vaiko sveikimo laiką. Organizmui reikia laiko pilnai atsigauti.
O jei kyla abejonių?
Ne visada lengva nuspręsti, ar vaikas jau pasiruošęs grįžti į kolektyvą. Tokiais atvejais ypač praverčia greita gydytojo konsultacija. Jei kyla klausimų ar abejonių, padėti gali „Lietuvos draudimo“ mobilioji programėlė, kurioje patogiai užsiregistruosite pas gydytojus, galėsite pasirinkti gyvą arba nuotolinę konsultaciją, viską atliksite neišeidami iš namų. Tai itin naudinga situacijose, kai sprendimus reikia priimti greitai, o vaiko savijauta kelia nerimą.
Gydytojo konsultacija - greičiau ir patogiau. „Lietuvos draudimas“ šiuo metu vykdo privataus sveikatos draudimo kampaniją, kurios pagrindinė žinutė: „Neturite kantrybės laukti? Su „Lietuvos draudimo“ sveikatos draudimu gydytojus galite pasiekti greičiau ir patogiau.“ Turint šį draudimą: daugelį kasdienių ligų ir sveikatos klausimų galima spręsti nuotoliniu būdu, konsultacijos yra tokios pat kokybiškos ir efektyvios, kaip ir tiesioginiai vizitai, su šeimos gydytoju galima pasikonsultuoti 7 dienas per savaitę. Tai ypač aktualu keliaujant į užsienį ar susidūrus su netikėtais sveikatos sutrikimais, kai greita pagalba tampa itin svarbi.
Svarbiausia - vaiko gerovė
Kiekvienas tėvas nori kuo greičiau grįžti į įprastą ritmą, tačiau kantrybė ligos metu - investicija į vaiko sveikatą. Pirmieji mėnesiai vaikui pradėjus lankyti darželį gali tapti nemenku išbandymu visai šeimai. Daugelis tėvų pastebi, kad vos mažylis pradeda eiti į kolektyvą, iškart ima dažnai sirgti, o kartu virusus parsineša ir į namus. Pasak specialistų, tai natūralus procesas, tačiau tinkamai pasirūpinus higiena, mityba ir stiprinant imunitetą, riziką galima sumažinti.
„Labai dažnai susiduriame su situacijomis, kai sergantis vaikas užkrečia visą šeimą. Priežastys akivaizdžios - artimas kontaktas, bendrai naudojami daiktai, taip pat nuovargis ir stresas, kurie silpnina imuninę sistemą. Tėvai, slaugantys sergantį vaiką, patiria didelį fizinį ir emocinį krūvį, todėl tampa lengvesniu taikiniu virusams. Pavyzdžiui, neseniai konsultavau vyresnio amžiaus moterį, kuri ieškojo vaistų ir papildų imunitetui stiprinti savo anūkams ir jų tėvams. Ji pasakojo, kad jauna šeima, vos pasveikusi po vieno viruso, netrukus susirgo dar kartą“, - aiškina vaistininkė Kristina Šnirpūnienė.
Pasak jos, siekiant išvengti ligų grandinės, svarbu užtikrinti elementarią higieną: vaikas turėtų naudotis atskirais indais, rankšluosčiu, reguliariai plauti rankas, vėdinti patalpas. Taip pat galima pasitelkti eterinius aliejus, pavyzdžiui, arbatmedžio ar eukalipto, kurie padeda išvalyti orą.
„Jei vienas iš tėvų serga onkologine liga, vartoja imunosupresantus ar susiduria su kitomis imunitetą silpninančiomis būklėmis, rekomenduoju būti ypač atsargiems. Tokiais atvejais, prižiūrint sergantį vaiką, svarbu dėvėti medicininę kaukę, dažnai plauti rankas ir, jei įmanoma, miegoti atskirame kambaryje“, - sako K. Šnirpūnienė.
Sustiprinti vaiko organizmą
Pirmiausia, reikėtų iš anksto pasirūpinti vaiko sveikata ir imuninės sistemos stiprinimu. Vaistininkė išskiria keletą esminių aspektų, padedančių mažinti ligų riziką.
