Teismai dažnai priima sprendimus dėl žmonių iškeldinimo, siekdami apginti kitų asmenų interesus. Antstoliai yra atsakingi už šių teismų sprendimų vykdymą, tačiau jiems nėra suteikta galimybė pasirūpinti iškeldinamųjų likimu. Nors antstoliai kritikuojami dėl savo neva šaltakraujiškumo, jie privalo atlikti savo moralines pareigas ir vykdyti teismo nutarimus, net jei tai reiškia žmonių pavertimą benamiais. Kaip teigia I. Karalienė, iškeldinimai yra sena ir skausminga valstybės problema, kuriai iki šiol nėra rasta tinkamų sprendimų.
Antstolių informacinės sistemos duomenimis, per aštuonis mėnesius buvo vykdomos 885 iškeldinimo bylos, iš kurių 230 buvo naujos, o 655 - likusios iš ankstesnių laikotarpių. Iš viso 133 bylos buvo visiškai įvykdytos, o tai reiškia, kad tiek kartų žmonės ar ištisos šeimos buvo priverstinai iškeldintos iš savo būstų nesuteikiant jiems alternatyvaus apgyvendinimo. Iškeldinimų statistika nėra visiškai tiksli, nes žmonės kartais netenka būsto ir pardavus jų turtą iš varžytynių, kai vykdomos komunalinių įsiskolinimų bylos, o ne tiesiogiai iškeldinimo bylos.
„Kai tenka vykdyti šitą kraštutinę priemonę, žmonėms dažnai padeda artimieji, daugelį metų pykęsi giminaičiai susitaiko ir priima gyventi. Tačiau yra ir bus vienišų žmonių, kurie po iškeldinimo nebeturi kitos išeities, kaip eiti į šiukšlyną“, - aiškina I. Karalienė.
I. Karalienė pripažįsta, kad iškeldinamuosius galima suskirstyti į kelias grupes: vieni netenka pastogės dėl nesumokėtų skolų, kiti turi išsikraustyti, kad nevartotų alkoholio ir neskriaustų mažamečių vaikų. Tačiau visi šie žmonės yra mūsų visuomenės dalis. Vėlu moralizuoti ir kritikuoti žmones, kai jau turime neigiamą rezultatą - iškeldinimą iš namų.
Savivaldybių vaidmuo ir skirtinga praktika
Antstolių praktika rodo, kad mažesnių miestų ir rajonų savivaldybės dažniau pasirūpina iškeldinamais žmonėmis. Didmiesčių savivaldybės, priešingai, neretai apsiriboja teismo sprendimais ir nesidomi tolimesniu iškeldinamųjų likimu. Tačiau net ir provincijoje požiūris į iškeldinamus žmones yra nevienodas.
Pavyzdžiui, Jurbarko rajono savivaldybė 2002 metais 80-metei senutei, kuri buvo iškeldinama iš buto Smalininkų miestelyje, surado netgi geresnį butą. Kaip prisimena antstolė Nijolė Urbonavičienė, iškeldinimo dieną ši senutė tiesiog šoko iš džiaugsmo.
Druskininkų savivaldybė, vykdydama teismo sprendimus dėl daugiavaikių šeimų iškeldinimo iš didelių butų, suteikia joms sodybas kaimo vietovėse. Šilalės rajono savivaldybė, turėdama laisvų rezervinių butų kaimuose, taip pat suteikia kitą būstą iškeldinamiesiems.
Kartais rajonų savivaldybės bando rūpintis būsimųjų benamių likimais, tačiau, nesuradus greitos išeities, ima vengti šių, lyg ir neprivalomų, darbų. Molėtų rajono meras Valentinas Stundys vasarą buvo pažadėjęs surasti bent vagonėlį 38 metų vyrui, kuris turėjo būti iškeldintas iš savivaldybei priklausančio buto dėl 98 litų skolos ir dėl to, kad girtaudamas trikdė kaimynus ir kėlė grėsmę gaisrams. Tačiau savivaldybei paskelbus konkursą paaiškėjo, kad vagonėliai yra pernelyg brangūs.
Rajono administracijos direktorius Vaclovas Seniūnas rugsėjį pradėjo kategoriškai reikalauti, kad antstolė Nijolė Viešchnickienė vykdytų Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimą ir kuo greičiau iškeldintų vyrą iš buto. Antstolė pripažįsta, kad privalės tai padaryti, tačiau jai tokia procedūra atrodo baisi, nes neįmanoma negalvoti apie pasekmes.
Tarptautinė patirtis ir Lietuvos siekiai
Kaip teigia LAR prezidiumo pirmininkė I. Karalienė, iškeldinimas iš namų yra labai nemaloni ir dramatiška procedūra bet kurioje pasaulio šalyje. Iškeldinimų bylos priskiriamos prie sudėtingiausių bylų kategorijų. Prievarta keldindami žmones iš namų, antstoliai kviečiasi ne tik policiją, bet ir greitąją medicinos pagalbą.
