Ar kada pagalvojote, kodėl mūsų kraujas yra raudonos spalvos? Sodriai ryškią spalvą kraujui suteikia ypatingas kraujo pigmentas, randamas raudonuosiuose kraujo kūneliuose - hemoglobinas. Hemoglobinas yra baltymas, esantis raudonosiose kraujo ląstelėse (eritrocituose), kuris yra atsakingas už deguonies pernešimą iš plaučių į audinius ir anglies dioksido transportavimą iš audinių atgal į plaučius. Hemoglobino lygis kraujyje yra svarbus rodiklis, kuris gali daug pasakyti apie žmogaus sveikatą. Normalus hemoglobino lygis padeda užtikrinti tinkamą deguonies apykaitą ir gerą organizmo funkcionavimą, o tuo tarpu per mažas ar per didelis jo kiekis gali būti susijęs su įvairiomis sveikatos problemomis.
Hemoglobinas yra baltymas, kurio yra kraujo eritrocituose, ir kuris tiekia deguonį į visas organizmo ląsteles. Hemoglobino kiekis kraujyje matuojamas gramais decilitre (g/dl) arba gramais litre (g/l). Rodiklių diapazonai skirtingose laboratorijose gali šiek tiek skirtis. Sveiko suaugusio žmogaus normalus hemoglobino kiekis kraujyje svyruoja tarp 110-160 g/l.
Taigi, išsiaiškinkime kokia turėtų būti hemoglobino norma skirtingoms amžiaus ir lyties grupėms, kokie yra hemoglobino trūkumo ar pertekliaus požymiai, ir kaip palaikyti jo normą pasitelkiant tinkamą mitybą ir papildus.
Kokia turi būti hemoglobino norma vaikams?
Hemoglobino norma vaikams skiriasi priklausomai nuo amžiaus. Naujagimio hemoglobino kiekis būna didesnis nei suaugusio, kadangi nėštumo metu sukaupto hemoglobino rezervo turi pakakti iki kol kūdikiui sukaks 6 ar daugiau mėnesių ir jis bus primaitinamas tirštu maistu. Mamos piene ir įprastuose pieno mišiniuose geležies beveik nėra, todėl nuo gimimo iki 6 mėnesių sukauptas hemoglobino kiekis organizme nuosekliai mažėja. Dažnai padarę kūdikiui ar vaikui kraujo tyrimą, tėvai tikisi tokios pačios hemoglobino reikšmės kaip ir suaugusiems ir susirūpina gavę mažesnę reikšmę, tačiau tik paauglystėje hemoglobino normos priartėja prie suaugusiųjų.
Hemoglobino normos pagal amžių:
- Naujagimiams (1-3 dienos po gimimo): 152-235 g/l
- 1 savaitė: 150-240 g/l
- 2-3 savaitės: 127-187 g/l
- 1 mėnuo: 103-179 g/l
- 2 mėnesiai: 92-150 g/l
- 3-6 mėnesiai: 101-129 g/l
- 7-24 mėnesiai: 105-129 g/l
- 3-6 metai: 111-143 g/l
- 7-12 metų: 119-147 g/l
- 12 metų ir vyresniems: normos priartėja prie suaugusiųjų.
Normalus hemoglobino kiekis naujagimiui - nuo 140 iki 200 mg/l. Normalus hemoglobino kiekis kūdikiui nuo 1 mėn iki 6 mėn - nuo 95 iki 130 mg/l. Normalus hemoglobino kiekis kūdikiui nuo 6 mėn iki 4 metų - nuo 110 mg/ml ir daugiau. Normalus hemoglobino kiekis vaikui nuo 5 iki 12 metų - 115 mg/l ir daugiau. Normalus hemoglobino kiekis paaugliams nuo 12 iki 16 metų - 120 mg/l ir daugiau.
Vyresniems nei 16 metų vaikams normalus hemoglobino kiekis toks pat kaip suaugusiesiems - vyrams - 138 - 172 mg/l, moterims - 121 - 151 g/l.
Ką rodo sumažėjęs hemoglobinas vaikui?
Esant hemoglobino kiekiui žemiau normos, vystosi anemija, dar kitaip vadinama mažakraujyste, vaikams dažniausiai pasireiškiančia apetito stoka, greitesniu nuovargiu, blyškia oda ir gleivinėmis, oro trūkumu. Per žemas hemoglobino lygis dažniausiai signalizuoja apie anemiją (mažakraujystę) - būklę, kai kraujyje trūksta eritrocitų arba hemoglobino. Tai gali sukelti nuovargį, silpnumą, dusulį, apetito stoką, taip pat gali būti išblyškusi oda bei atsirasti nagų ir plaukų problemos.
Žemas hemoglobino kiekis parodo anemiją (mažakraujystę, kai organizme trūksta geležies). Mažesni nei norma rodikliai bendrame kraujo tyrime liudija apie geležies trūkumą (anemija), baltymo, B grupės vitaminų trūkumą.