„Labai svarbu išmokyti vaiką higienos pagrindų. Čiaudėti ir kosėti reikėtų į alkūnę, rankas plauti ne tik prieš valgį, bet ir po buvimo lauke. Suslogavus išskyras iš nosies - ne nulaižyti ar nusivalyti ranka, o išpūsti į vienkartinę nosinaitę ir ją išmesti į šiukšlių dėžę. Taip pat būtina tinkamai rūpintis dantukais - kariesas gali tapti infekcijos židiniu. Iki 7-8 metų vaikai dantis turėtų valytis kartu su tėvais, kurie užtikrintų, kad procedūra atliekama tinkamai“, - pataria K. Šnirpūnienė.
Ne mažiau svarbi ir visavertė mityba. Vaistininkė pabrėžia, kad nors daugelis tėvų linkę pasikliauti multivitaminais, pagrindinį dėmesį reikėtų skirti subalansuotai mitybai. Pakankamas vitamino D, geležies ir skaidulų kiekis organizme padeda stiprinti imuninę sistemą. Ypatingai svarbi gera žarnyno mikroflora, todėl vaiko racione turėtų būti raugintų produktų - raugintų kopūstų, natūralaus jogurto ar kefyro.
„Grūdinimas ir aktyvus laisvalaikis taip pat turi lemiamą reikšmę vaiko sveikatai. Kasdien bent dvi valandas praleistos gryname ore padeda organizmui prisitaikyti prie temperatūrų pokyčių, gerina kraujotaką ir mažina infekcijų tikimybę. Vaiko organizmas ne tik pripranta prie temperatūros svyravimų, bet ir sudrėksta jo nosies gleivinė, todėl virusams sunkiau patekti į kvėpavimo takus. Svarbu, kad grūdinimas būtų nuoseklus - tegul tai tampa natūraliu kasdieniu įpročiu, pavyzdžiui, veido ir rankų prausimas vėsiu vandeniu ar vaikščiojimas basomis namuose. Įpročių nekeisti net ir vaikui suslogavus“, - rekomenduoja ji.
Anot K. Šnirpūnienės, nuolatinis namų aplinkos dezinfekavimas ir siekis ją paversti visiškai sterilia gali padaryti „meškos paslaugą“ imuninei sistemai. Perdėtas švarinimasis gali sutrikdyti natūralią organizmo apsaugą ir padidinti alergijų atsiradimo riziką.
„Kita vertus, jei vaikas auga namuose, kuriuose yra pelėsio, jei patalpose rūkoma ar šalia namų driekiasi greitkelis ar yra kitas objektas, didinantis oro taršą, tai taip pat gali skatinti alergijų bei lėtinių kvėpavimo takų ligų vystymąsi“, - atkreipia dėmesį ji.
Emocijos - imuniteto pagrindas
Neretai vaikų ligos yra susiję ne tik su virusais, bet ir su emocine jų būkle. K. Šnirpūnienė atkreipia dėmesį, kad mažyliai pirmus darželio metus patiria daug streso - nauja aplinka, atsiskyrimas nuo tėvų ir socialinių įgūdžių formavimasis gali daryti įtaką sveikatai.
„Yra atvejų, kai vaikai nesąmoningai serga dažniau, nes liga jiems tampa pretekstu likti namuose su tėvais, gauti daugiau dėmesio ir rūpesčio. Tokiu atveju svarbu ne tik rūpintis fizine sveikata, bet ir suteikti vaikui emocinį stabilumą. Reikėtų skatinti mažylį bendrauti, kalbėtis apie jo emocijas ir, jei reikia, padėti prisitaikyti prie darželio lėtesniu tempu“, - pažymi vaistininkė.
Tinkamas miego režimas taip pat yra esminis sveikatos aspektas. Moksliniai tyrimai rodo, kad nepakankamas miegas mažina organizmo atsparumą infekcijoms. Mažiesiems būtina miegoti pakankamai ilgai - 1-3 metų vaikams reikia 11-14 valandų miego per parą, o vyresniems vaikams - 10-13 valandų.
Papildus rinktis atsakingai
Tėvai dažnai ieško greito sprendimo imuniteto stiprinimui ir renkasi įvairius maisto papildus. Pasak K. Šnirpūnienės, nors rinkoje yra daugybė produktų su ežiuolės, propolio, šeivamedžio uogų, vitamino C, cinko ir kitų imunitetą stiprinančių medžiagų, juos reikėtų vartoti atsakingai.