Tačiau daugelyje valstybių žmonės nėra taip paprastai iškeldinami į gatvę, kaip tai atsitinka Lietuvoje. Pavyzdžiui, Prancūzijoje savivaldybės perkelia iškeldinamuosius į specialius namus, kur dažniau lankosi policija ir socialinių tarnybų atstovai. Anot I. Karalienės, atėjo laikas surasti protingą kompromisą ir Lietuvoje.
Kauno miesto savivaldybės iniciatyvos vaikų globos srityje
Kauno miesto savivaldybė imasi esminių permainų vaikų globos įstaigų veikloje. Pokyčiai pirmiausiai palies Kaune veikiančius globos namus „Atžalynas“. Kaunas siekia, kad be tėvų globos likusiems vaikams vietoje institucinės globos būtų pereita prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų.
„Tokių įstaigų buvimas ir vaikų skaičius jose yra labai aiškus visuomenės sveikatos indikatorius. Lietuvoje jų mažėja, bet vis tiek dar yra pernelyg daug. Kaune turime dvejus - Atžalyno ir savivaldybės globos namus. Mūsų tikslas - pertvarkyti abi įstaigas. Tai bus naujos kokybės paslauga, kuriai atsakingai ruošiamės“, - teigė G.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra patvirtinusi veiksmų planą permainoms 27 įstaigose, tačiau šiame plane Kauno miesto savivaldybėje veikiantys vaikų globos namai nepaminėti.
„Naujovės šioje srityje yra būtinos. Moksliškai įrodyta, kad institucinė globa, ta visa aplinka labai kenkia vaikui, jo savarankiškumui, psichosocialinei būsenai, socialiniams įgūdžiams. Pavyzdžiui, jei tau kiekvieną dieną nuolat pateikia maistą, tu net nesupranti, kaip tas maistas ruošiamas. Sulaukęs pilnametystės, globotinis išeina į gyvenimą nežinodamas, nuo ko pradėti.
Vienas pagrindinių tikslų - globos įstaigų auklėtiniams sukurti aplinką, kuo panašesnę į šeimą. Vaikus numatyta apgyvendinti mažesniuose būstuose maždaug po 5-6 vaikus (ne daugiau kaip 8 vaikai viename bute), suteikiant galimybes tapti vietos bendruomenių dalimi.
Iš viso šiuo metu ruošiami 6 butai skirtingose Kauno vietovėse, kuriuose apsistos beveik pusšimtis vaikų iš „Atžalyno“ globos namų. Atitinkamai pagal poreikį jų skaičius nedelsiant gali būti padidintas. Juolab kad vėliau numatyta taip pat pertvarkyti ir kitus mieste veikiančius Kauno savivaldybės vaikų globos namus.
Vaikai į naujus būstus skirstomi įvertinus kiekvieno individualius poreikius. Atsižvelgiama į jų amžių, tarpusavio giminystės ryšius, kurias mokyklas ar darželius lanko. Berniukams ir mergaitėms - atskiri kambariai.
Pagalbos ir patarimų jie sulauks iš socialinių darbuotojų, kurie po vieną ar dviese nuolat bus greta ir vietoje formalių prižiūrėtojų taps veikiau namiškiais. Taigi globos įstaigų darbuotojų irgi laukia darbas kitokiu režimu bei rimti iššūkiai, pareikalausiantys ir didesnės motyvacijos. Jiems rengiami specialūs kvalifikacijos kėlimo ir kompetencijų tobulinimo mokymai.
„Tai nėra vien formalus vaikų iškeldinimas į butus. Šitaip Kaunas skatina globai alternatyvių paslaugų kūrimą ir pats jas kuria, kad ateityje globos namų apskritai nebeliktų. Jau kuris laikas mieste plėtojamas budinčių globėjų tinklas, suteikiantis galimybę vaikams aplenkti globos įstaigas ir vietoje jų apsigyventi profesionaliai parengtų globėjų šeimose. Naujų globėjų ieškome ir šiuo metu.
Pasak jos, tokia praktika nėra nauja - gerųjų pavyzdžių semtasi iš tokios patirties jau turinčių šalies miestų: „Tikiu, kad ir patys kauniečiai suvokia, jog tai yra mūsų visų vaikai, todėl naujiesiems kaimynams bus tolerantiški ir priims juos geranoriškai.“
Dauguma Kauno „Atžalyno“ globos namuose gyvenančių vaikų laukia šių permainų. Kai kurie į jas žvelgia dar nedrąsiai. Sunkiausia su naujovėmis susitaikyti prie dabartinės aplinkos pritapusiems paaugliams, tarp kurių jau susiformavę tam tikri tarpusavio ryšiai, autoritetai.