Geležies stoka: Tai pati dažniausia priežastis. Jei jaučiate nuolatinį nuovargį, silpnumą, dažną galvos svaigimą, matote, kad jūsų oda tapo blyški, o plaukai ir nagai - trapūs, tai gali būti pirmieji anemijos požymiai.
Žemas hemoglobino priežastys vaikams
Žemo hemoglobino priežastys gali būti įvairios ir dažnai būna susijusios su sveikatos sutrikimais ar netinkama mityba. Viena dažniausių priežasčių yra geležies trūkumas organizme, nes geležis yra pagrindinis hemoglobino komponentas, būtinas raudonųjų kraujo kūnelių gamybai. Be geležies trūkumo, žemas hemoglobino lygis gali atsirasti dėl vitamino B12 ar folio rūgšties trūkumo, nes šios maistinės medžiagos taip pat svarbios kraujo ląstelių formavimuisi. Kai kuriais atvejais žemas hemoglobinas gali būti susijęs su lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, inkstų nepakankamumu ar autoimuninėmis ligomis, kurios mažina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą arba sukelia jų suirimą. Taip pat hemoglobino lygis gali sumažėti dėl didelio kraujo netekimo, pavyzdžiui, dėl traumų ar gausių menstruacijų.
Geležies trūkumas yra ypač pavojingas kūdikiams ir mažiems vaikams. Pilnai išnešioti kūdikiai gimsta su pakankamai didelėmis geležies atsargomis, kurių įprastai pakanka pirmuosius 6 mėnesius. Geležies kūdikiai gauna su mamos pienu. Geležies kiekis mamos piene gali varijuoti, tačiau jos koncentracija nėra didelė ir su kiekvienu mėnesiu po gimdymo nuosekliai mažėja nepriklausomai nuo mamos mitybos. Siekiant užtikrinti geležies poreikius, pieno mišiniai gali būti praturtinti geležies papildais. PSO (Pasaulio Sveikatos Organizacija) rekomenduoja primaitinimą pradėti nuo apytiksliai 6 mėnesio, palaipsniui įvedant vis naujus produktus. Dažnai daroma klaida pradėjus primaitinimą - vaikui per anksti duodami pieno produktai. Karvės pienas ir jo produktai trukdo įsisavinti maiste esančią geležį. Labai retais atvejais geležies trūkumas gali būti nulemtas ligų.
Dėl greito augimo, hormonų gamybos, mergaitėms - dėl prasidėjusių mėnesinių - paauglystėje padidėja geležies poreikis. Kaip tyčia, tuo augimo metu paaugliai valgo patį nepilnavertiškiausią maistą: maitinasi mokyklose, užkandinėse, garbina greitą maistą, traškučius.
Ką rodo padidėjęs hemoglobinas vaikui?
Padidėjęs hemoglobinas vaikams gali rodyti keletą būklių: Dehidratacija: dažniausia priežastis, kai vaikai netenka daug skysčių, todėl hemoglobino koncentracija kraujyje padidėja. Įgimtos širdies ar plaučių ligos: kai vaikas gauna nepakankamai deguonies, organizmas gali gaminti daugiau hemoglobino. Gyvenimas dideliame aukštyje: kaip ir suaugusiems, vaikai, gyvenantys aukštai virš jūros lygio, gali turėti padidėjusį hemoglobino kiekį dėl mažesnio deguonies kiekio ore.
Hemoglobino rodiklis gali būti didesnis nuo organizmo dehidratacijos, viduriavimo, stipraus vėmimo, nudegimų. Taip pat šios medžiagos kiekis gali būti didelis, jei yra įgimta širdies yda ir kai kurie kiti susirgimai.
Kaip palaikyti normalų hemoglobino lygį vaikui?
Palaikyti tinkamą hemoglobino lygį yra svarbu, kad organizmas galėtų efektyviai pernešti deguonį. O normalų hemoglobino lygį galima užtikrinti ne tik naudojant geležies preparatus, bet ir laikantis sveikos mitybos ir gyvenimo būdo rekomendacijų.
Mityba
Mityba, be jokios abejonės, yra vienas svarbiausių veiksnių, palaikančių reikiamą hemoglobino lygį. Produktai, turintys daug geležies, yra būtini kasdieniame racione. Pavyzdžiui, raudona mėsa, kepenėlės, žuvis, ankštiniai augalai, riešutai ir tamsiai žalios lapinės daržovės (pavyzdžiui, špinatai) yra puikūs geležies šaltiniai. Be geležies, organizmui taip pat reikia pakankamai vitaminų C, B12 ir folio rūgšties, kurie padeda absorbuoti geležį ir palaikyti hemoglobino sintezę. Todėl rekomenduojama įtraukti į mitybą citrusinius vaisius, brokolius, kiaušinius, pieno produktus ir viso grūdo produktus.