„Ne visi papildai tinka mažiems vaikams - dauguma preparatų vartojami tik nuo dviejų metų, kai kurie gali sukelti alergines reakcijas arba būti nenaudingi, jei nėra trūkumo. Be to, jų nereikėtų vartoti be pertraukų ar derinti kelis skirtingus produktus vienu metu. Visuomet pirmiausia siūlau pasitarti su vaistininku ar gydytoju, ypač jei vaikas serga dažnai“, - įspėja vaistininkė.
Geriausia imuniteto stiprinimo priemonė - sveikas gyvenimo būdas, subalansuota mityba, pakankamas poilsis ir pozityvi emocinė aplinka. „Svarbiausia - kantrybė. Dažnos ligos darželyje yra normalus etapas, o tėvų užduotis yra ne tik apsaugoti vaiką, bet ir leisti jo imuninei sistemai stiprėti natūraliu būdu. Kai kurie tėvai, išsigandę dažnų ligų, nusprendžia nebeleisti vaiko į darželį. Tačiau svarbu suprasti, kad imuninei sistemai reikalingas kontaktas su aplinkos mikrobais, kad ji išmoktų juos atpažinti ir sunaikinti. Jei vaikas lieka namuose, tai nereiškia, kad jis „išaugs“ darželio ligas - tiesiog šie sirgimai gali persikelti į vėlesnį laikotarpį, pavyzdžiui, pradėjus lankyti mokyklą“, - reziumuoja K. Šnirpūnienė.
Stiprinkime vaikų imunitetą
Dažnos ligos darželyje ir kaip jų išvengti
Žaibiškai po vaikų grupes paplinta ir tokios ligos, kaip roto virusas, vėjaraupiai, akių uždegimas, pažymi vaikų ligų gydytoja, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos docentė dr. Sigita Burokienė. Vaikai lengvai užsikrečia tarpusavyje glaudžiai bendraudami, žaisdami tais pačiais žaislais. Gydytoja pritaria besipiktinantiems tėvams - laikydami sergančius vaikus namuose padėsite užkirsti kelią ligai plisti.
„Kiekviena liga turi savo laiką. Taigi kada vaikas jau gali grįžti į ugdymo įstaigą, priklauso nuo to, kokia liga jūsų vaikas sirgo“, - pažymi S. Burokienė ir pateikia trumpą atmintinę.
Kosulys ir sloga dar nieko nereiškia
S. Burokienė ramina tėvus sakydama, kad matoma sloga ir girdimas kosulys dar nebūtinai reikš, kad vaikas serga ir nuo jo galima užsikrėsti. „Sloga gali būti dėl labai įvairių priežasčių, pavyzdžiui, ji gali būti alerginė. O šaltuoju metų laiku skaidri sloga gali atsirasti dėl temperatūrų skirtumo - sloguojama, kai iš šalto oro patenkama į šiltas patalpas, - aiškina gydytoja. - Jeigu sloga nėra gausi, jei jai gydyti nereikia specifinės priežiūros, nėra kitų infekcinės ligos požymių, tai su tokia sloga vaikas gali eiti į darželį ar mokyklą.“
Dažnai, anot gydytojos, bijoma ir kosulio, tačiau šaltuoju metų laiku vaikai dažnai kosti, mat kosulys yra apsauginis refleksas. Kosulį gali sukelti temperatūrų skirtumas, sausos ir blogai vėdinamos patalpos. „Žinoma, tai yra vieni iš viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų, tad jei slogą ir kosulį lydi kiti infekcinės ligos simptomai, karščiavimas, tai jau aiškus virusinės infekcijos ženklas ir vaikas gali užkrėsti kitus, tad jam reikėtų pabūti namuose“, - sako S. Burokienė.
Karščiavimas - pagrindinis ženklas
Svarbiausia - nevesti vaiko nei į darželį, nei į mokyklą, jei jis karščiuoja. Dar vienas iš požymių - jei vaikui reikia reguliariai gerti vaistus. Karščiuojantis ir vaistus vartoti turintis vaikas turi likti namuose. Tokiais atvejais vaikui pasveikti dažniausiai prireikia maždaug savaitės, tada be baimės užkrėsti kitus galima sugrįžti į vaikų kolektyvus: „Užkrečiamumas aktyvus 5 dienas-savaitę. Kai vaikui temperatūra nukrenta, savijauta pagerėja, sumažėja sloga, nebeskauda gerklės ir galvos, tai paprastai reiškia, kad kvėpavimo takuose ligos sukėlėjo sumažėję. Jei jau praėjo savaitė nuo ligos pradžios, jei vaikas nekarščiuoja ir jaučiasi įprastai, kad ir išlieka kosulys, jis tikrai jau gali grįžti į kolektyvą.“
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad yra ligų, kai vaikas gali karščiuoti ir dvi savaites. Pavyzdžiui, kai sergama kai kuriomis virusinėmis ligomis.