Vilčinskų šeimos atvejis: skolos ir iškeldinimo grėsmė
Visa Lietuva sekė Vilčinskų šeimos dramą: vaikų paėmimas buvo transliuotas gyvai ir sukėlė didelį atgarsį internete. Dėl to Vilčinskai buvo teisiami, o dalis procesų vis dar nebaigti. Neseniai Vilčinskai vėl turėjo pasirodyti teismo posėdžių salėje. Šį kartą jiems iškelta nauja byla - tarnybos siekia šeimą su vaikais iškeldinti iš būsto, kurį jie nuomoja iš Kauno miesto savivaldybės.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės ir konsultavimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Indrė Brazė nurodė, kad pagrindinė priežastis yra skola: „Iškeldinimo byla vyksta dėl buto, kurio nuomininkė I.V. nuolat nemoka ne tik nuomos mokesčio, bet ir komunalinių paslaugų mokesčių, leidžia gyventi kitiems asmenims (laikiniems) gyventojams, tuo pažeisdama nuomos sutarties sąlygas.“
Savivaldybės atstovė teigia, kad šiuo metu susidariusi skola su delspinigiais už gyvenamųjų patalpų nuomą Kauno miesto savivaldybei ieškinio padavimo teismui dieną siekė 1722,96 Eur. Ji tikina, kad šeima buvo tinkamai informuota apie vykstantį teismo procesą, o šaukimus, siųstus per paštą, priėmė M. Vilčinsko žmona.
Tačiau M. Vilčinskas teigia, kad šeima nebuvo tinkamai informuota apie teismo procesą ir sužinojo apie tai atsitiktinai. Jis taip pat kelia klausimus dėl nuomos kainos didėjimo ir pateikiamų dokumentų teisėtumo, teigdamas, kad būstas yra nurodytas kaip socialinis būstas, nors registruose jis yra kaip savivaldybės būstas.
„Kol aiškinomės su būsto administratoriumi aplinkybes dėl sąskaitų ir pan., vieną rytą mums paskambino vaiko teisių specialistai ir paklausė, ar mes turime, kur išsikraustyti, nes vyksta teismas dėl mūsų iškeldinimo. Mūsų prieš tai niekas neinformavo apie jokį teismą. Sužinojome atsitiktinai“, - sako M. Vilčinskas.
M. Vilčinskas teigia, kad teismui pateikė informaciją apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, susijusias su vaikų paėmimu iš šeimos, tačiau teisėja atsisakė šią informaciją priimti.
Vilčinskų šeima teigia, kad jų situacija nebuvo tinkamai išnagrinėta, ir jie jaučiasi lyg gyventų karo metais. M. Vilčinskas įsteigė organizaciją, kad padėtų kitoms šeimoms, susiduriančioms su panašiomis problemomis.
Šeimos vaikai antrus metus lankosi pas psichologą ir jiems nustatyti psichikos sutrikimai. M. Vilčinskas mano, kad jų šeima tapo nepatogi dėl keltų nepatogių klausimų, pavyzdžiui, dėl galimos radiacijos iš antenų prie namo.
M. Vilčinskas siekia būti visiškai išteisintas ir teigia, kad teisingumas Lietuvoje galioja tik tiems, kurie yra sprendimus priimančioje pusėje.
Pabradės vaikų globos namų reorganizacija
Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projektą, Pabradės vaikų globos namai (PVGN) turėtų tapti Pabradės socialinės globos namų (PSGN) Vaikų socialinės globos padaliniu. Vaikų globos namų gyventojai turėtų būti iškeldinti į jiems išnuomotus butus.
Tačiau Pabradės mieste nėra tinkamo vaikams būsto, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto pasiūlą ir miestelėnų požiūrį į būsimus nuomininkus. Globos namuose tvyro nežinia: vaikai sunerimę, nes nežino, kur gyvens ir mokysis po kelių mėnesių.
Globos namų darbuotojai negali tinkamai paaiškinti situacijos vaikams, nes patys nėra tikri dėl skubotų pertvarkos veiksmų pasekmių. Manoma, kad pertvarkos procesas vykdomas nepasiruošus, neatsižvelgiant į vaikų poreikius.
Vaiko teisių apsauga Lietuvoje
Lietuvoje vaiko teisių apsauga yra itin svarbi sritis. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas numato, kad vaikas yra žmogus, neturintis 18 metų, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato kitaip. Konvencija dėl vaiko teisių pripažįsta kiekvieno vaiko neatimamą teisę gyventi.
Vaikas, kurio tėvai mirę ar likęs be tėvų globos, turi teisę gauti gyvenamąjį būstą, kuriame jis gyveno anksčiau, arba jam suteikiamas ne blogesnis būstas. Tokie vaikai negali būti iškeldinti iš jų gyvenamųjų būstų neaprūpinus jų kitais.
Vaiko teisių apsaugą savivaldybėse garantuoja savivaldybių tarybos, vietos savivaldos vykdomosios institucijos, vaiko teisių apsaugos institucijos (tarnybos), policijos nepilnamečių reikalų inspektoriai, mokyklos ir kitos institucijos.
Kauno miesto savivaldybė siekia pereiti nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų. Vaikams numatyta apgyvendinti mažesniuose būstuose, kur socialiniai darbuotojai taps jiems tarsi namiškiais.
Ši praktika nėra nauja ir semiamasi gerųjų pavyzdžių iš kitų Lietuvos miestų. Tikimasi, kad kauniečiai bus tolerantiški ir priims naujuosius kaimynus.
tags: #vaiku #iskeldinimas #is #globos #istaigu