Jei geležies stoka, vaikui reikėtų duoti daugiau mėsos, nes iš daržovių absorbuojama 2-10 proc. geležies, iš raudonos mėsos - 20-40 proc. Geležis geriau pasisavinama, kai pakanka vitamino C, tad reikia stengtis, kad jo vaikui netrūktų - tam puikiai tinka visos lietuviškos uogos - agrastai, serbentai. Obuolių, apelsinų sultys stokojant geležies yra daug vertingesnės nei burokų sultys. Tokiam vaikui nereikėtų duoti daržovių, kuriose yra fitinų (pupelių, žirnių), nors šiose daržovėse daug geležies, bet ji blogai pasisavinama. Reikėtų vengti ir tokių produktų, kuriuose yra oksalio rūgšties - špinatų, rūgštynių, rabarbarų (kaip tyčia, vaikai jų paprastai ir taip nemėgsta). Geležis geriau pasisavinama rūgščioje terpėje, tad linkusiems į mažakraujystę vaikams patariama duoti ne pieno, o rūgščių jo produktų - kefyro, jogurto.
Geležies preparatai ir vitaminai
Jei kraujo tyrimas parodė sumažėjusį hemoglobino kiekį kraujyje, pirmiausia, ką galite padaryti - maksimalų dėmesį skirti subalansuotai ir visavertei mitybai. Kiekvieną dieną rekomenduojama valgyti geležies turinčių maisto produktų. Gaminant hemoglobiną, svarbų vaidmenį vaidina B grupės vitaminams priklausantys folatai. Organizme trūkstant folio rūgšties, raudonieji kraujo kūneliai negali subręsti, o tai įtakoti žemą hemoglobino kiekį. Jei hemoglobino kiekio trūkumas kraujyje ženklus, gydytojas gali rekomenduoti kurį laiką mitybą papildyti kokybiškais ir veiksmingais geležies preparatais.
Be geležies, galima vartoti ir vitaminų kompleksus, kuriuose yra folio rūgšties ir B grupės vitaminų, kad palaikytumėte tinkamą kraujo gamybą. Žinoma, fizinė veikla taip pat yra svarbi, nes ji skatina kraujotaką ir palaiko sveiką raudonųjų kraujo kūnelių gamybą. Taip pat reikėtų vengti per didelio alkoholio vartojimo ir rūkymo.
Reguliariai vartojant gydytojo paskirtus geležies preparatus, galima palaikyti tinkamą hemoglobino lygį. Tai leidžia jaustis geriau, turėti daugiau energijos ir užtikrinti tinkamą organizmo veiklą. Tačiau be galo svarbu neperdozuoti geležies, nes per didelis jos kiekis gali būti pavojingas. Todėl būtina tiksliai laikytis gydytojo nurodymų ir periodiškai tikrinti hemoglobino lygį.
Geležies papildus geriausia vartoti tuščiu skrandžiu, kad būtų užtikrintas maksimalus jų įsisavinimas. Optimalus laikas - ryte, likus mažiausiai 30 minučių iki pusryčių arba kelios valandos po valgio. Tačiau kai kurie žmonės gali jausti diskomfortą, vartodami geležį tuščiu skrandžiu. Tokiais atvejais geležies papildus galima vartoti kartu su lengvu užkandžiu, tačiau reikėtų vengti pieno produktų, arbatos, kavos ir kalcio papildų, kurie gali sumažinti geležies įsisavinimą. Norint sustiprinti efektą, rekomenduojama papildus vartoti su vitaminu C, pavyzdžiui, su apelsinų sultimis, nes vitaminas C padeda organizmui geriau įsisavinti geležį.
Jei geležies preparatai neduoda laukiamo efekto, jei anemija nuolat atsinaujina be aiškios priežasties arba jei stebimi drastiški kraujo formulės pokyčiai (ne tik hemoglobino, bet ir trombocitų ar leukocitų skaičiaus kitimas), delsti negalima. Taip pat susirūpinti reikėtų esant nepaaiškinamam svorio kritimui, naktiniam prakaitavimui ar padidėjusiems limfmazgiams kartu su pakitusiais kraujo tyrimo rezultatais.
Kada vertėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją?
Jei jaučiate nuolatinį nuovargį, mieguistumą, galvos svaigimą ar dusulį, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju. Šie simptomai gali būti anemijos požymiai, reikalaujantys specialaus gydymo. O nėščios moterys turėtų reguliariai tikrinti savo hemoglobino lygį, nes jo svyravimai gali paveikti tiek būsimos motinos, tiek kūdikio sveikatą. Gydytojas gali rekomenduoti tinkamus papildus ar mitybos planą, kad būtų palaikomas optimalus hemoglobino lygis.
Net jei vaiko bendro kraujo tyrimo rezultatai jums pasirodė nelabai geri, nereikia iš anksto nerimauti. Bet kokiu atveju reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
tags: #vaiku #hemoglobino #norma