Žaibiškai plintantys virusai
S. Burokienė apgailestauja, kad vėl tenka susidurti su greit plintančiomis ligomis, kurių ilgą laiką jau neturėjome. „Sulaukiam mažųjų pacientų, užsikrėtusių primirštomis ligomis. Labai gaila, kad skiepijimo apimtys sumažėjo, ir dabar jau pradėjome diagnozuoti tymus. Turime jau ir kokliušo atvejų. Pirmieji atvejai jau kelia nerimą“, - dalijasi ji ir trumpai aptaria kitas tarp vaikų lengvai plintančias ligas.
- Vėjaraupiai. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad vaikus, persirgusius vėjaraupiais, ypač stigmatizuoja dar kurį laiką po ligos išliekantys briliantinės žalumos pėdsakai, tad bėrimų ji tepti nerekomenduoja - šiais laikais tam yra kitų dezinfekcinių priemonių. „Yra taisyklė, kad vaikas nebeužkrečiamas praėjus maždaug 10 dienų nuo bėrimo pradžios arba 5 dienoms nuo paskutinio naujo bėrimo atsiradimo. Vėjaraupiams būdingas bėrimo etapiškumas - penkias dienas vis atsiranda naujų bėrimų, jie virsta pūslelėmis, pūslelės suplyšta, užsideda šašeliai ir išnyksta. Taigi reikia 5 dienų visam ciklui“, - paaiškina S. Burokienė.
- Roto virusas. Ši liga itin sparčiai plinta per užkrėstus paviršius, tad pirmiausia vaikus būtina įpratinti kuo dažniau plautis rankas. Gera žinia, kad dažniausiai užsikrėtus pasveikstama gana greitai. „Dabar dauguma vaikų nuo roto skiepijami, tad liga trunka trumpai - dieną paserga, o trečią jau gali grįžti į ugdymo įstaigas. Kai nebėra jokių simptomų, vaikas nebeviduriuoja, nebevemia, laikoma, kad vaikas kito nebeužkrės. Taigi po sirgimo duodame jam vieną dieną atsipūsti ir leidžiame toliau į darželį ar mokyklą“, - sako gydytoja.
- Akių uždegimas. Dažnai virusines infekcijas lydi akių uždegimai - konjunktyvitai, kurie vaikų kolektyvuose plinta pakankamai nesudėtingai ir greitai. Adenovirusinė infekcija, kuriai būdingi konjunktyvitai, pažeidžia ne tik kvėpavimo takus, bet ir akių junginę. Vaiko akys parausta, pastebima pūlingos traiškanos. „Kiek truks simptomai, priklausys individualiai, tad reikia stebėti savo vaiką. Paprastai esant konjunktyvitui vaikai jaučiasi blogai, jiems graužia akytes, - pasakoja gydytoja. - Gydant reikia lašinti lašiukus ir ne po vieną kartą per dieną. Vaistai paprastai skiriami 5 dienoms arba savaitei, tad tiek laiko gydant akių uždegimą ir reikėtų būti namuose.“
Anot V. Morozovo, išskirtinis COVID-19 poveikis vaikams yra tas, kad jie lengviau serga. Simptomų nejaučiantis sergantysis dažniausiai virusą platina gana trumpai, o sunkiai sergantis žmogus, kuris dėl viruso gali atsidurti reanimacijoje ir kuriam pasireiškia sunkesni simptomai: plaučių uždegimas, dusulys ir pan.; užkratą perduos ilgiau. Kadangi vaikai serga lengviau, jie ir pasveiksta greičiau, ir ligą perduoda trumpiau. Valerijus Morozovas pataria tėvams likti su vaiku namuose - kad ir vieną dieną - net dėl slogos, jeigu ryte neaišku, ar vaikas susirgo. Pavyzdžiui, vaikas sukosėjo, pasiskundė, kad jam skauda gerklę, galvą, blogai miegojo, kad yra pavargęs arba galbūt pakilo temperatūra. Tos vienos dienos užtenka, kad paaiškėtų, ar vaikas iš tikrųjų susirgo. Gali būti, kad jis tiesiog pervargo, peršalo prisilakstęs lauke, arba taip pasireiškia stresas, o iki pietų paaiškės, kad vaikas visiškai sveikas. Gydytojas sako, kad nieko baisaus nenutiks dėl tos vienos dienos, kurią vaikas nenueis į darželį ar mokyklą.
Jeigu vaikas suslogavo ir nejaučia jokių stiprių simptomų, tik šiek tiek kilstelėjo temperatūra, suprastėjo savijauta, galima paskambinti šeimos gydytojui. Jeigu vaikas susirgo, eiti į darželį ir mokyklą galima tik tada, kai jis pasveiksta. Kai vaiko neprireikė vežti į gydymo įstaigą, kamavo tik paprasti simptomai, nereikia jokių gydytojo pažymų, išrašų. Pagrindiniai kriterijai, kada reikia tai daryti, pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą, yra kosulys, karščiavimas, apsunkintas kvėpavimas ir staigus uoslės bei skonio praradimas ar susilpnėjimas. „Dėl uoslės ir skonio su mažais vaikais gana sudėtinga susišnekėti, bet dažniausiai vaikas pasako, kad maistas jam yra keistas ir neskanus“, - paaiškina V. Morozovas.
Kosulys, dėl kurio derėtų sunerimti - nėra rytinis pakosčiojimas, ypač suslogavus po nakties dėl alerginės slogos ar sauso oro, netinkamo vėdinimo. Anot gydytojo, susirūpinti, ar vaikas nesusirgo COVID-19 infekcija, derėtų, jeigu kosulys trunka valandą arba kamuoja 3 ilgesni kosulio priepuoliai per dieną. Sunerimti tėvai turėtų, jeigu vaikas dar ir karščiuoja (temperatūra pakyla per 37,2 laipsnius), ima sunkiai kvėpuoti. Mažas vaikas nepasakys, kad dūsta, jis tiesiog pasidaro vangesnis, nustoja daug žaisti, pradeda žaisti lėtesnius žaidimus, o pajudėjęs greitai pavargsta. Tada reikėtų skambinti savo gydytojui arba į Karštąją liniją telefonu 1808 ir vadovautis specialistų rekomendacijomis.
„Visiškai nesvarbu, kodėl vaikas pakosėjo, suslogavo ar pakarščiavo: jeigu jis gerai jaučiasi, atsigauna pats, jokio ypatingo gydymo nereikia. Bet jeigu jis pasijuto blogiau, pradėjo dusti, pasidarė vangus, atsirado daugiau simptomų, arba mama, pavyzdžiui, negali numušti vaikui temperatūros, palengvinti kvėpavimo, bet kuriuo atveju reikėtų kreiptis į gydytojus. Nesvarbu, kas sukėlė tuos simptomus - koronavirusas, gripo ar kiti virusai“, - pataria gydytojas V. Morozovas.
Moksleiviui nuo penktos klasės būtina dėvėti kaukę ir ją užsidėti tinkamai, kad dengtų ir nosį, ir burną. Gydytojas primena, kad nederėtų pamiršti kitų virusų, kurių galime apsisaugoti, pavyzdžiui, gripo, nuo kurio miršta vaikai. Gripu vaikai serga sunkiai, skirtingai negu COVID-19. V. Morozovas.
Visiškai išvengti ligų nepavyks. Kitaip kalbant, darželio ligos yra natūralus imuniteto formavimosi etapas, ir šiomis ligomis teks persirgti - anksčiau ar vėliau. Labai svarbu, kad ugdymo įstaigos griežtai laikytųsi taisyklės neleisti sergantiems vaikams lankyti darželio. Gal vaiką prižiūrėtų seneliai arba valandinė auklė? Turbūt atkreipėte dėmesį, kad gydytojai po gripuojančio paciento apžiūros visuomet nusiplauna rankas? Įpraskite tai daryti ir namuose, ypač po to, kai nusičiaudėjate, išsipučiate nosį, ar padedate tai padaryti vaikui. Visa tai taip pat stabdo bakterijų ir virusų plitimą.
Kuo stipresnė vaiko imuninė sistema, tuo lengviau vaiko organizmas susitvarko su ligomis - taip pat ir su tomis, kuriomis vaikas dar nesirgo. Pilnavertė subalansuota mityba. Maistas turi būti įvairus ir sveikas: kuo daugiau daržovių, vaisių, grūdinių kultūrų produktų. Jei jūsų vaikas buvo ilgai žindomas, didelė tikimybė, kad jo imunitetas bus stipresnis, nei mišinukais maitintų vaikų - jums tereikės tęsti motinos pieno pradėtą darbą. Geras poilsis. Nuovargis - ligų draugas ir sveikatos priešas. Aktyvumas. Skiepai.
Pasak „BENU“ vaistininkės Ingos Norkienės, žindomas kūdikis iki 6 mėnesių gauna imuninę ir pasyvią apsaugą iš mamos, o nuo 6 mėnesių kūdikio imuninė sistema pradeda tapti savarankiška. Iš pradžių, tikėtina, norėsis reaguoti impulsyviai, tačiau vėliau svarbu stengtis priimti ir suvokti realybę objektyviai. Tai tėvams padės priimti reikalingus sprendimus ir tinkamai spręsti susiklosčiusią situaciją“, - tvirtina A. Tėvams rekomenduočiau tiesiog laikytis specialistų teikiamų rekomendacijų, stiprinti vaiko imunitetą ir nepamiršti jo psichinės sveikatos ir emocinės gerovės“, - teigia A. Neskubėti susierzinti padės ir suvokimas, kad mes nežinome, su kokiomis problemomis susiduria kiti tėvai ir kokios yra kito vaiko susirgimų istorijos. Be abejo, eksperčių teigimu, pozityvumo suteikia ir tėvų gebėjimas apsitarti tiek tarpusavyje, tiek su darželio auklėtojais, ką vienoje ar kitoje situacijoje būtų galima daryti.
Vaikus išlaikyti sveikus, pirmiausia, padeda racionali ir visavertė mityba, užtikrinanti reguliarų skaidulų ir maistinių medžiagų kiekį. „Didžiausia bėda turbūt yra ta, kad vaikai ne visus produktus valgo ir tėvams tenka stipriai sumažinti racioną. Vaisiai, daržovės, viso grūdo produktai, baltymų turintis maistas ir pakankamas vandens kiekis yra kertiniai akmenys visavertei mitybai. Prieš prasidedant ligų sezonui tėvams galima rekomenduoti vaikų racioną įtraukti betagliukanų, pasižyminčių imunomoduliuojančiu veikimu, turinčių maisto papildų ir maisto papildų, turinčių probiotikų, arba vadinamųjų gerųjų bakterijų, bei prebiotikų, t. y. oligosacharidų, skaidulų, kurios yra gerųjų bakterijų maistas.
„Vaikas turi būti pailsėjęs ir, priklausomai nuo savo amžiaus, išmiegoti reikiamą valandų kiekį. Devinta valanda vakaro yra raudona linija, kai darželinukas turėtų gulėti lovoje“, - sako I. Vaikams svarbu užtikrinti pakankamą fizinį aktyvumą ir buvimą gryname ore. Tėvai turėtų pasirūpinti vaikų apranga, kad jiems nebūtų nei per šilta, nei per šalta, o rengti mažylius galima svogūno principu, t. y. Pašnekovės pabrėžia, kad vaikų mityba priklauso didele dalimi nuo tėvų, todėl tėvai savo pavyzdžiu turėtų rodyti, ką reikia valgyti. Vaiko susilpnėjusią imuninę sistemą parodo viena po kitos sekančios infekcijos bei ilgas jų gydymas. Be to, ir tėvų, ir vaikų savijautai daug neigiamos įtakos daro stresas. Linkiu, kad laikas su vaiku, ar jis sveikas, ar serga, taptų dovana ir džiaugsmingu prisiminimu, ir kad tėvams, lygiai, kaip ir vaikui, kiekvieno ryto pasisveikinimas taptų nauju nuotykiu ir galimybe stiprinti tarpusavio ryšį“, - reziumuoja A. „Tamro Baltics“ yra viena iš pirmaujančių farmacijos didmeninės ir mažmeninės prekybos farmacijos produktais įmonių Baltijos regione, vykdanti veiklą per beveik 440 BENU vaistinių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. BENU vaistinių klientai gali rinktis iš plataus nuosavo prekių ženklų produktų asortimento, taip pat pasinaudoti plačiu papildomų vaistinės teikiamų paslaugų spektru.
Daugelis tėvų žiemos pradžios laukia su nerimu, kadangi šiuo metu sparčiai didėja vaikų sergamumas užkrečiamosiomis ligomis. Pastebima, kad plintanti enteroviruso infekcija neaplenkia vaikų tiek darželiuose, tiek ir mokyklose. Kaip jo išvengti, pataria Centro poliklinikos Užkrečiamųjų ligų skyriaus vedėja, infekcinių ligų gydytoja Virginija Mačionienė.
Koks tai virusas?
Enterovirusas - tai grupė Picornaviridae šeimai priklausančių virusų, galinčių sukelti daugybę infekcinių ligų ne tik kūdikiams ir vaikams. Tai yra labai plati virusų šeima, kurios paplitimas aplinkoje yra gana didelis. Pasak gydytojos Virginijos Mačionienės, enterovirusai plinta pakankamai greitai ir turi kelis plitimo būdus. „Pirmasis šio viruso plitimo kelias - oro lašeliniu būdu nuo žmogaus, kuris serga šia infekcine liga. Tuo tarpu antrasis plitimo kelias prasideda nuo žmogaus, kuris yra viruso nešiotojas. Jeigu jis pasinaudoja tualetu ir nenusiplauna rankų, yra galimybė perduoti šį virusą fekaliniu-oraliniu keliu“, - teigia V. Mačionienė.
Formos ir komplikacijų pasekmės
Kaip ir kiekviena infekcinė liga, taip ir enterovirusinė, gali būti lengvos, vidutinio sunkumo arba sunkios formos. Pasak gydytojos V. Mačionienės, sergant lengva forma jaučiami nesunkūs peršalimo požymiai, gerklės skausmai, gali vystytis herpetinė angina. Tada, esant gausiam bėrimui, sunku nuryti seiles bei gerti.
Be to, sunkesnė ligos forma gali pasireikšti encefalitu, meningitu, hepatitu ar net ūmiu paralyžiumi. Labai svarbu laiku pastebėti ligą. Sergant sunkia enteroviruso infekcijos forma yra galimybė, kad ligos komplikacijų, kurios bus išliekamosios. Kaip teigia Centro poliklinikos infekcinių ligų gydytoja, apie 20 procentų ligonių, kurie yra sirgę encefalitu, pasireiškia tam tikri išliekamieji reiškiniai - tai gali būti galvos skausmai, atminties sutrikimai.
Pagrindinė ligos priežastis - tėvelių skubėjimas
Gydytojos teigimu, svarbu atkreipti dėmesį, jog viena pagrindinių priežasčių dėl ko plinta infekcinės ligos vaikų ugdymo įstaigose - tėvelių skubėjimas vaiko ligos metu kuo greičiau nuvesti jį į mokyklą ar darželį. „Reikia atsiminti, jeigu vaikas susirgo ir jam yra diagnozuota enterovirusinė infekcija, jis į ugdymo įstaigą gali eiti tik pasibaigus inkubaciniam periodui, kuris trunka 14 dienų. Dauguma tėvelių pamiršta, jog užsikrėtus virusu nebūtinai susirgsime kitą dieną - galima susirgti ir po dviejų savaičių“, - pasakoja Centro poliklinikos gydytoja V. Mačionienė.
Prevencija
Pasak infekcinių ligų gydytojos V. Mačionienės, norint išvengti šios virusinės ligos yra būtina kiekvienam laikytis elementarių kasdieninės higienos taisyklių tiek namuose, tiek kolektyvuose, o ypač - plautis rankas pasinaudojus tualetu ir prieš valgį. Be to, jeigu vaikų ugdymo įstaigose buvo sergančių šia infekcija, reikėtų dezinfekuoti žaislus.
„Vaikų darželiuose yra būtinas nuolatinis drėgnas įvairių žaislų valymas. Svarbu atkreipti dėmesį, jog darželiuose neturėtų būti minkštųjų žaislų, nes norint juos dezinfekuoti, reikėtų skalbti aukštoje temperatūroje, o tai padaryti ugdymo įstaigose yra gana sudėtinga.
Jeigu matote, kad šalia jūsų yra sergantis šia liga, tačiau jis nėra pakankamai sąmoningas, kad saugotų ir neužkrėstų kitų, apsisaugokite patys dėvėdami apsauginę kaukę. Tokiu būdu galima išvengti oro lašeliniu būdu plintančio viruso“, - sako gydytoja. Saugos priemonių turi laikytis ir darželių bei mokyklų personalas.
Informacija iš: Image: FreeDigitalPhotos.net
